„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
Encikliką Une fois encore (liet. „Dar kartą“) 1907 m. sausio 6 d. paskelbė popiežius Pijus X (1903–1914 m. pontifikatas). Ji buvo skirta Prancūzijos katalikams ir dėstė Bažnyčios poziciją dėl valstybės ir religijos atskyrimo, kuris tuo metu buvo aktyviai vykdomas Prancūzijoje. Enciklika atspindėjo popiežiaus nerimą dėl sekuliarizacijos ir kovos už katalikų teises. Enciklikos pavadinimas prancūzų kalba … [Skaityti toliau…]
„Le pèlerinage de Lourdes” yra popiežiaus Pijaus XII enciklika, išleista 1957 m. liepos 2 d. Šis dokumentas, skirtas adresuoti tiek Prancūzijos katalikų bendruomenei, tiek visiems krikščioniams, turėjo tikslą atgaivinti dvasinį atsinaujinimą ir priminti apie nepakankamai vertinamą Marijos garbinimo reikšmę. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas dažnai žinomas kaip „Lourdes piligriminė kelionė” arba „Lourdes piligrimystė”, pabrėžiant gilų dvasinį … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
In hac tanta – Benedikto XV enciklika, paskelbta 1919 m. gegužės 14 d., skirta paminėti 1200-ąsias šv. Bonifaco – Vokietijos apaštalo – misijos metines. Šis dokumentas buvo adresuotas Vokietijos vyskupams, ypač Kelno arkivyskupui kardinolui Feliksui Hartmannui. Enciklika pasirodė netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai Europa, ypač Vokietija, išgyveno politinį ir socialinį nestabilumą. Šalyje kilo … [Skaityti toliau…]
1920 m. gegužės 23 d., Sekminių dieną, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Pacem, Dei munus pulcherrimum“, kurios pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Taika – gražiausia Dievo dovana“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Apie taiką ir krikščionišką susitaikymą“. Enciklika buvo paskelbta po Pirmojo pasaulinio karo, kai Europa dar nebuvo atsigavusi nuo karo padarinių, o Versalio … [Skaityti toliau…]
1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]
Quarto abeunte saeculo – popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1892 m. liepos 16 d., skirta minėti 400 metų nuo Kristupo Kolumbo kelionės ir Amerikos atradimo. Tai viena iš retesnių enciklikų, kuriame Katalikų Bažnyčia tiesiogiai atkreipė dėmesį į didelės reikšmės istorinius įvykius už Europos ribų. Lietuviškai šio dokumento pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Ketvirtojo šimtmečio pabaigoje“ arba … [Skaityti toliau…]
Encikliką Mysterium Fidei paskelbė popiežius Paulius VI 1965 m. rugsėjo 3 d., likus kelioms savaitėms iki paskutinės Vatikano II Susirinkimo sesijos pradžios. Tai buvo trečioji jo enciklika, skirta Eucharistijos slėpiniui – vienam iš svarbiausių katalikų tikėjimo aspektų. Enciklikos pavadinimas Mysterium Fidei reiškia „Tikėjimo slėpinys“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Apie Eucharistijos doktriną ir garbinimą“. Šis dokumentas … [Skaityti toliau…]
Encikliką Slavorum Apostoli paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1985 m. birželio 2 d., minėdamas šventųjų Kirilo ir Metodijaus evangelizacinės veiklos 1100-ąsias metines. Tai buvo ketvirtoji jo pontifikato enciklika, skirta pabrėžti šių šventųjų indėlį į slavų tautų krikščioninimą ir kultūrinį paveldą. Enciklikos pavadinimas Slavorum Apostoli reiškia „Slavų apaštalai“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Apie slavų apaštalus“. Šis … [Skaityti toliau…]
1439 m. liepos 6 d. popiežius Eugenijus IV, tęsiant Florencijos Susirinkimo (1439-1445) darbus, išleido istorinę bulę „Laetentur Caeli“ (liet. „Tegu džiūgauja dangūs“), skelbiančią Graikų Sąjungą (Bulla Unionis Graecorum). Šis dokumentas žymi itin svarbų momentą Bažnyčios istorijoje, bandant atkurti vienybę tarp Rytų ir Vakarų krikščionių Bažnyčių po ilgalaikės schizmos. Bulę „Laetentur Caeli“ parašė Popiežius Eugenijus IV, … [Skaityti toliau…]
1442 m. vasario 4 d. (pagal Florencijos stilių, t. y. 1441 m. pabaiga) popiežius Eugenijus IV, tęsdamas Florencijos Susirinkimo (1439-1445) darbus, išleido bulę „Cantate Domino“ (liet. „Giedokite Viešpačiui“). Ši bula žymi reikšmingą Rytų krikščionių Bažnyčių, ypač Koptų (Jakobitų) ir Etiopų, prisijungimą prie Romos Bažnyčios, praėjus nedaug laiko po Graikų sąjungos paskelbimo bulėje „Laetentur Caeli“. Bulę … [Skaityti toliau…]