Josvainių dvare XVI a. buvo koplyčia. Klebono Motiejaus Kobilinskio rūpesčiu 1590 m. pastatyta medinė bažnyčia (konsekruota 1604 m.). Jai dovanoti Juodkaimių, Kunionių ir Macelių kaimai (30 valakų). Kanauninkas M. Kobilinskis iškėlė daug bylų evangelikams reformatams, reikalaudamas grąžinti bažnyčias. Manoma, kad bažnyčia 1655 m. buvo sunaikinta, nes 1665 m. konsekruota. 1818 m. bažnyčiai pakeisti sienojai, 1855 … [Skaityti toliau…]
Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia stovi Lekėčių miestelyje, 8 km į pietvakarius nuo Vilkijos, prie Šakių-Kauno kelio. Liaudies architektūros formų.
Vyskupui leidus Angelės Stukaitės-Šukienės namuose įrengtoje koplyčioje 1939 m. pradėtos laikyti pamaldos. Kunigo Jono Uoginto (1911–1988) rūpesčiu pagal inžinieriaus Pranciškaus Markūno (1873–1964) projektą 1941–1942 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją 1942 m. pašventino vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1943 m. pastatyta klebonija. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Antanas Gružauskas (1920–1992) suremontavo bažnyčią, išplėtė kapines. 1956–1966 m. klebonavo … [Skaityti toliau…]
Parapiją Veliuonoje 1421 m. įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Jai dovanoti Rūsteikonys. Bažnyčiai 1554 m. dovanoti Girdžių, Gudelių ir Pavidaujo, 1616 m. – Kavolių, Papiškių, 1665 m. – Klangių kaimai. 1579 m. minima parapinė mokykla (veikė ir XVII a.). Apie 1592–1597 m. Veliuonoje nebuvo kunigo. Tada iš bažnyčios buvo atimta beneficinė žemė. 1616 m. padidinta … [Skaityti toliau…]
1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935–1936 m. suręsta medinė bažnyčia (Sedos parapijos filija).
Eustachijus Valavičius 1583 m. Naujamiestyje pastatė evangelikų reformatų bažnyčią, įsteigė parapinę mokyklą. Bažnyčios ir mokyklos išlaikymui dovanotas Švaininkų kaimas. Trakų vaivada Marcijonas Oginskis 1688 m. įsteigė Naujamiesčio katalikų parapiją, 1689 m. įsakė pastatyti bažnyčią, kleboniją, prieglaudą. Jų išlaikymui skyrė 10 000 lenkiškų auksinų. Klebonas turėjo gauti 300 auksinų per metus ir maisto. 1725 m. bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Sudarge iki 1636 m. pastatyta koplyčia. 1748 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Jurbarko parapijos filija; iki 1752 m. nuolatinio kunigo neturėjo. 1795 m. įkurta parapija. 1844 m. įsteigta parapinė mokykla. Sudarge 1873–1907 m. klebonavo Martynas Sederavičius. Jis platino lietuviškas maldaknyges ir kitus spaudinius, palaidotas Sudargo kapinėse. Kunigas Juozas Dailidė 1907 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos … [Skaityti toliau…]
Kunigo St. Mincevičiaus rūpesčiu 1910 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia. Lenkijos okupacijos metais persekiota lietuviška veikla. Nuo 1927 m. lietuviškai giedoti bažnyčioje leista kas antrą sekmadienį (iki tol lenkiškai negiedota). 1933 m. per Kalėdas policija įsiveržė į bažnyčią ir sukėlė muštynes. 7 maldininkai sužeisti, 4 suimti. 1931 m. įsteigtam Šv. Kazimiero draugijos skyriui uždrausta … [Skaityti toliau…]
1550 m. pastatyta koplyčia. Dvaro valdytojas Baltramiejus Berdovskis 1611 m. pastatė medinę bažnyčią. 1739 m. atstatyta. 1805 m. bažnyčia turėjo 1,5 valako žemės. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Kunigo Antano Stankevičiaus rūpesčiu 1881 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (1882 m. iš senosios bažnyčios perkelti bažnytiniai reikmenys ir paveikslai).
Balninkuose iki 1544 m. įsteigta parapija. Pasak jėzuito S. Rostovskio, 1585 m. lietuviškai skaitytos evangelijos ir sakyti pamokslai. Per XVII a. karus parapijos dokumentai sunaikinti. 1676 m. medinė bažnyčia ir klebonija buvo begriūvančios. Anykščių ir Balninkų seniūnas Juozapas Zybergas 1771 m. pastatė naują bažnyčią. Paskirtas nuolatinis kunigas Tomas Polujanas aptvarkė bažnyčią. Ji 1773 m. pašventinta. … [Skaityti toliau…]