Mėnulis nuo seno laikomas dangaus kūnu, kurio cikliškas pasirodymas veikia žmogaus gyvenimą ir aplinką. Senovėje jis buvo siejamas su žemdirbystės, moteriškosios prigimties, potvynių ir atoslūgių stebėjimu. Daugelis bendruomenių tikėjo, kad ši nakties šviesa turi gyvybės ir atsinaujinimo galios. Įvairiose religijose egzistavo dievybės, personifikuojančios Mėnulio ciklų mįslę, suteikiančios viltį ir naujos pradžios pojūtį. Senovės Graikijoje Selenė … [Skaityti toliau…]
Saulės dievai nuo seno užėmė reikšmingą vietą įvairiose pasaulio religijose. Dangaus šviesulio, suteikiančio šilumą ir šviesą, garbinimas dažnai atspindėjo bendruomenių siekį suvokti savo aplinką bei gamtos paslaptis. Gyvybės teikėjas, matomas kiekvieną rytą, buvo tapatinamas su ciklišku atsinaujinimu, todėl jam priskirtos ir dvasinės galios. Toks dievas dažnai laikytas keliu į dvasinį nušvitimą, simbolizuojant nenutrūkstantį gyvenimo ratą. … [Skaityti toliau…]
Avinjono nelaisvė (1309–1377) yra vienas kontroversiškiausių Katalikų Bažnyčios istorijos laikotarpių, kai popiežius rezidavo ne Romoje, o Avinjone, Prancūzijoje. Šis periodas, dažnai vadinamas „Babilonijos nelaisve“ dėl paralelių su žydų tremtimi Babilone, buvo pažymėtas Prancūzijos monarchijos įtaka popiežystei, Bažnyčios centralizacija ir augančia kritika dėl popiežių turtų bei politinio angažavimosi. Avinjono nelaisvė ne tik susilpnino popiežystės autoritetą, bet … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios tradicija apaštalą Petrą laiko pirmuoju popiežiumi. Jo gyvenimas, veikla ir vadovavimas padėjo pagrindą popiežiaus institucijai. Petras, gimęs kaip Simonas, buvo žvejys iš Galilėjos, Betsaidos miestelio. Jo brolis Andriejus taip pat buvo Jėzaus mokinys. Remiantis Naujasis Testamentas, Jėzus pašaukė Simoną sekti paskui jį ir davė jam vardą Petras (aram. Kefa, graik. Petros – uola), … [Skaityti toliau…]
Šis šventų gyvūnų sąrašas kviečia lankytojus susipažinti su įvairių pasaulio kultūrų ir religijų tradicijomis, kuriose tam tikri gyvūnai laikomi šventais, simboliniais ar dieviškais. Nuo senovės Egipto šakalų, siejamų su mirties dievu Anubiu, iki Indijos karvių, garbinamų kaip gyvenimo dovanos įsikūnijimas, šie gyvūnai atspindi žmonijos dvasinius įsitikinimus, mitologiją ir pagarbą gamtai. Kiekvienas gyvūnas sąraše turi unikalią … [Skaityti toliau…]
Laimė – tai, ko ieško kiekvienas, tačiau dažnai jos ieškoma ten, kur jos nėra: taurėje, lošimų adrenalino pliūpsnyje, trumpalaikiuose malonumuose ar net beprasmiškame rutinos rate. Bet yra žmonių, kurie laimę atrado ne ieškodami, o sustodami – stabtelėję ir atsigręžę į save, į Dievą, į tylą. Jie nebuvo šventieji, o paprasti žmonės, suklupę, pavargę, kartais net … [Skaityti toliau…]
Doxa (graikų k. δόξα) – tai nuomonė, dažnai paremta prielaidomis, jausmais ar neišbandytomis idėjomis, o ne tvirtu pagrindu. Senovės graikų filosofai, tokie kaip Platonas, doxa laikė žemesne pažinimo forma, priešinga epistēmei – tikram, pagrįstam žinojimui. Platonas savo „Valstybės“ olų alegorijoje doxa prilygino šešėliams ant sienos: žmonės tiki, kad tai tikrovė, bet iš tiesų mato tik … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus atvaizdavimas per daugiau nei du tūkstančius metų krikščionybės istorijos yra tarsi veidrodis, atveriantis kultūras, tikėjimus ir menines tendencijas. Nuo ankstyvųjų katakombų freskų iki Renesanso šedevrų ir šiuolaikinių interpretacijų, Jėzaus išvaizda keitėsi – jis buvo vaizduojamas su barzda ir be jos, ilgais ar trumpais plaukais, aukštas ar žemesnis, su mėlynomis ar rudomis akimis. Šie … [Skaityti toliau…]
Teoforija – tai reiškinys, kai žmogaus vardas savyje nešioja dievybę. Tarsi į asmens tapatybę būtų įrašytas dievo pėdsakas: ne simboliškai, o pažodžiui. Vardas tampa ne tik asmeniniu ženklu, bet ir maža malda, pareiškimu, pasišventimu. Senovės žmonės netikėjo atsitiktinumais. Jie nematė vardo kaip tuščios etiketės – priešingai, vardas buvo tiltas tarp žmogaus ir dieviškos tvarkos. Teoforiniai … [Skaityti toliau…]
Diteizmas – tai religinė ar filosofinė sistema, teigianti, kad egzistuoja du dievai, dažnai laikomi lygiaverčiais, bet turinčiais skirtingas ar priešingas funkcijas, savybes ar roles. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „di-“ (du) ir „theos“ (dievas), reiškiantis „dviejų dievų tikėjimą“. Diteizmas skiriasi nuo monoteizmo (vieno dievo) ir politeizmo (daug dievų), nes pabrėžia tiksliai dvi dieviškas esybes. … [Skaityti toliau…]