Nusikaltimai Bažnyčioje – tai skaudi tema, kuri kelia klausimus apie atsakomybę, skaidrumą ir moralinį autoritetą. Bažnyčia, būdama institucija, kurios tikslas yra vesti tikinčiuosius į dvasinį gyvenimą, susiduria su situacijomis, kai jos nariai nukrypsta nuo tikėjimo tiesų ir moralės principų. Tokie veiksmai sukelia pasipiktinimą tiek tarp tikinčiųjų, tiek plačiojoje visuomenėje. Istorijoje pasitaikė atvejų, kai Bažnyčios tarnai … [Skaityti toliau…]
„Neišvengiami celibato nusikaltimai“ (Originalas: „The Inevitable Crimes of Celibacy“) – tai 1905 m. amerikiečių autoriaus Thomas E. Watson parašytas antiklerikalinis traktatas, kuriame privalomas katalikų dvasininkų celibatas analizuojamas kaip socialinė, psichologinė ir institucinė problema. Watson teigia, kad celibatas, kaip prievartinė disciplina, prieštarauja žmogaus prigimčiai ir sukuria sąlygas moraliniams nukrypimams, slaptam elgesiui ir institucinei korupcijai. Pilnas pavadinimas: … [Skaityti toliau…]
Istorinis kunigų celibato eskizas krikščionių Bažnyčioje (angl. An Historical Sketch of Sacerdotal Celibacy in the Christian Church) yra Henry Charles Lea veikalas, vienas iš pirmųjų plataus masto istorinių tyrimų, skirtų kunigų celibato raidai krikščionybėje. XIX amžiaus pabaigoje parašyta knyga išsiskiria tuo, kad autorius siekia ne polemikos, o dokumentuotos, nuoseklios ir kritiškai subalansuotos istorijos. Tai nėra … [Skaityti toliau…]
Disertacija „De Caelibatu Clericorum“ yra 1782 m. Dilingeno universitete apgintas akademinis darbas, skirtas dvasininkų celibato temai. Ją parengė ir gynė Andriejus Forsteris, vadovaujamas Juozapo Pijaus Džono, Šventosios teologijos daktaro ir viešojo ordinarinio profesoriaus. Leidinys išspausdintas J. L. Brönnerio spaustuvėje, o titulinis lapas skirtas popiežiui Pijui VI, kurio vizitas Augsburge tuo metu buvo svarbus įvykis vietos … [Skaityti toliau…]
„Le pèlerinage de Lourdes” yra popiežiaus Pijaus XII enciklika, išleista 1957 m. liepos 2 d. Šis dokumentas, skirtas adresuoti tiek Prancūzijos katalikų bendruomenei, tiek visiems krikščioniams, turėjo tikslą atgaivinti dvasinį atsinaujinimą ir priminti apie nepakankamai vertinamą Marijos garbinimo reikšmę. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas dažnai žinomas kaip „Lourdes piligriminė kelionė” arba „Lourdes piligrimystė”, pabrėžiant gilų dvasinį … [Skaityti toliau…]
1912 m. birželio 7 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Lacrimabili statu, skirtą Lotynų Amerikos arkivyskupams ir vyskupams. Šis dokumentas buvo reakcija į pranešimus apie vietinių gyventojų, ypač Amazonės regione, išnaudojimą ir neteisėtą vergovę. Enciklikoje popiežius pabrėžė, kad, nors oficialiai vergovė buvo panaikinta, praktikoje daugelis vietinių gyventojų vis dar patiria priespaudą ir neteisybę . Enciklikos … [Skaityti toliau…]
1914 m. lapkričio 1 d., vos du mėnesiai po išrinkimo popiežiumi, Benediktas XV paskelbė savo pirmąją encikliką Ad beatissimi Apostolorum. Tai įvyko pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, kai Europa skendo kraujo ir griuvėsių jūroje. Enciklika buvo paskelbta Visų Šventųjų dieną, simboliškai primenant apie šventųjų bendrystę ir taiką, kurios tuo metu taip trūko pasauliui. Lotyniškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]
1917 m. birželio 15 d., Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Humani generis redemptionem, kurios pavadinimas iš lotynų kalbos reiškia „Žmonijos atpirkimas“. Tai buvo trečioji jo pontifikato enciklika, skirta visiems Bažnyčios hierarchams – patriarchams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams. Enciklikos pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Apie žmonijos atpirkimą“ arba „Apie Dievo žodžio skelbimą“. … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Quod iam diu“ buvo paskelbta 1918 m. gruodžio 1 d. Ją paskelbė popiežius Benediktas XV, penktaisiais savo pontifikato metais. Šis dokumentas buvo išleistas netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai pasaulis ruošėsi Paryžiaus taikos konferencijai. Lotyniškas pavadinimas „Quod iam diu“ reiškia „Tai, ko jau seniai laukta“. Lietuviškai šią encikliką galima vadinti „Apie būsimą taikos … [Skaityti toliau…]
1919 m. lapkričio 24 d. paskelbta enciklika Paterno iam diu (lot. „Tėviškai jau seniai“) yra vienas jautriausių popiežiaus Benedikto XV dokumentų, skirtų pabrėžti vaikų kančias po Pirmojo pasaulinio karo ir paraginti viso pasaulio katalikus teikti pagalbą. Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) paliko gilias žaizdas Europoje, ypač Centrinėje jos dalyje. Nors karas buvo pasibaigęs, daugelis šalių, ypač … [Skaityti toliau…]
Encikliką Quod apostolici muneris paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. gruodžio 28 d., vos per metus nuo savo pontifikato pradžios. Tai buvo antroji jo enciklika ir pirmas toks stiprus Bažnyčios žodis prieš tuomet Europoje vis labiau plitusias socialines ideologijas – ypač prieš socializmą ir komunizmą. Šis lotyniškas pavadinimas pažodžiui reiškia „Dėl apaštališkosios tarnystės“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
1920 m. gegužės 23 d., Sekminių dieną, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Pacem, Dei munus pulcherrimum“, kurios pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Taika – gražiausia Dievo dovana“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Apie taiką ir krikščionišką susitaikymą“. Enciklika buvo paskelbta po Pirmojo pasaulinio karo, kai Europa dar nebuvo atsigavusi nuo karo padarinių, o Versalio … [Skaityti toliau…]