Bažnyčios dokumentai: popiežių enciklikos, bulės, apaštališkosios konstitucijos, dekretai, ediktai, regulos ir kiti autoritetingi raštai.
1951 m. rugsėjo 15 d. popiežius Pijus XII paskelbė encikliką Ingruentium malorum (liet. „Besiveržiančių blogybių“ arba „Augančio pikto“). Šis dokumentas skirtas Rožinio maldos svarbai Bažnyčios ir katalikų gyvenime. Jis buvo parengtas pažymint 300-ąsias Rožinio maldos brolijos įkūrimo metines. Dokumentas lietuvių kalba gali būti vadinamas: Po Antrojo pasaulinio karo pasaulis susidūrė su: Pijus XII norėjo priminti … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Spe Salvi“ buvo paskelbta Popiežiaus Benedikto XVI 2007 metų lapkričio 30 dieną. Jos pavadinimas iš lotynų kalbos verčiamas „Viltimi Išgelbėti“ arba kartais „Išgelbėti Viltyje“. Tai buvo antrasis šio Popiežiaus pontifikato oficialus mokymo dokumentas, skirtas vienai iš trijų teologinių dorybių – vilčiai. Šia enciklika Popiežius Benediktas XVI siekė nuodugniai išnagrinėti krikščioniškosios vilties prasmę ir svarbą … [Skaityti toliau…]
1839 m. gruodžio 3 d. popiežius Grigalius XVI išleido svarbų breve „In Supremo“, kuriuo griežtai pasmerkė vergiją ir prekybą vergais, ypač juodaodžiais. Šis dokumentas žymi reikšmingą Bažnyčios žingsnį kovojant su šia nemoralia praktika ir pabrėžia krikščioniškos meilės ir teisingumo principus. Breve „In Supremo“ parašė Popiežius Grigalius XVI. Nors tekste nenurodomas tiesioginis lietuviškas pavadinimas, dažnai jis … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Nostis et Nobiscum“ paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1849 m. gruodžio 8 d. Tai vienas pirmųjų reikšmingų Pijaus IX dokumentų po 1848–1849 m. revoliucijų bangos, kuri palietė didžiąją dalį Europos, įskaitant ir popiežiaus valstybę. Pats Pijus IX tuo metu buvo priverstas laikinai palikti Romą dėl politinių sukilimų ir Respublikos paskelbimo mieste, o grįžęs susidūrė su … [Skaityti toliau…]
Bulė Vox in excelso (1312 m.) panaikino Tamplierių ordiną. Tamplieriai – tai Krikščionių karinis vienuolynas, įkurtas apie 1119 m. Jeruzalėje, siekiant ginti piligrimus ir Šventąją Žemę. Jie greitai tapo galingiausiu ir turtingiausiu riterių ordinu, valdė tvirtoves, didelius žemės plotus ir finansinius išteklius visoje Europoje. Po kryžiaus žygių pralaimėjimų jų karinė reikšmė sumažėjo, bet finansinė galia … [Skaityti toliau…]
Bulė „In nomine Domini“ (lot. „Viešpaties vardu“), paskelbta 1059 m. balandžio 13 d. popiežiaus Mikalojaus II (1058–1061) per Laterano sinodą, laikoma vienu svarbiausių Katalikų Bažnyčios dokumentų, padėjusių pagrindą šiuolaikinei popiežiaus rinkimų sistemai. Ši bulė įtvirtino kardinolų-vyskupų kolegijos vaidmenį renkant popiežių, sumažindama pasaulietinės valdžios ir Romos aristokratijos įtaką. Bulė „In nomine Domini“, paskelbta Mikalojaus II, laikoma … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Etsi Nos“ paskelbė popiežius Leonas XIII, tiksliai – 1882 metų vasario 15 dieną (kartais kai kur nurodoma ir liepos 10 d., tačiau Vatikano oficiali data yra vasario 15-oji). Šis dokumentas priklauso prie svarbiausių Leono XIII tekstų, skirtų aptarti Katalikų Bažnyčios padėtį Italijoje po šalies suvienijimo. Lietuvių kalboje dažniausiai enciklikos pavadinimas neverčiamas, vartojama lotyniška forma … [Skaityti toliau…]
Pavadinimas „Augustissimae Virginis Mariae“ reiškia „Švenčiausioji Mergelė Marija“. Lietuviškai dažniausiai verčiama kaip „Apie rožinio kongregacijas“ arba „Apie Rožinio Brolijas Švč. Mergelės Marijos garbei“. Tai viena iš dvylikos Leono XIII enciklikų apie rožinio maldą, bet skirta ne tiek pačiai maldai, kiek organizuotoms pamaldumo formoms. Enciklika paskelbta 1897 m. rugpjūčio 15 d. – per Švč. Mergelės Marijos … [Skaityti toliau…]
1906 m. liepos 28 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Pieni l’animo, skirtą Italijos arkivyskupams ir vyskupams. Šiuo dokumentu jis reagavo į nerimą keliančias tendencijas tarp Italijos dvasininkijos, ypač jaunųjų kunigų, kurie demonstravo nepaklusnumą ir nepriklausomybę nuo bažnytinės hierarchijos. Enciklikos pavadinimas Pieni l’animo iš italų kalbos reiškia „Pilna siela“ arba „Siela pilna“. Lietuviškai šis dokumentas … [Skaityti toliau…]
1920 m. spalio 5 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Principi Apostolorum Petro – dokumentą, kurio pavadinimas lietuviškai reiškia „Apaštalų kunigaikščiui Petrui“. Enciklika buvo skirta ypatingai progai: minint vieno iškiliausių Rytų Bažnyčios šventųjų – šv. Efrėmo Siriečio – paskelbimą Bažnyčios mokytoju (Doctor Ecclesiae). Tai buvo reikšmingas teologinis ir simbolinis žingsnis, kuriuo popiežius ne tik pagerbė … [Skaityti toliau…]
1929 m. gruodžio 20 d. paskelbta popiežiaus Pijaus XI enciklika Mens Nostra (lot. „Mūsų protas“) buvo skirta skatinti dvasines pratybas tarp visų tikinčiųjų – ne tik dvasininkų, bet ir pasauliečių. Ši enciklika išleista minint popiežiaus kunigystės 50-metį, kuris buvo pažymėtas ypatingu jubiliejumi, siekiant atnaujinti tikėjimo gyvenimą ir paskatinti dvasinį atsinaujinimą. Enciklikoje pabrėžiama, kad dvasinės pratybos … [Skaityti toliau…]
1954 m. spalio 11 d. popiežius Pijus XII paskelbė encikliką Ad caeli Reginam („Į dangaus Karalienę”), kuria oficialiai paskelbė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Karalienės titulą ir nustatė šventės atidavimo Bažnyčios liturginiam kalendoriui datą. Šis dokumentas buvo išleistas pažymint šimtąsias dogmos apie Nekaltąjį Marijos prasidėjimą paskelbimo metines. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas gali būti vadinamas „Į dangaus Karalienę” … [Skaityti toliau…]