✞ Maldos.lt

Su liūdesiu palydime į paskutinę kelionę.

Ilsėkis žemėje, kurią Tu taip mylėjai.

Liūdėsit Jūs, bet laikas gydys skausmą, Brangaus žmogaus juk niekas negrąžins. Tušti namai švies netektim iš tolo, Nors grįžti ten skubėsit su viltim.

Jus palietė tamsa ranka vėsia, Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai…

Visada mama liks su Jumis, nors žodžiais ir neprakalbės. Pavasarį – žieduos švelniuos, Rudenį – lapų šlamesy.

Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu, bus vėjeliu ir plaukus sušukuos. Bus skarele, kai ašara nurieda, ir tik sapne paguodos ranką bepaduos.

Mes negalime užpildyti Jūsų netekties, bet norime pasidalinti Jūsų skausmu. Mes negalime pakeisti lemties, bet norime palengvinti jos kelią. Mes negalime įveikti būties, bet norėtume padėti savo buvimu.

Gyvenimas – negailestingas, nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir Artimiausius iš visų.

Ilsėkis ramybėje.

Mirtis – kelias į amžinybę.