Šventasis Maksimilijonas Kolbė (lenk. Maksymilian Maria Kolbe, 1894–1941) buvo lenkų pranciškonų vienuolis, kunigas ir kankinys, garsus dėl savo pasiaukojimo ir meilės artimui Antrojo pasaulinio karo metu. Maksimilijonas Kolbė yra žinomas dėl savo ypatingos pamaldumo Švč. Mergelei Marijai ir už tai, kad paaukojo savo gyvybę už kitą kalinį Aušvico koncentracijos stovykloje. Jis laikomas šventumo ir krikščioniško … [Skaityti toliau…]
Šventasis Dovydas, dažnai vadinamas „Izraelio karaliumi pagal Dievo širdį“, yra viena iš ryškiausių figūrų Šventajame Rašte. Jis buvo antrasis Izraelio karalius, kuris įėjo į istoriją ne tik kaip didis valdovas ir karys, bet ir kaip žmogus, giliai pasišventęs Dievui. Jo istorija užrašyta Senojo Testamento Samuelio ir Karalių knygose, taip pat Psalmėse, kurios jam tradiciškai priskiriamos. … [Skaityti toliau…]
Šv. Efrėmas Sirietis (apie 306–373 m.) – vienas iškiliausių ankstyvosios Rytų Bažnyčios tėvų, laikomas didžiausiu sirų kalba rašiusiu krikščionių poetu, teologu, pamokslininku, asketu ir šventuoju. Jo kūryba – tai dvasinis pasaulis, kuriame Dievas ne tiek aiškinamas, kiek garbinamas, o teologija reiškiama ne sausomis formulėmis, bet ugningomis giesmėmis ir širdį žadinančia poezija. Efrėmas gimė apie 306 … [Skaityti toliau…]
Daugelis įsivaizduoja, kad šventasis – žmogus, kuris buvo be nuodėmės. Tačiau tiesa kur kas įdomesnė. Krikščionių tradicijoje šventasis yra žmogus arba kartais angelas, kuris gyvenimu liudijo ištikimybę Dievui, po mirties buvo pripažintas dangaus gyventoju ir tapo pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Svarbu žinoti, kad šventasis nėra tobulas. Net popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Bažnyčia skelbia … [Skaityti toliau…]
Tomas Kempietis, pasaulyje geriau žinomas originaliu lotynizuotu vardu Thomas à Kempis, yra viena svarbiausių vėlyvųjų viduramžių krikščioniškosios dvasinės literatūros figūrų. Anglakalbėje kultūroje jo vardas taip pat yra Thomas à Kempis. Tai buvo vokiečių-olandų kilmės vienuolis augustinas, mistikas, kunigas ir rašytojas, kurio gyvenimas ir darbai tapo neatsiejama Vakarų dvasingumo dalimi, o jo pagrindinis veikalas iki šių … [Skaityti toliau…]
Šventasis Izaokas Žogas (Isaac Jogues, SJ) buvo prancūzų jėzuitas misionierius, vienas ryškiausių XVII amžiaus krikščioniškų liudytojų Šiaurės Amerikoje. Jo gyvenimas – tai istorija apie tikėjimą, ištvermę ir pasiaukojimą tarp svetimų tautų, kurias jis siekė laimėti Kristui ne ginklu, o meile. Izaokas Žogas gimė 1607 metais Orleane, Prancūzijoje, išsilavinusioje ir pamaldžioje šeimoje. Nuo mažens pasižymėjo tylumu, … [Skaityti toliau…]
Rabinas Akiva ben Josefas (apie 40–135 m.) yra viena ryškiausių žydų istorijos figūrų, laikomas rabinio judaizmo tėvu ir Toros išminties simboliu. Jo gyvenimas – tai kelionė nuo neišsilavinusio piemenio iki vieno didžiausių I–II a. mokytojų, kurio mokymai formavo žydų tikėjimą ir etiką. Akivos istorija, persmelkta tikėjimo, nuolankumo ir pasiaukojimo, paliko neišdildomą pėdsaką, o jo tragiška … [Skaityti toliau…]
Šv. Jonas de Brebefas (Jean de Brébeuf, SJ) buvo prancūzų jėzuitas misionierius, vienas iš didžiųjų Šiaurės Amerikos tikėjimo liudytojų, kuris Evangelijos šviesą nešė į nežinomą ir priešišką pasaulį. Jo gyvenimas – tylus heroizmas, dvasinė jėga ir meilės liudijimas iki paskutinio atodūsio. Jonas de Brebefas gimė 1593 metais Normandijoje, kilmingoje, tačiau nuolankioje šeimoje. Nuo jaunystės pasižymėjo … [Skaityti toliau…]
Šventasis Serafimas iš Sarovo (Šventasis Sarovietis) (1754–1833) yra vienas iš garsiausių ir gerbiamiausių Rusijos stačiatikių šventųjų. Jis laikomas didžiuoju dvasiniu mokytoju ir mistiku, kuris savo gyvenimu bei mokymu įkūnijo krikščioniško nuolankumo, maldos ir Dievo meilės idealus. Serafimas gimė 1754 m. Prochoras Mošnin šeimoje Kurske, Rusijoje. Jo tėvai buvo pamaldūs prekybininkai, o Prochoras nuo mažens rodė … [Skaityti toliau…]
Šv. Gertrūda Didžioji: Dangaus pasiuntinio šventumas ir mistinė kelionė Įvadas Šv. Gertrūda Didžioji (1256 m. sausio 6 d. – 1302 m. lapkričio 17 d.), dar žinoma kaip Gertrūda Helftietė, yra viena žymiausių krikščionių mistikių, cistersų vienuolė ir teologė, kurios gyvenimas ir raštai paliko gilų pėdsaką Katalikų Bažnyčios dvasingume. Jos pravardė „Didžioji“ atspindi jos išskirtinį indėlį … [Skaityti toliau…]
Šventoji Gema Galgani (1878–1903) buvo italų mistikė, žinoma dėl savo gilios meilės Jėzui Kristui ir savo neįtikėtinos dvasinės patirties, įskaitant stigmatas – žaizdas, atitinkančias Kristaus kančios žymes. Ji gimė neturtingoje, bet pamaldžioje šeimoje Toskanoje, Italijoje. Gema nuo pat vaikystės pasižymėjo ypatingu pamaldumu ir atsidavimu maldai. Nors jos gyvenimas buvo trumpas ir pilnas kančių, ji paliko … [Skaityti toliau…]
Šv. Margarita iš Kortonos (1247–1297) – italų šventoji, pranciškonų tretininkė, mistikė ir Kortonos globėja, žinoma dėl savo dramatiško atsivertimo iš nuodėmingo gyvenimo į atgailą, maldą ir tarnystę vargšams. Jos gyvenimas yra pavyzdys, kaip Dievo malonė gali transformuoti net labiausiai nuklydusią sielą. Jaunystė ir nuodėmės Margarita gimė Laviano kaime, netoli Kortonos, Italijoje, neturtingų valstiečių šeimoje. Po … [Skaityti toliau…]