Visų šventųjų litanija yra viena seniausių ir labiausiai naudojamų maldų katalikų bažnyčioje. Ji kreipiasi į Dievą, Šventąją Dvasią, Mariją, angelus ir šventuosius prašant jų užtarimo. Štai šios litanijos tekstas: Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus. Dieve, dangaus Tėve, pasigailėk mūsų. Dieve, Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, pasigailėk mūsų. … [Skaityti toliau…]
Šventasis Kryžiaus Paulius (lot. Sanctus Paulus a Cruce), gimęs Paulius Danei (1694–1775), yra žinomas kaip aistruolių (pasijonistų) ordino įkūrėjas. Jis gimė Ovadijoje, Italijoje, dievobaimingoje šeimoje ir nuo mažens jautė stiprų pašaukimą Dievo tarnystei. Būdamas jaunas, Paulius patyrė gilų dvasinį atsivertimą, kuris suformavo visą jo gyvenimą ir dvasinį kelią. Po gilaus mistinio išgyvenimo, Paulius jautė pašaukimą … [Skaityti toliau…]
Žodis asketizmas kilęs iš graikų kalbos žodžio askēsis, reiškiančio „pratimą“, „lavinimą“, „discipliną“. Senovės graikams tai pirmiausia buvo kūno ir proto treniruotė, savidrausmė, skirta stiprinti charakterį ir valią. Tik vėliau šis terminas įgavo dvasinę ir moralinę prasmę, susijusią su savanorišku atsisakymu tam tikrų malonumų ar poreikių. Asketizmas reiškia sąmoningą savęs ribojimą, siekiant aukštesnio tikslo: dvasinio, moralinio, … [Skaityti toliau…]
Popiežius Pranciškus (lot. Franciscus), gimęs kaip Chorchė Marijus Bergoljas (isp. Jorge Mario Bergoglio) 1936 m. gruodžio 17 d. Argentinoje, buvo 266-asis Romos Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju Popiežiumi iš Amerikos žemyno ir pirmuoju jėzuitu, išrinktu į šventojo Petro sostą. 2013 m. kovo 13 d. Pranciškus užėmė apaštališkąjį sostą, pakeisdamas atsistatydinusį popiežių Benediktą XVI – … [Skaityti toliau…]
Konsistorijos salė, italų kalba žinoma kaip Sala del Concistoro, o lotynišku vardu Aula Concistorialis, tūno Vatikano Apaštališkuosiuose rūmuose lyg senovės Romos forumo širdis, kur kardinolai nuo XIII amžiaus renkasi spręsti Bažnyčios likimo. 1585-ųjų vasarą, kai popiežius Sikstas V, kilęs iš vargingos italų šeimos, samdė architektą Domenico Fontana perstatyti erdvę – jis pridėjo aukštas marmurines kolonas, … [Skaityti toliau…]
Tamsos teologija, dar vadinama apofatine teologija, – tai senovinė krikščioniška kryptis, teigianti, kad Dievas viršija žmogišką protą ir negali būti pilnai apibrėžtas pozityviais teiginiais. Geriau kalbėti ne apie tai, kas Jis yra (gailestingas, galingas, geras), o apie tai, kas Jis nėra – neapibrėžiamas, neaprėpiamas, neįvardijamas. Ši „tamsa“ – ne blogis ar nebuvimas, o šventos nežinomybės … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Latina“ – tai milžiniškas lotyniškos krikščioniškosios literatūros rinkinys, vienas svarbiausių šaltinių visai Vakarų teologijos, filosofijos ir kultūros istorijai. Lietuviškai šis veikalas vadinamas „Lotynų Bažnyčios Tėvų raštais“, „Lotynų tėvų raštija“ arba „Lotyniškųjų Bažnyčios Tėvų raštų rinkiniu“. Tai nėra pavienė knyga, o visa biblioteka – 217 tomų, išleistų XIX amžiaus viduryje Paryžiuje. Rinkinio sudarytojas – Jacques-Paul … [Skaityti toliau…]
„Dignitatis Humanae“ (lot. Žmogaus orumas) yra Antrajame Vatikano susirinkime (1962–1965) paskelbta Deklaracija apie religijos laisvę, patvirtinta 1965 m. gruodžio 7 d. Tai vienas iš svarbiausių XX amžiaus Bažnyčios dokumentų, kuriame pirmą kartą aiškiai pripažinta kiekvieno žmogaus teisė į religinę laisvę – teisė ieškoti, tikėti, išpažinti ar net netikėti pagal savo sąžinę. Dokumento pilnas pavadinimas lotyniškai … [Skaityti toliau…]
Catechismus Catholicae Ecclesiae – tai vienas svarbiausių dokumentų visoje šiuolaikinėje Katalikų Bažnyčios istorijoje. Tai oficialus visuotinis Katalikų Bažnyčios katekizmas, patvirtintas popiežiaus Jono Pauliaus II 1992 m. ir tapęs visos katalikiškos teologijos bei moralės nuorodų šaltiniu. Jame sistemingai apibendrinta visa Bažnyčios mokymo tradicija – nuo ankstyvųjų Tėvų iki II Vatikano susirinkimo, sujungiant tikėjimą, liturgiją, moralę ir … [Skaityti toliau…]
Kasianas, lotyniškai Ioannes Cassianus, buvo krikščionių vienuolis, teologas ir asketas, gyvenęs IV–V amžiuje, apie 360–435 metus. Jis laikomas vienu svarbiausių krikščioniškos dvasinės tradicijos formuotojų Vakaruose, nes sujungė Rytų dykumų tėvų patirtį su Romos ir Galijos vienuolinio gyvenimo principais. Jo garsiausias kūrinys – „Collationes Patrum“, lietuviškai vadinamas „Dykumos tėvų pokalbiai“. Tai dvidešimt keturių dvasinių pokalbių rinkinys, … [Skaityti toliau…]
„Kopimas į Karmelio kalną“ – tai vienas pagrindinių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) veikalų, parašytas apie 1578–1585 m. Tai gilus krikščioniškosios mistikos traktatas, kuriame aprašoma sielos kelionė link vienybės su Dievu per dvasinį apsivalymą. Autorius, šv. Kryžiaus Jonas – ispanų karmelitas, mistikas, poetas, Katalikų Bažnyčios mokytojas ir kartu su šv. Terese Aviliete – basųjų karmelitų reformatorius. … [Skaityti toliau…]
Semipelagianizmas buvo teologinis judėjimas, kilęs V a. pabaigoje–VI a. pradžioje Vakarų krikščionybėje, siekęs rasti kompromisą tarp šv. Augustino griežtos malonės doktrinos ir pelagianizmo, pabrėžusio žmogaus laisvą valią. Semipelagijonai, tokie kaip Jonas Kasianas, Vincentas iš Lerino ir Faustas iš Riezo, bandė suderinti Dievo malonės būtinybę su žmogaus iniciatyva tikėjimo kelyje, teigdami, kad žmogus gali žengti pirmą … [Skaityti toliau…]