Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Bikuškio dvare (2,5 km į šiaurę nuo Sudeikių) XVIII a. antrojoje pusėje buvo koplyčia, kurioje 1782 m. leista laikyti pamaldas. 1788 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Apie 1800 m. koplyčia sudegė. 1721–1791 m. B. Prušinsko lėšomis pastatyta Sudeikių bažnyčia. Sudeikiuose 1806 m. pastatyta laikina bažnyčia. Jai dovanoti 2 valakai žemės. XIX a. pradžioje veikė parapinė … [Skaityti toliau…]

Luokės Visų Šventųjų bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1416 m. (viena iš 8 bažnyčių, pastatytų per Žemaičių krikštą). 1421–1842 m. Luokė priklausė Žemaičių vyskupams. Bažnyčia atstatyta XVI a. antrojoje puseje. Ji 1766 m. sudegė, 1774 m. atstatyta. 1821 m. pakeisti visi bažnyčios sienojai. 1841 m. parapiją aptarnavo 4 kunigai. Jai priklausė 7 valakai žemės, 15 baudžiauninkų. 1863 m. birželio 12 … [Skaityti toliau…]

Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Adakave 1793 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją konsekravo vyskupas Steponas Jonas Giedraitis. 1804 m. Ariogalos seniūnas Jonas Adakauskas dovanojo bažnyčiai valaką ir 3 margus žemės, 3000 sidabrinių rublių. 1911 m. bažnyčia atnaujinta. Lietuvaičių švietimo draugija (slaptosios vienuolės) 1925 m. įkūrė dvimetę mergaičių žemės ūkio mokyklą. 1932 m. įsigytos medžio drožybos Kryžiaus kelio stotys, darytos Italijoje. … [Skaityti toliau…]

Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Palonų koplyčia minima 1782 m. Jai 1788 m. dovanoti 25 margai žemės, tapo Baisogalos parapijos filija. Kunigas Liudas Adomauskas (1880–1941) 1918–1919 m. buvo Palonų filialistas. Jis čia su kitais suorganizavo bolševikų tarybas, 1921 m. atsisakė kunigystės. Į Palonus 1927 m. paskirtas kunigas Mykolas Ruseckas pats suprojektavo bažnyčią ir kleboniją. Iki 1935 m. pastatyta klebonija, 1939 … [Skaityti toliau…]

Stalgėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Stalgo kaimo ūkininkai Petras ir Petronėlė Stoniai būsimai bažnyčiai dovanojo savo ūkį su pastatais ir 15 ha žemės. Plungės klebono Povilo Pūkio rūpesčiu pagal inžinieriaus Kačanausko projektą 1918 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Medieną dovanojo M. Oginskienė. 1918 m. lapkričio 23 d. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Vietovę, kurioje pastatyta bažnyčia, nutarta vadinti Stalgėnais. 1921 … [Skaityti toliau…]

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Jonavoje 1750 m. pastatyta medinė bažnyčia. Apie 1775 m. įsteigtas marijonų vienuolynas. Iki 1782 m. marijonai įkūrė parapinę mokyklą. Vietoj marijonų Jonavoje 1791 m. įkurdinti trinitoriai. 1791–1793 m. bažnyčia ir vienuolynas perstatyti ir išplėsti (manoma, pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą). Valdžia 1827 m. trinitorius iš Jonavos iškėlė. Vienuolyne apsigyveno kareiviai. Formaliai vienuolynas uždarytas 1832 m. Bažnyčioje … [Skaityti toliau…]

Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Apie 1620 m. Paringyje pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Jos vietoje apie 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. Vietoj medinės 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas. 1837 m. birželio 25-ąją, atlaidų dieną (liepos 7 d.), per pamaldas nuo žvakės užsidegė altoriaus užuolaida. Netoliese buvusi dvarininkė Venglinskienė (pagal tradiciją priiminėjo žmonių atneštas … [Skaityti toliau…]

Gadūnavo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Apie 1765 m. pastatyta Degenių kaimo koplyčia. 1783 m. Jurgis Gadonas kitoje vietoje, šalia kaimo, pastatė bažnyčią. Vietovę imta vadinti Gadūnavu. 1817 m. įsteigta parapija. Dar 1870 m. klebonas Vismontas, klebonavęs čia 30 metų, planavo statyti naują bažnyčią ir paskyrė 7000 rublių. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1901 m. kunigo Baltramiejaus Baltrėno rūpesčiu.

Duokiškio Šv. Onos bažnyčia

Duokiškio palivarkas 1650 m. dovanotas Kamajų bažnyčiai. 1796 m. minima medinė Duokiškio koplyčia. Baisogalos altarista kunigas Kazimieras Mačionis, 1904 m. atvykęs į Duokiškį, baigė statyti kleboniją ir ėmė organizuoti bažnyčios statybą. Ji 1906 m. pastatyta ir pašventinta. Senoji koplyčia nugriauta. Jos altorius ir įrengimai pernešti į bažnyčią. 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. Po … [Skaityti toliau…]

Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia

Klovainių (Krivaičių) dvaro savininkas Jeronimas Valavičius 1621 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai 1624 m. dovanotas Beržinių kaimas, vėliau pakeistas į Laipuškių kaimą, turėjo jurisdiką miestelyje. 1625 m. įsteigta parapija, 1627 m. – parapinė mokykla. 1635 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. Klovainiuose nuolat gyveno 3 kunigai. 1690 m. įsteigta altarija. Nuo 1768 m. veikė Šv. … [Skaityti toliau…]

Pusnės Šv. Juozapo Globos bažnyčia

Į Pusnę steigti parapijos 1922 m. paskiriamas iš Rusijos grįžęs kunigas Justinas Jurkūnas. Iš pradžių pamaldos laikytos privačiuose pastatuose. Andrius ir Jadvyga Daminskai būsimai bažnyčiai dovanojo žemės. Už 1000 litų nupirkta senoji medinė Kiauklių bažnyčia ir pastatyta Pusnėje. 1924 m. Pusnės klebonu paskirtas Albertas Želnia-Želnys. Jo rūpesčiu bažnyčia dvigubai padidinta, pristatytas bokštas ir 1927 m. … [Skaityti toliau…]

Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Ukrinų bažnyčiai dvarininkas Laurynas Pilsudskis 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Ukrinų ir Bukančių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.