Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Elohim yra hebrajiškas žodis, kuris dažniausiai vartojamas Biblijoje kaip vienas iš Dievo vardų. Šis terminas pasirodo daug kartų Senajame Testamente, ypač Pradžios knygoje. Nors žodis yra daugiskaitinis, dažniausiai jis naudojamas vienaskaitiniu kontekstu, kalbant apie vieną Dievą – Izraelio Dievą. Pradžios knygoje 1:1 sakoma: „Pradžioje Dievas (Elohim) sukūrė dangų ir žemę.“ Ši vieta rodo, kad Elohim … [Skaityti toliau…]
Septintosios dienos adventistai (SDA) (Seventh-day Adventists). yra protestantų krikščionių konfesija, kurios tikėjimas ir praktika turi tam tikrų specifinių bruožų. Informacija apie šią religinę grupę: Septintosios dienos adventistai pabrėžia tiek dvasinį pasiruošimą Kristaus sugrįžimui, tiek sveiką gyvenimo būdą, laikydamiesi savo religinių principų ir skatindami aktyvų dalyvavimą visuomenėje bei misijų darbe.
Babelio bokštas yra pasakojimas iš Pradžios knygos 11 skyriaus, kuris vaizduoja žmonijos pastangas statyti bokštą, siekiant pasiekti dangų ir tapti galingiems, tačiau jų planai buvo sužlugdyti Dievo. Ši istorija prasideda po tvano, kai žmonės, kalbėdami viena kalba, nusprendė susiburti į vieną vietą ir pastatyti bokštą, kuris siektų dangų: „Eikime, statykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė … [Skaityti toliau…]
Jokūbo kopėčios yra svarbus simbolis, kuris randamas Pradžios knygos 28:10-22 pasakojime. Šiame epizode Jokūbas, bėgdamas nuo savo brolio Ezavo, sapnuoja Dievo ir dangaus atskleidimą. Jokūbas, Izaoko ir Abraomo palikuonis, pavogė savo brolio pirmagimystės teisę, todėl Ezavas, įsiutęs dėl šio neteisėtumo, norėjo jį nužudyti. Jokūbas pabėgo ir pakeliui į Haraną, kur ketino rasti prieglobstį, sustojo nakvoti … [Skaityti toliau…]
Amžinoji egzistencija (baqā) yra sufizmo sąvoka, kuri reiškia nuolatinį buvimą Dievo akivaizdoje po to, kai sufijus patyrė fanā – ego išnykimą. Baqā simbolizuoja dvasinę būseną, kai žmogus, pasiekęs visišką savo ego sunaikinimą, yra atnaujintas Dievo malonėje ir gyvena nuolatinėje vienybėje su Dievu. Skirtingai nuo fanā, kuris reiškia asmens ego ir prisirišimų prie pasaulio sunaikinimą, baqā … [Skaityti toliau…]
Mozės įstatymas, dažnai vadinamas Toros įstatymu arba tiesiog Įstatymu, yra Dievo duoti nurodymai izraelitams per Mozę. Šis įstatymas apima moralinius, religinio gyvenimo ir civilinius įsakymus, kurie sudaro pagrindą žydų religinei ir visuomeninei sistemai. Mozės įstatymas yra išdėstytas pirmose penkiose Biblijos knygose, dar vadinamose Pentateuchu, kurias sudaro Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo knygos. Viena … [Skaityti toliau…]
Kontempliacija yra dvasinė praktika, kurios metu žmogus siekia gilaus vidinio susikaupimo, būtent ramybės ir tylos būsenos, leidžiančios susitelkti į Dievo buvimą ar dvasines tiesas. Tai tylus buvimas Dievo akivaizdoje, ne siekiant aktyviai mąstyti ar prašyti, bet tiesiog buvoti ir patirti Dievo buvimą savo sieloje. Pagrindinės kontempliacijos savybės: Kontempliacijos vieta dvasinėje praktikoje: Kontempliacijos tikslai: Kaip praktikuoti … [Skaityti toliau…]
Ezros knyga, dar žinoma kaip Ezdro knyga, yra Senojo Testamento dalis ir priklauso Biblijos istorinių knygų kategorijai. Ši knyga pasakoja apie žydų sugrįžimą iš Babilono tremties po Persijos karaliaus Kyro edikto ir jų pastangas atstatyti Jeruzalės šventyklą bei atnaujinti Dievo garbinimą pagal Mozės įstatymą. Knyga pabrėžia Dievo ištikimybę savo tautai ir būtinybę laikytis Jo įstatymų … [Skaityti toliau…]
Lectio Divina – tai senovinė krikščioniška dvasinio skaitymo praktika, kurios tikslas yra gilus ir apmąstytas Dievo Žodžio įsisavinimas, siekiant dvasinio atnaujinimo ir ryšio su Dievu stiprinimo. Iš lotynų kalbos „Lectio Divina“ reiškia „Dieviškasis skaitymas“, ir tai yra būdas ne tik skaityti Šventąjį Raštą, bet ir jį apmąstyti, maldauti bei kontempliuoti. Tradiciškai Lectio Divina susideda iš … [Skaityti toliau…]
Nušvitimas yra sudėtinga ir daugiasluoksnė sąvoka, turinti skirtingas reikšmes skirtingose religijose ir filosofijose, tačiau bendrai nušvitimas reiškia gilaus dvasinio suvokimo arba sąmonės būsenos pasiekimą, kuriame individas suvokia aukštesnę tiesą, gyvenimo prasmę ar Dievo buvimą. Tai gali būti laikoma asmeniniu vidinės transformacijos aktu, kuris atveria naują supratimo lygį ir sukuria gilų ryšį su aukštesnėmis dvasinėmis tikrovėmis. … [Skaityti toliau…]