Ignas Oginskis ir Elena Oginskienė 1765 m. skyrė lėšų bažnyčiai. Jai 1771 m. dovanoti 3 margai žemės. Bažnyčia buvo pastatyta 1778 m., buvo Salantų parapijos filija, o 1923 m. jai suteiktos parapijos teisės. 1923 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia sudegė. 1947 m. pastatyta nauja medinė. 1990 m. netoli senosios buvo pradėta statyti … [Skaityti toliau…]
Vaitkaičiai, arba Endriejavas, 1778 m. atiteko Jorūdams. Viktoras ir Agnieška Jorūdai koplyčiai (manoma, kad ji 1780 m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1861 m. pastatyta varpinė. 1862 m. įsigytas Maskvoje nulietas varpas buvo didžiausias Žemaičių vyskupijoje. 1862 m. bažnyčia atnaujinta. 1888 m. … [Skaityti toliau…]
Jau 1938 m. pradėtos rinkti aukos naujos bažnyčios statybai. Pagal inžinieriaus architekto Juozo Baltrėno projektą už suaukotus pinigus 1957–1960 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, viena retų bažnyčių, kurias leista statyti sovietmečiu. 1961 m. areštuoti bažnyčios statybos organizatoriai: klebonas Liudvikas Povilonis (1910–1990), (vėliau arkivyskupas), vikaras Bronislovas Burneikis (1923–1991) ir dar 5 asmenys. Nuteisti kunigai iškalėjo po … [Skaityti toliau…]
Apie 1766 m. Kiaunorių dvare pastatyta koplyčia. Vietoj jos 1856–1859 m. pastatyta mūrinė koplyčia. Vokietijos kariuomenė 1915 m. koplyčią sudegino. Į Kiaunorius 1918 m. paskirtas nuolatinis kunigas Jurgis Deveikis (pamaldas jis laikė klebonijoje). 1925–1926 m. koplyčia atstatyta. 1935 m. ji tapo filija. 1944 m. bažnyčia sugriauta. Laikina įrengta parapijos salėje. 1959 m. sudegė. Kiaunorių kunigas … [Skaityti toliau…]
Broliai Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas apie 1642 m. jėzuitams dovanojo mūrinių namų Kaune. 1643 m. įsteigta jėzuitų rezidencija, netrukus pastatyta Šv. Stanislovo Kostkos koplyčia. Ji ir rezidencija 1655 m. sunaikintos. 1660 m. pradėta statyti medinė koplyčia ir rezidencija. Nuo 1646 m. veikė jėzuitų įkurta keturklasė mokykla. 1664 m. atkurta. 1666 m. mokykloje … [Skaityti toliau…]
Šimkaičiuose 1771 m. pastatyta koplyčia. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo Vadžgirio kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po Pirmojo pasaulinio karo. Žemės skyrė ūkininkas Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys. 1930–1932 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.
Kaltanėnų parapijos Reškutėnų kaimo gyventojai savo iniciatyva ir lėšomis pastatė medinę koplyčią. Jie 1924 m. kreipėsi į vyskupą, prašydami koplyčią pripažinti vieša, pašventinti ir leisti laikyti joje pamaldas. 1924 m. gegužės 18 d. koplyčią pašventino Palūšės klebonas Petras Prunskis. Kaltanėnų kunigas kartą per mėnesį joje laikydavo pamaldas. „Ryto“ draugijos skyrius 1918–1934 m. išlaikė lietuvišką mokyklą, … [Skaityti toliau…]
Gelvonų savininkas iki 1642 m. pastatė evangelikų reformatų koplyčią. Naujasis Gelvonų savininkas Jonas Krizostomas Daumantas Sesickis 1686 m. koplyčią perdavė vienuoliams pranciškonams ir pastatė jiems vienuolyną. Įkurta parapija. 1736 m. bažnyčia (buvusi koplyčia) perstatyta. Veikė parapinė (vienuolyno) mokykla (1820 m. jai buvo skirtas pastatas). 1828 m. vienuoliai pamokslus sakydavo lenkų kalba ir tik retkarčiais lietuviškai. … [Skaityti toliau…]
Prie Vileikių kaimo kapinių apie 1760 m. pastatyta koplyčia. 1780 m. paskirtas kunigas. Jį išlaikė dvaras. Atsirado nauja Kurtuvėnų filija, pavadinta Pakapės vardu. 1824 m. aptvertas šventorius. Pakapės dvaro savininkas Eustachijus Karpis 1860 m. pastatė medinę bažnyčią, skyrė 33 dešimtines žemės, kunigui pažadėjo kasmet mokėti po 230 rb. 1861 m. įsteigta parapija. 1875 m. prašyta … [Skaityti toliau…]
Tauragnų valsčius, kuriam priklausė ir Salako apylinkės, 1387 m. dovanotas Vilniaus vyskupui. Mikalojus Petkevičius 1496 m. Salako parapijai dovanojo 3 valstiečius su žemėmis. Salako bažnyčia minima ir 1522 m. Nauja pastatyta 1674 m. Salake 1714 m. nupirkti 4 sklypai ir dovanoti reguliariesiems atgailos kanauninkams. 1721 m. jiems dovanotas Narbutiškių palivarkas su 22 kaimais, pastatytas vienuolynas … [Skaityti toliau…]
Adomas Zavadskis ir Elena Zavadskienė dovanojo būsimai bažnyčiai valaką žemės. Adomo sūnus buvo katik žuvęs tragiškoje medžioklės nelaimėje, todėl jis dovanojo žemę ir finansavo bažnyčios statymą. Sūnus Emanuelis palaidotas bažnyčios kriptoje. 1913 m. pastatyti laikini šiaudais dengti maldos namai. 1919 m. pastatyta klebonija, 1920 m. – baigta medinė bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą artilerijos sviedinys … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia (arba Trinapolio bažnyčia) yra Vilniuje, dešiniajame Neries krante, prie Cedrono (Baltupio) žiočių. Neparapijinė, skirta rekolekcijų namų ir jų dalyvių reikmėms. Trinapolio rekolekcijų namai įsikūrę Verkių regioniniame parke, Verkių kalvarijų parko pietuose. Namus prižiūri Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys.