Tikėjimo šaltinis (Expositio Fidei Orthodoxae)

Tikėjimo šaltinis yra vienas iš pagrindinių veikalų, aptariančių krikščioniškosios ortodoksijos doktrinas. Parašytas Damaskiečio Jono, šis tekstas tapo vienu iš kertinių teologinių veikalų, aiškinančių Dievo prigimtį, žmogaus pašaukimą ir tikėjimo esmę. Šaltinis remiasi Šventuoju Raštu ir bažnytine tradicija, siekdamas perteikti tikėjimo esmę aiškiai ir tiksliai. Krikščionių tikėjimas grindžiamas pripažinimu, kad Dievas yra visko pradžia ir pabaiga. … [Skaityti toliau…]

Traktatas apie Įsikūnijimą (De Incarnatione Verbi Dei)

Traktatas „Apie Įsikūnijimą“ („De Incarnatione Verbi Dei“), kurį parašė šv. Atanazas Aleksandrietis, yra vienas iš ankstyvosios krikščionybės teologinių šedevrų. Šis kūrinys apibūdina Kristaus įsikūnijimo slėpinį ir jo reikšmę žmonijos išganymo istorijoje. Parašytas IV amžiuje, šis traktatas buvo atsakas į ariánų ereziją, kuri neigė Kristaus dievystę. Šv. Atanazas ne tik apgynė ortodoksinį tikėjimą, bet ir pateikė … [Skaityti toliau…]

Šventasis Dovydas

Šventasis Dovydas, dažnai vadinamas „Izraelio karaliumi pagal Dievo širdį“, yra viena iš ryškiausių figūrų Šventajame Rašte. Jis buvo antrasis Izraelio karalius, kuris įėjo į istoriją ne tik kaip didis valdovas ir karys, bet ir kaip žmogus, giliai pasišventęs Dievui. Jo istorija užrašyta Senojo Testamento Samuelio ir Karalių knygose, taip pat Psalmėse, kurios jam tradiciškai priskiriamos. … [Skaityti toliau…]

Kas yra libellus?

Libellus, lotyniškas terminas, reiškia „dokumentą“, „raštelį“ ar „pažymėjimą“. Istorinėje ir religinėje krikščionybės tradicijoje šis žodis įgijo specifinę reikšmę ankstyvosios Bažnyčios laikais, kai libellus buvo naudojamas kaip oficialus dokumentas, liudijantis tam tikras aplinkybes ar veiksmus, susijusius su tikėjimu ir jo praktika. Vienas ryškiausių pavyzdžių – libellus, išduodami Romos valdžios persekiojimų metu, ypač imperatoriaus Decijaus valdymo laikotarpiu … [Skaityti toliau…]

Kas yra apaštališkoji įpėdinystė?

Apaštališkoji įpėdinystė yra viena iš pagrindinių krikščioniškosios Bažnyčios sampratų, kuri užtikrina Bažnyčios tęstinumą nuo apaštalų laikų iki šių dienų. Tai reiškia, kad Bažnyčios vadovų – vyskupų – tarnystė ir autoritetas kyla tiesiogiai iš apaštalų, o jų įgaliojimai perduodami per rankų uždėjimą, vadinamą konsekracija. Ši praktika remiasi tiek Šventojo Rašto mokymu, tiek Bažnyčios tradicija, kuri buvo … [Skaityti toliau…]

Kas yra monofizitai?

Monofizitai yra krikščionių grupė, susiformavusi ankstyvaisiais Bažnyčios laikais, po Chalkedono Susirinkimo (451 m.), dėl teologinio ginčo apie Kristaus prigimtis. Šis terminas kilęs iš graikiškų žodžių monos („viena“) ir physis („prigimtis“), nes monofizitai tikėjo, kad Jėzus Kristus turėjo vieną prigimtį – dieviškąją, kuri visiškai sugėrė arba panaikino žmogiškąją. Toks mokymas prieštaravo ortodoksiniam krikščionių tikėjimui, kuris buvo … [Skaityti toliau…]

Neprisimąstyk daugiau, negu parašyta

Apaštalo Pauliaus žodžiai „neprisimąstyti daugiau, negu parašyta“ (1 Kor 4,6) yra giliai prasmingi ir svarbūs krikščioniško tikėjimo sampratai. Šie žodžiai atskleidžia dvasinį principą, kuris skatina nuolankumą, paprastumą ir ištikimybę Dievo apreikštoms tiesoms. Apaštalas ragina tikinčiuosius neperžengti Dievo duotų ribų, nes tikėjimas nėra žmogaus intelekto vaisius, bet Dievo apreiškimas, kurį reikia priimti tikėjimu ir gyvenimu. Šventasis … [Skaityti toliau…]

5 susirinkimų tikėjimo taisyklių apibrėžimai

Nikėjos–Konstantinopolio Tikėjimo simbolis, suformuluotas pirmųjų ekumeninių Susirinkimų metu, yra pagrindinė krikščionybės tikėjimo taisyklė, apibrėžianti pagrindines doktrinas apie Dievą, Kristų, Šventąją Dvasią ir Bažnyčią. Šį simbolį aiškina penkių vėlesnių ekumeninių Susirinkimų apibrėžimai, kurie gilino ir gynė tikėjimo tiesas prieš kylančias erezijas. Apibrėžimai išliko pamatiniai krikščionių ortodoksų tikėjime. Penki susirinkimai padėjo tiksliai išaiškinti Nikėjos–Konstantinopolio Tikėjimo simbolio mokymą … [Skaityti toliau…]

Kas yra regula fidei?

Regula fidei, arba „tikėjimo taisyklė“, yra senovinis terminas, vartotas ankstyvojoje Bažnyčioje apibūdinti pagrindines tikėjimo tiesas, kurios buvo perduodamos per apaštalus. Šis terminas išreiškia krikščionių bendruomenės tikėjimo esmę ir autoritetą, kuriuo ji vadovaujasi. Apaštalas Paulius savo laiškuose nuolat ragino bendruomenes laikytis tų taisyklių, kurios buvo perduotos žodžiu ar raštu, ir nesuklupti sekant klaidingais mokymais. Regula fidei … [Skaityti toliau…]

Ką surišite žemėje, bus surišta danguje

Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 18,15-17; 18,18). Evangelijos pagal Matą ištrauka, kur Jėzus kalba apie „surišimą“ ir „atrišimą“, atskleidžia didžiulę atsakomybę ir autoritetą, kurią Jis suteikia savo mokiniams bei Bažnyčiai. Šie žodžiai, pasakyti Jėzaus, nurodo ne tik … [Skaityti toliau…]