Paieškos rezultatai (607) pagal: apie trejybe

Kephalaia Gnostika

„Kephalaia Gnostika“ – tai Evagrijaus Pontiečio magnum opus, giliausias ir sudėtingiausias jo kūrinys, parašytas apie 393–398 metus Kellijų dykumoje Egipte. Originalus pavadinimas graikiškai – „Κεφαλαία Γνωστικά“ (Kephalaia Gnōstika), kas reiškia „Gnostiniai skyriai“ arba „Pažinimo galvos“. Angliškai vadinamas „Gnostic Chapters“ arba „Centuries on Knowledge“ – „Pažinimo šimtukai“. Lietuviškai galėtų būti „Gnostiniai skyriai“ arba „Pažinimo centurijos“. Tai … [Skaityti toliau…]

Apie dvasininkų celibatą (De Caelibatu Clericorum)

Disertacija „De Caelibatu Clericorum“ yra 1782 m. Dilingeno universitete apgintas akademinis darbas, skirtas dvasininkų celibato temai. Ją parengė ir gynė Andriejus Forsteris, vadovaujamas Juozapo Pijaus Džono, Šventosios teologijos daktaro ir viešojo ordinarinio profesoriaus. Leidinys išspausdintas J. L. Brönnerio spaustuvėje, o titulinis lapas skirtas popiežiui Pijui VI, kurio vizitas Augsburge tuo metu buvo svarbus įvykis vietos … [Skaityti toliau…]

Krikščionybės esmė

1841 metais išleista Liudviko Fojerbacho (Ludwig Feuerbach) knyga „Krikščionybės esmė“ (Das Wesen des Christentums) tapo vienu svarbiausių XIX amžiaus religijos kritikos veikalų. Fojerbachas, vokiečių filosofas, gimęs 1804 metais, pradžioje studijavo teologiją, vėliau persimetė prie Hegelio filosofijos, tačiau galiausiai ją radikaliai peržengė. Jis siekė išlaisvinti žmogų iš religinių iliuzijų ir grąžinti jam tai, kas iš tikrųjų … [Skaityti toliau…]

Netikrų pranašų klausimas: Mahometas ir krikščionybės tiesos

Religinių apreiškimų ir tikėjimo klausimai visada buvo vieni sudėtingiausių diskusijų žmonijos istorijoje. Islamo pranašas Mahometas – asmenybė, kuri kelia daug klausimų, ypač dėl jo mokymo santykio su krikščionybe. Jei Kristus yra Dievo Sūnus, kaip teigia Evangelijos, tai ką reiškia Korano teiginiai, kad Jėzus yra tik pranašas? Ar tai leidžia vadinti Mahometą netikru pranašu, kaip perspėja … [Skaityti toliau…]

Al-Ikhlas

Sūra „Al-Ikhlās“ yra šimto dvyliktoji Korano dalis, viena iš pačių trumpiausių ir kartu viena reikšmingiausių. Jos pavadinimas reiškia „Atvirumas“, „Grynumas“ arba „Ištikimybė“ ir nusako visišką tikėjimo išgryninimą, kuris neleidžia žmogui priskirti Dievui jokių partnerių ar tarpininkų. Ji sudaryta tik iš keturių ajatų, todėl savo apimtimi labai nedidelė, tačiau turiniu talpina esminę islamo teologijos žinią. Šios … [Skaityti toliau…]

Jėzaus dieviškumo atmetimas

Jėzaus asmuo yra vienas labiausiai diskutuojamų religijos istorijoje. Nuo ankstyvųjų amžių jo tapatybė buvo svarstoma įvairiais kampais: vieni matė jame įsikūnijusį Dievą, kiti – pranašą, mokytoją ar moralės pavyzdį. Ypač ryškiai Jėzaus dieviškumo atmetimą matome islamo šaltiniuose, tačiau tokia mintis randama ir kitose tradicijose, kurios išlaikė atstumą nuo krikščioniškos dogmos. Korane Jėzus (Īsā) yra pristatomas … [Skaityti toliau…]

Ekskomunikos bulė (Bulla excommunicationis)

Jei krikščionybės istorija būtų dramatiškas serialas, 1054 metų liepos 16-oji būtų ta serija, kurioje įvyksta galutinis ir negrįžtamas herojų išsiskyrimas. Tą šeštadienio popietę į didingąją Konstantinopolio Šv. Sofijos baziliką (Hagia Sophia) įžengė trys popiežiaus legatai, vadovaujami kardinolo Humberto (Humbertus de Silva Candida). Kol dvasininkai ruošėsi Mišioms, Humbertas tiesiog priėjo prie pagrindinio altoriaus ir ant jo … [Skaityti toliau…]

Bažnyčios reakcija į islamo atsiradimą

Islamo atsiradimas VII amžiuje buvo vienas staigiausių religinių ir politinių virsmų pasaulio istorijoje, tačiau krikščioniškasis pasaulis šio įvykio nei laukė, nei suprato, nei iš karto pastebėjo. Kai Mekos ir Medinos miestuose formavosi nauja religija, Romos ir Bizantijos Bažnyčios gyveno visiškai kitame informaciniame ir politiniame pasaulyje. Todėl pirmosios reakcijos į islamą buvo ne tiek teologinės, kiek … [Skaityti toliau…]

Maloniausioji knyga (Liber Gratissimus)

„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]

Prieš simonistus (adversus simoniacos)

Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]

Indijos religija

Indijos religija – hinduizmas nėra vienalytė sistema, o platus ir daugiasluoksnis reiškinys, kurio šerdis sanskritiškai įvardijama kaip Sanātana Dharma – „Amžinasis kelias“. Tai seniausia iki šiol gyva religija pasaulyje, susiformavusi Indijos subkontinente ir išlaikiusi dominuojančias pozicijas iki mūsų dienų. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje būtent terminas „hinduizmas“ yra rekomenduojamas kaip tiksliausias, nes jis geriau atitinka tarptautinę formą … [Skaityti toliau…]

Kas yra hinduizmas?

Hinduizmas (sanskritiškai Sanātana Dharma – „Amžinasis kelias“) yra seniausia iki šiol gyva religija pasaulyje, išaugusi Indijos subkontinente. Tai ne viena konkreti doktrina, o visa civilizacija, kurioje tūkstančius metų susipynė filosofija, mitai, ritualai, menas ir kasdienis gyvenimas. Hinduizmas šiandien jungia daugiau nei milijardą žmonių – daugiausia Indijoje ir Nepale, bet jo pasekėjų gausu ir Šri Lankoje, … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: apie trejybe?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Šventoji Trejybė yra viena pagrindinių ir kartu paslaptingiausių krikščioniškojo tikėjimo tiesų, mokanti apie vieną Dievą trijuose asmenyse. Šie trys asmenys yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, kurie sudaro vieną nedalomą dieviškąją esmę. Nors šis žodis Biblijoje tiesiogiai neparašytas, pats mokymas kyla iš Naujojo Testamentų tekstų, kur minimi visi trys dieviškieji pradai. Tėvas yra visatos kūrėjas, Sūnus – Jėzus Kristus, atėjęs išvaduoti žmonijos, o Dvasia veikia tikinčiųjų širdyse kasdien. Ankstyvoji Bažnyčia šią dogmą išgrynino visuotiniuose susirinkimuose, kovodama su įvairiomis klaidingomis nuomonėmis. Žmogišku protu visiškai suvokti šios didžios paslapties neįmanoma, todėl ji priimama per tikėjimą ir meilės patirtį. Trejybės vienybė mums rodo tobulą bendrystę, į kurią kviečiamas kiekvienas žmogus. Šis slėpinys lydi krikščionis nuo pat krikšto akimirkos, kai jie palaiminami Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.