Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Indų kalendorius yra sudėtinga ir turtinga laiko skaičiavimo sistema, naudojama Indijoje bei kitose Pietų Azijos šalyse. Ši sistema apima keletą variantų, iš kurių du pagrindiniai yra Saka era ir Vikram Samvat. Jie yra glaudžiai susiję su kultūrine, religine ir astronomine Indijos tradicija. Indų kalendorius remiasi lunisoliariniu modeliu, kuris sujungia Mėnulio ciklus ir Saulės metus, kad … [Skaityti toliau…]
Etiopijos kalendorius, dar žinomas kaip Ge’ez arba Aleksandrijos kalendorius, yra unikali laiko skaičiavimo sistema, naudojama Etiopijoje ir Eritrėjoje. Ši sistema yra glaudžiai susijusi su koptų bažnyčios tradicijomis ir ankstyvuoju krikščioniškuoju laiko suvokimu. Ji remiasi Saulės metais ir turi savitus skirtumus, palyginti su Grigaliaus kalendoriumi. Etiopijos kalendorius buvo sukurtas remiantis senovės Egipto astronomijos tradicijomis ir Aleksandrijos … [Skaityti toliau…]
Žydų kalendorius, dar vadinamas hebrajų arba biblinio laiko kalendoriumi, yra unikali sistema, jungianti Saulės ir Mėnulio ciklus. Ši sistema remiasi Mėnulio mėnesiais ir Saulės metais, todėl jis laikomas lunisoliariniu kalendoriumi. Kalendoriaus pagrindas slypi judaizmo religinėje tradicijoje, o jo sukūrimas siejamas su Toros įsakymais bei senovės Izraelio kultūra. Žydų kalendoriaus pradžia skaičiuojama nuo pasaulio sukūrimo, kuris … [Skaityti toliau…]
Islamo kalendorius, dar vadinamas hidžros kalendoriumi, yra laiko skaičiavimo sistema, naudojama daugelyje musulmoniškų šalių ir islamo religijoje. Jis pagrįstas Mėnulio ciklais, todėl dažnai vadinamas lunariu kalendoriumi. Pagrindinis šios sistemos bruožas yra tai, kad metų skaičiavimas prasideda nuo hidžros – pranašo Muhammado ir jo pasekėjų persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 metais pagal Grigaliaus kalendorių. Šis … [Skaityti toliau…]
Budistinis kalendorius yra laiko skaičiavimo sistema, naudojama daugelyje Pietų ir Pietryčių Azijos šalių, kur budizmas turi gilias tradicijas. Ši sistema remiasi Mėnulio ir Saulės ciklais, todėl ji dažnai vadinama lunisoliarinis kalendorius. Kai kuriuose regionuose budistinis kalendorius yra žinomas kaip „Theravados kalendorius“, pabrėžiant jo ryšį su Theravados budizmo tradicija, kuri dominuoja Šri Lankoje, Tailande, Mianmare, Kambodžoje … [Skaityti toliau…]
Romos kalendorius buvo senovės Romos laiko skaičiavimo sistema, kuri išsivystė iš senovės etruskų ir graikų įtakos. Ši sistema yra viena iš pirmųjų bandymų suderinti gamtos ritmus su žmonių gyvenimu. Romos kalendoriaus istorija atskleidžia nuolatinį žmonijos siekį rasti harmoniją tarp kasdienybės ir dangiškos tvarkos. Romos kalendoriaus ištakos siekia legendinį karalių Romulo, kuris, pasak tradicijos, įkūrė Romą … [Skaityti toliau…]
Julijaus kalendorius buvo įvestas Julijaus Cezario 46 metais prieš Kristų, siekiant reformuoti senąją Romos kalendoriaus sistemą. Prieš reformą naudotas kalendorius buvo grindžiamas Mėnulio ciklais ir buvo netikslus, kas kėlė sunkumų tiek ūkininkavimui, tiek religinių švenčių nustatymui. Julijus Cezaris, vadovaujamas egiptiečio astronomo Sosigeno, nusprendė peržiūrėti ir supaprastinti kalendorių, pritaikydamas jį Saulės metų trukmei. Julijaus kalendorius buvo … [Skaityti toliau…]
Grigaliaus kalendorius yra plačiausiai pasaulyje naudojama laiko skaičiavimo sistema, kurią sukūrė popiežius Grigalius XIII 1582 metais. Jo įvedimas buvo reakcija į Julijaus kalendoriaus netikslumus, kurie per šimtmečius sukėlė rimtų problemų krikščioniškosios liturgijos šventėms. Julijaus kalendoriuje, įvestame dar Romos laikais, metai buvo ilgesni nei tropiniai metai, dėl ko pavasario lygiadienis kasmet vis labiau tolino nuo astronominio … [Skaityti toliau…]
Grigaliaus reforma – tai XI amžiuje įvykęs reikšmingas Katalikų Bažnyčios reformų judėjimas, pavadintas popiežiaus Grigaliaus VII vardu. Ši reforma siekė atkurti dvasinę ir moralinę Bažnyčios discipliną, užtikrinti jos nepriklausomybę nuo pasaulietinės valdžios ir sustiprinti dvasininkų gyvenimo šventumą. Judėjimas tapo kertiniu momentu viduramžių Bažnyčios istorijoje, turėjusiu didelį poveikį ne tik religijai, bet ir visai Europos visuomenei. … [Skaityti toliau…]
Konkordatas – tai oficialus susitarimas tarp Katalikų Bažnyčios (paprastai Šventojo Sosto) ir pasaulietinės valstybės, kuriuo nustatomi jų tarpusavio santykiai bei reglamentuojami tam tikri religijos ir valstybės bendradarbiavimo ar veiklos aspektai. Konkordatai yra teisiniai dokumentai, apibrėžiantys Bažnyčios teises ir pareigas valstybėje, o taip pat valstybės įsipareigojimus Bažnyčiai. Jie dažniausiai yra susiję su Bažnyčios laisve atlikti savo … [Skaityti toliau…]