Bažnyčios

Vėžaičių dvarininkai Volmeriai 1784 m. pastatė medinę bažnyčią. 1804 m. įsigyti vargonai. Varpinėje yra 1816 m. lietas žalvarinis varpas.

Šilavote 1806 m. pastatyta medinė koplyčia. Iš Prienų atvykę kunigai joje kartais laikydavo pamaldas. Skriaudžių vikaro Antano Radušio rūpesčiu 1895 m. įkurta parapija. Jis suremontavo koplyčią, pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Kunigo A. Radušio (Šilavote kunigavo 22 metus; čia ir palaidotas) pastangomis 1898–1902 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas … [Skaityti toliau…]

1762 m. Kyburių dvare pastatyta medinė koplyčia. Kunigą išlaikė dvaras. Po 1831 m. dvaro savininkas ištremtas į Rusiją; žemė perėjo reformatų tikybos dvarininkui, kuris koplyčią nugriovė. Katalikai pasistatė kitą koplyčią Majėnų dvaro kapinėse (3 km nuo Kyburių). Po 1863 m. Majėnų dvaras atiteko liuteronų tikybos dvarininkui. Koplyčia pervežta į Saločių kapines. Per Pirmąjį pasaulinį karą … [Skaityti toliau…]

4 Kybartų kaimo ūkiai 1598 m. dovanoti Virbalio bažnyčiai. Virbalio klebonas kaimo kapinėse 1696 m. pastatė koplyčią. Ji po 1795 m. sunyko. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius, 1909 m. – Krikščionių darbininkų draugija. 1912 m. įsteigta gimnazija. Jos kapelionas Visgirda pastatė mokinių koplyčią. 1919 m. įsteigta „Žiburio" progimnazija. Po Pirmojo pasaulinio karo pamaldos laikytos … [Skaityti toliau…]

1940 m. pabaigoje įkurta Skardupių parapija (iš Kalvarijos, Liudvinavo, Marijampolės parapijų dalies kaimų ir vieno Keturvalakių parapijos kaimo). 1941 m. naujoje bažnyčioje pradėtos laikyti Šv. Mišios. Vokietijos okupacijos metais ji baigta įrengti. Iš sugriautos Marijampolės žydų sinagogos pastatyta dviaukštė klebonija. Visas statybas organizavo klebonas Antanas Ylius, 1945 m. nuteistas 10 m. kalėti. Skardupiuose dirbo ir … [Skaityti toliau…]

1642 m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4 000 auksinų ir įpareigojo Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. 1642 m. pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas. Bažnyčia su vienuolynu 1655 m. sudegė. 1684 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje … [Skaityti toliau…]

Alytuje, Nemuno kairiajame krante, 1670 m. pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia. Ji buvo ir 1703 m. Ilgainiui sunyko arba sudegė. Vėliau pastatyta medinė Šv. Angelų Sargų bažnyčia. 1797 m. įkurta parapija. 1820–1825 m. klebonavęs Nikodemas Dubrovskis pastatė medinę varpinę. Klebonas Andrius Cechanavičius (Alytuje 1829–1868 m.) 1830 m. pastatė naują bažnyčią. 1876 m. klebonu paskirtas Sebastijonas Banevičius … [Skaityti toliau…]

Šventybrasčio savininkas Ignas Zaviša 1774 m. pastatė medinę bažnyčią. Šventybrastyje 1784 m. nuolat gyveno kunigas. Apie 1870 m. prie bažnyčios primūrytos dvi šoninės koplyčios ir zakristija. 1873 m. pastatyta medinė varpinė. Iš jos 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. 1928 m. bažnyčia suremontuota. Ji buvo Apytalaukio parapijos filija.

Balbieriškio savininkas Tiškevičius Ivoniškyje (2 km į rytus nuo dabartinės bažnyčios) apie 1700 m. pastatė koplyčią. Ji 1791 m. atnaujinta, pradėtos rašyti metrikų knygos. 1803 m. koplyčia tapo Balbieriškio parapijos filija. Ivoniškio (Gudelių) dvaro savininkė Liudvika Petravičiūtė-Tiškevičienė jai dovanojo įvairaus turto. 1822 m. veikė parapinė mokykla. 1844 m. bažnyčia sudegė. 1847–1849 m. pastatyta nauja medinė. … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Pranciškonų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje. Priklauso pranciškonams. Mišios laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.