Šv. Efrėmas Sirietis (apie 306–373 m.) – vienas iškiliausių ankstyvosios Rytų Bažnyčios tėvų, laikomas didžiausiu sirų kalba rašiusiu krikščionių poetu, teologu, pamokslininku, asketu ir šventuoju. Jo kūryba – tai dvasinis pasaulis, kuriame Dievas ne tiek aiškinamas, kiek garbinamas, o teologija reiškiama ne sausomis formulėmis, bet ugningomis giesmėmis ir širdį žadinančia poezija. Efrėmas gimė apie 306 … [Skaityti toliau…]
Daugelis įsivaizduoja, kad šventasis – žmogus, kuris buvo be nuodėmės. Tačiau tiesa kur kas įdomesnė. Krikščionių tradicijoje šventasis yra žmogus arba kartais angelas, kuris gyvenimu liudijo ištikimybę Dievui, po mirties buvo pripažintas dangaus gyventoju ir tapo pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Svarbu žinoti, kad šventasis nėra tobulas. Net popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Bažnyčia skelbia … [Skaityti toliau…]
Kunigunda Liuksemburgietė (vok. Kunigunde von Luxemburg) – tai viena įtakingiausių viduramžių Europos moterų, Šventosios Romos imperijos imperatorė, kurios autoritetas prilygo jos vyro galingumui, o pamaldumas pelnė jai šventosios vardą. Asmenybė, Vardas ir Kilmė Kunigunda gyveno laikotarpiu, kai formavosi tai, ką šiandien vadiname Centrine Europa. 999 m. (arba 1000 m.) ji ištekėjo už Henriko II Šventojo … [Skaityti toliau…]
Šventasis Antanas Didysis (apie 251–356 m.), dažnai vadinamas dykumų tėvu ir vienuolystės pradininku, yra vienas iš žymiausių Katalikų Bažnyčios šventųjų. Jo gyvenimas, pilnas asketizmo, maldos ir dvasinių kovų, tapo įkvėpimu krikščionims visame pasaulyje. Antanas ypač žinomas dėl savo dvasinių mūšių su velniu, kurie simbolizuoja tikinčiojo kovą su pagundomis ir blogiu. Antanas gimė apie 251 m. … [Skaityti toliau…]
Šv. Jonas Marija Vianėjus (1786–1859 m.), žinomas kaip Arso klebonas, yra vienas iš labiausiai gerbiamų Katalikų Bažnyčios šventųjų, laikomas kunigų ir nuodėmklausių globėju. Jo gyvenimas, paženklintas nuolankumo, maldos ir atsidavimo sielų išganymui, tapo įkvėpimu tikintiesiems visame pasaulyje. Nors buvo paprastas kaimo kunigas, jis savo šventumu ir meile žmonėms pavertė mažą Arso kaimelį Prancūzijoje piligrimystės centru. … [Skaityti toliau…]
Liturginis Šventųjų minėjimo kalendorius – tai išsamus metinis vadovas, padedantis susigaudyti, kada Bažnyčia ir tikintieji mini konkrečius šventuosius, palaimintuosius ar svarbius įvykius liturginiame gyvenime. Čia pateikiamos dienos, kai prisimenami šventieji iš viso pasaulio – nuo žinomų katalikiškų figūrų kaip šv. Pranciškus Asyžietis ar šv. Teresė Avilietė iki rečiau minimų, bet dvasiniu svoriu nenusileidžiančių šventųjų iš … [Skaityti toliau…]
Johano Paryžiečio (Johannes Parisiensis), tikruoju vardu Žano Kidoro (Jean Quidort), traktatas „Apie karaliaus ir popiežiaus valdžią“ (De potestate regia et papali), parašytas 1302 metais, yra vienas drąsiausių viduramžių politinės minties paminklų. Šis kūrinys gimė kaip intelektualinis atsakas į aštrų konfliktą tarp Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo (Philippus IV) ir popiežiaus Bonifaco VIII (Bonifatius VIII). Tuo … [Skaityti toliau…]
Deklaracija apie tariamą ir suklastotą Konstantino dovaną (De falso credita et ementita Constantini Donatione declamatio) yra vienas pamatinių Renesanso epochos tekstų, kurį 1440 metais parašė italų humanistas Lorencas Vala. Šis veikalas tapo pirmąja moksliškai pagrįsta istorine kritika, sugriovusia tūkstantmetį gyvavusį mitą apie imperatoriaus Konstantino Didžiojo popiežiui Silvestrui I suteiktas žemes bei politinę valdžią. Autorius pasitelkė … [Skaityti toliau…]
Ravenos bažnyčios popiežių knyga (Liber Pontificalis Ecclesiae Ravennatis) yra vienas unikaliausių devintojo amžiaus vidurio istoriografijos paminklų, kurį parašė dvasininkas Andreas Agnelas. Šis kūrinys buvo sumanytas kaip tiesioginis atsakas į Romoje sudarytą popiežių katalogą, siekiant apginti Ravenos arkivyskupijos garbę ir istorinę svarbą. Autorius šiame tekste aprašo visus Ravenos vyskupus nuo pat apaštališkųjų laikų iki savo paties … [Skaityti toliau…]
Šis puslapis skirtas nuosekliam visų Katalikų Bažnyčios popiežių pristatymui – nuo apaštalo šventojo Petro, kuris, pasak tradicijos, buvo pirmasis Romos vyskupas, iki šių laikų. Per beveik du tūkstantmečius keitėsi imperijos, kalbos, civilizacijos formos, bet popiežiaus tarnystė liko kaip nenutrūkstama grandinė – kartais spindinti šventumu ir didybe, kartais klupinėjanti tarp žemiškų ambicijų, bet visada veikianti istorijos … [Skaityti toliau…]
„Septynių žmonių dialogas“ (lot. Colloquium heptaplomeres de rerum sublimium arcanis abditis) yra ankstyvosios moderniosios Europos filosofinių tekstas, išlikęs tik rankraščiais. Tiksli, žodžiu žodinė pavadinimo versija būtų „Septynių dalių pokalbiai apie paslėptas kilnių dalykų paslaptis“, o leidybinis variantas – „Septyni dialogai apie kilniųjų dalykų slėpinius“. Kūrinys priskiriamas prancūzų politiniam filosofui Jean Bodinui.. Tai slaptas, po autoriaus … [Skaityti toliau…]
Magistro regula – Regula Magistri (Vat. lat. 5314) yra vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių tradicijos tekstas, datuojamas VI amžiumi. Tai vienas svarbiausių ankstyvosios vakarų vienuolinės teisės šaltinių, kuriame pateikiama išsami ir griežta bendruomeninio gyvenimo sistema. Tekstas išsiskiria tuo, kad jame itin detaliai aprašoma vienuolyno struktūra, paklusnumo principai, liturginė tvarka ir dvasinio ugdymo metodai. Dėl savo … [Skaityti toliau…]