Vitebsko kaštelionienė Stravinskienė Kena 1603 m. paskyrė Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčiai, bet Leonas Sapiega iš jų atėmė. 1690 m. Kena paskirta Vilniaus bernardinų vienuolynui. XVII a. pabaigoje pastatyta koplyčia. Priklausė Rukainių parapijai, minima ir 1744 m. Rusijos valdžia koplyčią 1866 m. uždarė. 1920 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1922 m. įkurta parapija.
Pirmoji bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis parapijai 1629 m. paskyrė 12 valakų žemės. 1644 m. įkurta parapija. Nuo 1650 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Iki 1677 m. Liškiavos dvaro savininkas Vladas Jurgis Kosila nugriovė senąją, o jos vietoje pastatė naują … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pilyje įsteigė benediktinų vienuolyną. Apie 1410 m. įkurta parapija. Iki 1577 m. atnaujinta bažnyčia, 1577 m. pastatytas vienuolynas. 1597 m. bažnyčia rekonstruota. 1639 m. vienuolynui dovanotas Pivašiūnų palivarkas su Jurkonių kaimu. Iš ankstesnių fundacijų 1799 m. priklausė Senųjų Trakų palivarkas su Vištelionių kaimu ir Kauno … [Skaityti toliau…]
Iki 1555 m. pastatyta medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Rykantų valdytojas Mikalojus Talvošas 1585 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. XVII a. Rykantai atiteko Oginskiams. 1655 m. Maskvos kariuomenė sugriovė bažnyčią. Ją iki 1688 m. restauravo Marcijonas Oginskis. 1696 m. bažnyčia stovėjo tuščia ir apleista. Pamaldos laikytos Rykantų dvare. Rykantai kartu su bažnyčia 1688 m. atiduoti … [Skaityti toliau…]
Kučiūnų kaimas priklausė Beržininkų (dab. Berznykas, lenk. Berżniki) parapijai. Kadangi lenkų tikintieji neleisdavo Beržininko bažnyčioje lietuviškai giedoti ir kėlė riaušes, tai 1907 m. lietuviams įsteigta Kučiūnų parapija. Gauti oficialų valdžios leidimą naujai parapijai įkurti būtų prireikę daug laiko, todėl 1907 m. per du mėnesius pastatyta laikina maldykla – daržinė. Kadangi vyskupijos valdytojas leido „daržinėje" laikyti … [Skaityti toliau…]
Krakių valsčius 1421 m. dovanotas Žemaičių vyskupui (suvalstybintas 1842 m.). Pirmoji bažnyčia pastatyta 1478 m. Klebonas Jurgis Talaitis 1529 m. bažnyčią remontavo. Krakėse 1570–1572 m. klebonavo Mikalojus Daukša, vienas lietuvių raštijos pradininkų. 1579 m. minima parapinė mokykla (veikė ir XIX a. pirmojoje pusėje). Bažnyčia iki 1649 m. atstatyta. Nauja medinė pastatyta 1768 m. vyskupo Jono … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1616 m. Jai dovanotas Pyragių kaimas, 1631 m. – Plundakų kaimas, vėliau atimtas. 1721 m. ant bažnyčios durų buvo užrašas, kad ji statyta Vilhelmo Tyzenhauzo. Vietoj senosios 1746 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Per miestelio gaisrą bažnyčia 1781 m. sudegė. 1791 m. suręsta nauja bažnyčia. Ji buvo trinavė, turėjo 3 altorius. 1781 … [Skaityti toliau…]
LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1664 m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams kamalduliams, taip pat įsipareigojo duoti 40 000 zlotų 12 vienuolių išlaikymui. Pirmiausia pastatyti vienuolių atsiskyrėlių (emeritų) mediniai nameliai ir Šv. Onos bažnytėlė. 1667 m. M.K.Pacas nupirko ir kamenduliams dovanojo Dusmenų dvarą. 1667-1674 m. pagal … [Skaityti toliau…]
Varlaukyje 1764 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1830 m. perstatyta. 1860 m. pastatyta bažnyčia. 1862 m. paskirtas kunigas. 1879 m. bažnyčia sudegė. 1881 m. leista statyti naują medinę bažnyčią (pastatyta 1883 m.). 1921 m. įkurta parapija. 1923 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.
Nuo 1851 iki 1946 m. Jurbarko evangelikų liuteronų parapiją aptarnavo ir kartu pamaldas šios bendruomenės nariams laikė daugiau negu 20 kunigų ir kantorių iš Tauragės, Šakių, Tilžės, Viešvilės, Smalininkų, Garliavos ir Kretingos. Nuo 1941 m. septynerius metus parapijai vadovavo kunigas J. Gavėnia. Tačiau 1948 m. jis buvo ištremtas į Sibirą. Nuo to laiko prasidėjo ne … [Skaityti toliau…]
Bajorai Vaclovas Andrejevičius, Grigorijus Andrejevičius, Motiejus Petraškevičius ir Stanislovas Bagdonavičius medinei bažnyčiai 1522 m. atidavė Lipnikų dvarą. Lipnikai XVI a. pabaigoje atiteko Skorulskiams ir jau 1592 m. vadinami Skaruliais. Skorulskiai vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdžiu 1620–1622 m. pastatė naują mūrinę. Parapijai 1744 m. priklausė Kulvos bažnytkaimis ir 32 kaimai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Kunigas Juozas Šarkevičius Suosto dvare 1720 m. pastatė medinę bažnyčią, įrengė 3 altorius ir 8 registrų vargonus. Po J. Šarkevičiaus mirties koplyčioje pamaldas retkarčiais laikydavo Pabiržės kunigas. Dvaro savininkas Koscialkovskis paskyrė bažnyčiai 20 dešimtinių žemės. Apie 1828 m. Suoste apsigyveno kunigas Vincentas Tilvidavičius. Jis padidino koplyčią. Į pristatytą bokštą įkelti 2 varpai (1915 m. išvežti … [Skaityti toliau…]