Kas yra kas?

Daugeliui žmonių maistas yra tiesiog būdas numalšinti alkį. Tačiau judaizmo tradicijoje valgymas yra giliai dvasinis aktas, reikalaujantis sąmoningumo ir pagarbos gyvybei. Vienas iš labiausiai intriguojančių ir mažiausiai suprastų šios tradicijos elementų yra šchita (hebrajų k. שחיטה). Tai nėra paprastas gyvulių skerdimo būdas. Tai tūkstantmečius menantis ritualas, kurį reglamentuoja griežti kašruto (žydų mitybos įstatymų) reikalavimai. Kas … [Skaityti toliau…]

Anabasis yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „ἀνάβασις“, kuris reiškia „kylimas aukštyn“ arba „kopimas“. Šis žodis dažniausiai naudojamas apibūdinti kelionę arba judėjimą į aukštesnes, dažnai kalnuotas vietoves. Religinėje ir dvasinėje plotmėje anabasis įgauna gilesnę prasmę – tai kelionė į dvasinį pakylėjimą arba sąmoningumo aukštumas. Graikų mitologijoje ir filosofijoje anabasis gali būti susijęs su sielos … [Skaityti toliau…]

Katabasis yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „κατάβασις“, kuris reiškia „nusileidimas“ arba „leidimasis žemyn“. Šis žodis dažnai naudojamas mitologijoje, literatūroje ir religijoje, norint apibūdinti nusileidimą į požeminius pasaulius ar dvasinį bei emocinį kritimą į tamsą. Katabasis yra priešingybė anabazei, kuri simbolizuoja kylimą aukštyn, o katabasis yra judėjimas į gilesnes, žemesnes sritis. Graikų mitologijoje katabasis … [Skaityti toliau…]

Šventoji Ostija yra pašventinta duona, naudojama Romos katalikų bažnyčios ir kai kurių kitų krikščioniškų denominacijų Eucharistijos apeigose. Ji simbolizuoja ir per konsekraciją tampa Kristaus kūnu. Per Mišias kunigas pašventina duoną ir vyną, pakartodamas Jėzaus Kristaus žodžius Paskutinės vakarienės metu: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas… Imkite ir gerkite: tai yra mano kraujas…“. Šventoji Ostija, … [Skaityti toliau…]

Henoteizmas yra religinis terminas, kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: „henos“ (vienas) ir „theos“ (dievybė). Šis terminas reiškia tikėjimą vienu pagrindiniu dievu, tuo pat metu pripažįstant kitų dievų egzistavimą. Skirtingai nuo monoteizmo, kuris teigia tik vieno Dievo egzistavimą, henoteizmas leidžia tikėjimą kitomis dievybėmis, tačiau išaukština vieną dievą kaip svarbiausią ar pagrindinį tam tikro laikotarpio ar … [Skaityti toliau…]

Įžengimas į Kanaano kraštą yra svarbus įvykis Izraelio istorijoje, aprašytas Jozuės knygoje. Šis įvykis simbolizuoja Izraelio tautos įvykdymą Dievo pažado ir jų perėjimą iš dykumos į pažadėtąją žemę. Istorijos Kontekstas: Mozės Vadovavimas ir Mirtis: Jozuės Vadovavimas: Jordano Upės Perėjimas: Jericho Miesto Žlugimas: Pažadėtosios Žemės Skirstymas: Citatos iš Jozuės Knygos: Jozuė 1:2: Jozuė 3:16: Jozuė 6:20: … [Skaityti toliau…]

Eschatonas yra teologinis terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „ἔσχατος“ (eschatos), kuris reiškia „paskutinis“ arba „galutinis“. Jis vartojamas apibūdinti paskutinį laiką ar įvykius, susijusius su pasaulio pabaiga arba žmonijos istorijos pabaiga. Eschatonas yra esminė sąvoka eschatologijoje – teologinėje doktrinoje, nagrinėjančioje paskutiniųjų dalykų temą, įskaitant pasaulio pabaigą, paskutinįjį teismą, mirusiųjų prisikėlimą ir amžinybę. Eschatonas dažnai minimas … [Skaityti toliau…]

Kapa yra iškilmingas, priekyje atviras liturginis apsiaustas, naudojamas Romos katalikų bažnyčioje ir kai kuriose kitose krikščioniškose tradicijose. Ji paprastai būna brangiai dekoruota, pagaminta iš prabangaus audinio ir segama priekyje per sagtį ar kabliuką. Kapa yra skirta ypatingoms apeigoms, tokioms kaip procesijos, adoracijos ar palaiminimai, dažnai dėvima lauke arba kitose ne Mišių liturgijose. Šis apsiaustas paprastai … [Skaityti toliau…]

Hierofanija yra religinis terminas, kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: „hieros“ (šventas) ir „phaino“ (pasirodyti, pasirodymas). Tai reiškia šventybės ar dieviškumo pasirodymą ar apsireiškimą fiziniame pasaulyje. Hierofanijos sąvoka apibūdina bet kokį momentą, kai šventasis, dieviškasis ar antgamtinis elementas tampa matomas arba patiriamas pasaulietinėje realybėje. Terminas dažnai naudojamas religijotyroje ir filosofijoje, ypač kalbant apie religinius patyrimus … [Skaityti toliau…]

Kamža yra trumpas liturginis drabužis, naudojamas Romos katalikų bažnyčioje, dažniausiai dėvimas patarnautojų, klierikų, choristų ar kai kurių dvasininkų per įvairias religines apeigas, tokias kaip šventosios mišios ar procesijos. Tai balta arba šviesios spalvos drabužis, kuris siekia šlaunis ir paprastai yra dėvimas virš kito drabužio, pavyzdžiui, sutanos. Kamža yra paprasta ir kukli savo dizainu, be įmantrių … [Skaityti toliau…]

Dalmatika yra liturginis drabužis, dėvimas diakono Romos katalikų bažnyčioje per šventąsias mišias ir kitas iškilmingas apeigas. Tai ilgas, kryžiaus formos drabužis su plačiomis rankovėmis, kuris siekia kelius arba žemiau, ir dažniausiai yra gaminamas iš prabangaus audinio, dažnai puošiamas ornamentais, atitinkančiais liturginį laikotarpį. Skirtingai nuo kitų liturginių drabužių, dalmatika nėra papuošiama kryžiumi, tačiau jos forma pati … [Skaityti toliau…]

Apokatastazė (gr. apokatastasis, „atkūrimas“ arba „visų dalykų sugrąžinimas“) yra krikščionių teologijos koncepcija, teigianti, kad galutiniame Dievo plane visos sielos, įskaitant nusidėjėlius ir net demonus, bus sutaikytos su Dievu. Ši idėja, kilusi iš ankstyvosios krikščionybės, kelia klausimus apie Dievo gailestingumą, laisvą valią ir pragaro amžinumą. Straipsnyje aptariama apokatastasis kilmė, reikšmė, istorinė raida ir teologinės diskusijos. Žodis … [Skaityti toliau…]