LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1664 m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams kamalduliams, taip pat įsipareigojo duoti 40 000 zlotų 12 vienuolių išlaikymui. Pirmiausia pastatyti vienuolių atsiskyrėlių (emeritų) mediniai nameliai ir Šv. Onos bažnytėlė. 1667 m. M.K.Pacas nupirko ir kamenduliams dovanojo Dusmenų dvarą. 1667-1674 m. pagal … [Skaityti toliau…]
Varlaukyje 1764 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1830 m. perstatyta. 1860 m. pastatyta bažnyčia. 1862 m. paskirtas kunigas. 1879 m. bažnyčia sudegė. 1881 m. leista statyti naują medinę bažnyčią (pastatyta 1883 m.). 1921 m. įkurta parapija. 1923 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.
Nuo 1851 iki 1946 m. Jurbarko evangelikų liuteronų parapiją aptarnavo ir kartu pamaldas šios bendruomenės nariams laikė daugiau negu 20 kunigų ir kantorių iš Tauragės, Šakių, Tilžės, Viešvilės, Smalininkų, Garliavos ir Kretingos. Nuo 1941 m. septynerius metus parapijai vadovavo kunigas J. Gavėnia. Tačiau 1948 m. jis buvo ištremtas į Sibirą. Nuo to laiko prasidėjo ne … [Skaityti toliau…]
Bajorai Vaclovas Andrejevičius, Grigorijus Andrejevičius, Motiejus Petraškevičius ir Stanislovas Bagdonavičius medinei bažnyčiai 1522 m. atidavė Lipnikų dvarą. Lipnikai XVI a. pabaigoje atiteko Skorulskiams ir jau 1592 m. vadinami Skaruliais. Skorulskiai vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdžiu 1620–1622 m. pastatė naują mūrinę. Parapijai 1744 m. priklausė Kulvos bažnytkaimis ir 32 kaimai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Kunigas Juozas Šarkevičius Suosto dvare 1720 m. pastatė medinę bažnyčią, įrengė 3 altorius ir 8 registrų vargonus. Po J. Šarkevičiaus mirties koplyčioje pamaldas retkarčiais laikydavo Pabiržės kunigas. Dvaro savininkas Koscialkovskis paskyrė bažnyčiai 20 dešimtinių žemės. Apie 1828 m. Suoste apsigyveno kunigas Vincentas Tilvidavičius. Jis padidino koplyčią. Į pristatytą bokštą įkelti 2 varpai (1915 m. išvežti … [Skaityti toliau…]
Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1870 m. bažnyčia buvo pasenusi, audros nulankstytais bokštų kryžiais. 1870–1881 m. pastatyta mūrinė dvibokštė bažnyčia. Statyba rūpinosi klebonas Antanas Lesniauskas ir vikaras Jonas Siaurusaitis. Bažnyčią 1884 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas M. … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią Dambavoje 1804 m. pastatydino dvarininkai Goštautai. 1822 m. ji sudegė, 1825 m. pastatyta dabartinė.
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1604 m. Ji buvo Birštono parapijos filija. Vyskupas Benediktas Vaina Birštono bažnyčią 1609 m. pavertė Prienų parapijos filija. Prienų bažnyčiai 1609 m. dovanotas Bagrėno palivarkas su trobesiais ir Bagrėno kaimas su 33 valakais žemės. Klebonas įpareigotas išlaikyti vikarą. Klebonas turėjo būti lietuvis arba gerai mokėti lietuviškai. XVII a. pradžioje veikė parapinė … [Skaityti toliau…]
Sebastijonas Jaugelis 1621 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai. 1706 m. liepos 18 d. Klovainių katalikai, grįždami su procesija iš Linkuvos, su kunigu Laurynu Gudavičiumi nusiaubė Pamūšio evangelikų reformatų bažnyčią, apiplėšė tos tikybos valstiečius. Iki 1763 m. evangelikų reformatų parapija sunyko, bažnyčia apleista. Dar 1902 m. Klovainių klebonas siūlė … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Alantos bažnyčia ar koplyčia pastatyta apie 1504 m. Jokūbas Astikas Alantos bažnyčiai 1534 m. dovanojo Dapkūniškių palivarką su smukle, dešimtinę iš Alantos (Naujasodžio) dvaro ir kitų žemių. Jurgis Astikas 1575 m. vietoj dešimtinės bažnyčiai dovanojo naujų žemių. Per 1656 m. marą visi Alantos kunigai išmirė. Tada bažnytinius reikmenis pasiėmė dvaras. Didysis altorius išvežtas į … [Skaityti toliau…]