Šventųjų gyvenimo paradoksai

Šventųjų gyvenimai dažnai kelia nuostabą, nes dieviškos malonės veikimas gali pasireikšti netikėčiausiose situacijose. Hagiografija – šventųjų gyvenimo aprašymų tradicija – atskleidžia, kaip kai kurie iš jų turėjo audringą praeitį, tačiau galiausiai tapo šventumo pavyzdžiais. Augustinas Hipponietis – vienas garsiausių krikščionių mąstytojų, kuris jaunystėje gyveno palaidą gyvenimą. Jo „Išpažinimuose“ aprašyta, kaip jis mėgavosi hedonistiniais malonumais, pasinėrė … [Skaityti toliau…]

Neįprastos maldos formos

Maldos tradicijos skirtingose religijose ir kultūrose yra neįtikėtinai įvairios. Daugelis žmonių įpratę galvoti apie maldą kaip apie žodžiais išsakytą prašymą ar padėką, tačiau egzistuoja ir kitokios, mažiau žinomos maldos formos, kurios gali būti gilesnės, intuityvesnės ir net fiziškai aktyvios. Tylos malda – viena seniausių maldos formų, ypač būdinga krikščioniškai mistikai. Žinomas krikščionių vienuolis Tomas Mertonas … [Skaityti toliau…]

Pranašystės, kurios galimai išsipildė

Religinės pranašystės nuo seniausių laikų buvo laikomos dievišku įsikišimu į pasaulio istoriją. Daugelis jų užrašytos šventuosiuose tekstuose – Biblijoje, Korane, Vedose ir kitur. Kai kurie iš šių pranašavimų interpretuojami kaip išsipildę arba turintys analogijų su šiuolaikiniais įvykiais. Biblijoje viena garsiausių pranašysčių randama Danieliaus knygoje. Joje kalbama apie keturias karalystes, kurios žlugs viena po kitos, kol … [Skaityti toliau…]

Sielos samprata įvairiose religijose

Sielos samprata įvairiose religijose skiriasi tiek savo esme, tiek paskirtimi. Nors dauguma religinių tradicijų pripažįsta žmogaus dvasinės prigimties egzistavimą, jos aiškinimas ir likimas po mirties priklauso nuo teologinių, filosofinių bei kultūrinių veiksnių. Judaizme siela vadinama „nefeš“ (נפש), „ruach“ (רוח) arba „nešama“ (נשמה), priklausomai nuo konteksto. „Nefeš“ dažnai siejama su gyvybine jėga, „ruach“ su dvasine sąmone, … [Skaityti toliau…]

Biblijos paslaptys ir mažai žinomi faktai

Biblija – viena įtakingiausių knygų žmonijos istorijoje, tačiau mažai kas žino, kad jos turinys per šimtmečius keitėsi. Kanono formavimasis buvo sudėtingas ir ilgas procesas, kuriame dalyvavo teologai, imperatoriai bei sinodai. Kai kurie tekstai, kurie kažkada buvo laikomi šventais, nebuvo įtraukti į galutinį Biblijos kanoną. Senajame Testamente egzistavo daugybė tekstų, kurie šiandien žinomi kaip deuterokanoniniai arba … [Skaityti toliau…]

Kas yra „Paskutiniai laikai“?

„Paskutiniai laikai“ – tai krikščioniškosios teologijos sąvoka, kuri aprėpia žmogaus ir viso pasaulio istorijos pabaigą. Ši tema dažnai aptariama ne vien Bažnyčios pamoksluose, bet ir akademinėje, kultūrinėje ar net populiariosios literatūros erdvėje. Pagrindinį įkvėpimą suteikia Senojo ir Naujojo Testamento pranašystės: Danieliaus knyga, Evangelijų apokaliptiniai išsakymai, taip pat Apreiškimo Jonui knyga. Nors įvairūs aiškintojai skirtingai interpretuoja, … [Skaityti toliau…]

Malda kai skauda sielą ar širdį

Šios maldos yra skirtos tiems, kurių siela ir širdis patiria skausmą, nerimą ar liūdesį. Jos suteikia paguodą, stiprybę ir primena, kad Dievas yra arti kiekvieno kenčiančiojo. Šv. Augustino malda „Vesk mane, Viešpatie“ “Vesk mane, Viešpatie, savo keliu, ir aš eisiu tavo tiesa.Džiaugsmo pilna tegu būna mano širdis, kad bijočiau tavo vardo.Viešpatie, mano Dieve, visa širdimi … [Skaityti toliau…]

Pranašas Eliziejus

Eliziejus (hebrajiškai אֱלִישָׁע – Eliša‘, graikiškai Ἐλισαιέ – Elisaie, lotyniškai Eliseus, arabiškai اليسع – Al-Yasa‘) – vienas ryškiausių Senojo Testamento pranašų, garsėjęs stebuklais ir išskirtiniu tarnavimu Izraelio tautai. Eliziejus gyveno IX a. pr. Kr. Šiaurės Izraelyje, buvo kilęs iš Abel-Mecholos apylinkių. Jis buvo pranašo Elijo mokinys ir įpėdinis. Kai Elijas buvo paimtas į dangų ugnies … [Skaityti toliau…]

Visatoje nėra nulio – yra tik begalybė

Ar gali būti, kad mes jau tūkstančius metų neteisingai suprantame tikrovę? Mokslininkai ir filosofai nuolat ieško atsakymų į didžiuosius klausimus: kas mes esame, iš kur atėjome ir kas laukia po šio gyvenimo? Tačiau visa mūsų dabartinė matematika, fizika ir net dvasiniai mokymai remiasi sąvoka, kuri galbūt neegzistuoja – skaičiumi nulis. Visatoje nėra tuštumos. Net ir … [Skaityti toliau…]

O kas gi tu toks, kad ginčijiesi su Dievu?

„O kas gi tu toks, žmogau, kad ginčijiesi su Dievu?“ (Rom 9,20) sakinys yra apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams kontekste. Šiame laiško skyriuje (9 skyrius) Paulius kalba apie Dievo išrinkimą, gailestingumą ir teisingumą, o drauge ir apie tikėjimo slėpinį, kuomet atsakymas į klausimą, kodėl Dievas vienus išsirenka, o kitus palieka, ne visuomet žmogui iki galo suvokiamas. … [Skaityti toliau…]