1111 metai pasaulio religijų istorijoje buvo laikotarpis, kai vyko svarbūs įvykiai ir procesai, turėję ilgalaikį poveikį krikščioniškajai Europai ir islamo pasauliui. Šis laikotarpis patenka į viduramžių epochos vidurį, kai kryžiaus žygiai, religiniai konfliktai ir politinė įtaka ženklino religijos vaidmenį visuomenėje. Kryžiaus žygių kontekstas XI amžiaus pabaigoje ir XII amžiaus pradžioje kryžiaus žygiai buvo vienas pagrindinių … [Skaityti toliau…]
Dioskoras buvo Aleksandrijos patriarchas V amžiaus pirmojoje pusėje, viena iš svarbiausių figūrų teologiniuose ginčuose dėl Kristaus prigimties. Jo vardas tapo glaudžiai susijęs su monofizitizmo šalininkais ir „Plėšikiškuoju Efezo susirinkimu“, kuris iš esmės apibrėžė jo įtaką ir konfliktus Bažnyčios istorijoje. Dioskoro veikla ir jo mokymas paliko gilų pėdsaką Rytų krikščionių bendruomenėse, tačiau tuo pat metu iškėlė … [Skaityti toliau…]
Patriarchas Flavianas (arba Flavijus) buvo Konstantinopolio patriarchas nuo 446 m. iki 449 m. Jis yra žinomas dėl savo tvirto tikėjimo gynimo per teologinius ginčus apie Kristaus prigimtį, kurie vyko V amžiuje. Flavianas tapo viena iš pagrindinių figūrų, besipriešinusių Euticho mokymui ir monofizitizmui, kuris teigė, kad Kristus po Įsikūnijimo turėjo vieną prigimtį – dieviškąją, o žmogiškoji … [Skaityti toliau…]
Eutichas, Konstantinopolio apylinkėse veikusio vienuolyno dvasinis vadovas, yra viena iš reikšmingų asmenybių ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, glaudžiai susijusi su kristologiniais ginčais V a. Jis yra žinomas dėl savo vaidmens teologinėse diskusijose apie Kristaus prigimtis ir buvo laikomas vienu iš pagrindinių monofizitizmo šalininkų, nors jo pozicija buvo labiau sudėtinga nei kartais vaizduojama. Euticho veikla ir idėjos Eutichas, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Emanuelis yra vardas, kuris Biblijoje tiesiogiai reiškia „Dievas su mumis“. Ši prasmė kyla iš hebrajų kalbos žodžių „Immanu“ (su mumis) ir „El“ (Dievas). Emanuelio vardo reikšmė ir jo simbolika pirmą kartą paminėti Senojo Testamento Izaijo knygoje, kur pranašas kalba apie ženklą, kurį Viešpats duos Izraeliui. Izaijas rašo: „Štai mergelė pradės ir pagimdys sūnų, ir … [Skaityti toliau…]
Pragaro kančios ir bausmės, aprašytos įvairiose religijose, dažnai simbolizuoja ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, kurios yra nuodėmių pasekmė. Pragaro samprata skiriasi priklausomai nuo teologinių ir kultūrinių tradicijų, tačiau bendras dėmesys skiriamas atskyrimui nuo Dievo, gėdos jausmui, skausmui ir nevilties būsenai. Krikščionybėje Krikščionybėje pragaras apibūdinamas kaip vieta, kur sielos kenčia amžiną atskyrimą nuo Dievo. … [Skaityti toliau…]
„Pragaro vartai“ – tai simbolinis posakis, kuris reiškia mirties, blogio ar velnio galią. Ši frazė randama Evangelijoje pagal Matą (Mt 16, 18), kur Jėzus kreipiasi į apaštalą Petrą ir paskelbia jį uola, ant kurios bus pastatyta Bažnyčia. Žodžiai “Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro … [Skaityti toliau…]
Pasaulio pabaigos tema yra plačiai aptariama įvairiose religijose, siejama su eschatologija – mokymu apie paskutinius dalykus, pasaulio pabaigą ir naujos tvarkos pradžią. Nors religijų požiūriai į šį įvykį skiriasi, beveik visos didžiosios religijos turi tam tikrą viziją apie pasaulio pabaigą, kuri dažniausiai susijusi su Dievo įsikišimu, teismu, atnaujinimu ar perėjimu į kitą egzistavimo lygmenį. Krikščionybė … [Skaityti toliau…]
Natanaelis yra vienas iš Jėzaus mokinių, kurio vardas paminėtas Evangelijoje pagal Joną. Jo vardas reiškia „Dievo dovana“ (iš hebrajų k. „Netan-El“). Natanaelis siejamas su apaštalu Baltramiejumi, nors sinoptinėse evangelijose jis tiesiogiai nepaminėtas. Šis tapatinimas kyla iš to, kad Evangelijoje pagal Joną Natanaelis minimas tarp Jėzaus mokinių, o kituose tekstuose Baltramiejus įtrauktas į apaštalų sąrašus. Tradiciškai … [Skaityti toliau…]
Sandora yra viena iš svarbiausių sąvokų, apibrėžiančių Dievo ir žmogaus santykį Biblijoje. Šis terminas nusako Dievo pažadą ir įsipareigojimą žmonėms, kuriam atsako žmogaus ištikimybė ir paklusnumas. Sandoros reikšmė kyla iš hebrajų žodžio „berit“, kuris vartojamas apibūdinti sutartį, sąjungą ar įžadą. Sandora yra Dievo meilės ir ištikimybės ženklas, per kurį Jis atskleidžia savo planą žmonijai. Pirmasis … [Skaityti toliau…]