Bažnyčios dokumentai

Tai apaštališkasis laiškas Motu Proprio forma, kurį 2019 m. gegužės 7 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Tokie laiškai laikomi itin svarbiais, nes išreiškia paties popiežiaus valią ir sprendimus aktualiais Bažnyčiai klausimais. Vos estis lux mundi buvo priimtas kaip tiesioginis atsakas į seksualinio išnaudojimo krizę Katalikų Bažnyčioje. Dokumente nustatytos privalomos taisyklės, kaip pranešti apie seksualinio išnaudojimo atvejus … [Skaityti toliau…]

Nors popiežių pastangos kaupti rankraščius siekia ankstyvuosius viduramžius, būtent popiežiaus Siksto IV išleista bulė „Dėl karingosios Bažnyčios šlovės“ (Ad decorem militantis Ecclesiae) oficialiai įkūrė instituciją tokią, kokia ji veikia iki šiol. Šiuo dokumentu popiežius ne tik suteikė knygų rinkiniui teisinį statusą, bet ir oficialų pavadinimą, kuris lotyniškai skamba Biblioteca Apostolica Vaticana (Vatikano apaštališkoji biblioteka). Žodis … [Skaityti toliau…]

Christus Vivit („Kristus gyvas“) – tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį popiežius Pranciškus paskelbė 2019 m. kovo 25 d. Jis skirtas jaunimui ir visai Dievo tautai, parašytas po Vyskupų sinodo apie jaunimą, tikėjimą ir pašaukimo atpažinimą. Šis dokumentas – tai ne instrukcija, o gyvas, kupinas artumo laiškas, kuriame popiežius kreipiasi į jaunus žmones kaip brolis, kaip … [Skaityti toliau…]

Šventojo Bazilijaus regula (Regulae Fusius Tractatae ir Regulae Brevius Tractatae), sukurta IV a., yra vienas svarbiausių Rytų krikščionybės vienuolinio gyvenimo dokumentų. Šventasis Bazilijus Didysis (apie 330–379), Kapadokijos vyskupas ir teologas, laikomas Rytų Bažnyčios vienuolynų sistemos tėvu. Jo regula ne tik nustatė vienuolių gyvenimo taisykles, bet ir suformavo bendruomeninio (kenobitinio) vienuolinio gyvenimo modelį, kuris tapo pavyzdžiu … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus Benedikto XVI 2007 m. vasario 22 d. paskelbtas posinodinis apaštališkasis paraginimas Sacramentum Caritatis yra dokumentas, skirtas Eucharistijos slėpiniui, jo svarbai Bažnyčios gyvenime ir kiekvieno tikinčiojo dvasiniame gyvenime. Dokumentas yra atsakas į 2005 m. vykusį Vyskupų sinodą, kurio tema buvo „Eucharistija kaip Bažnyčios gyvenimo ir misijos šaltinis ir viršūnė“. Šis paraginimas gilina supratimą apie Eucharistiją … [Skaityti toliau…]

Apaštališkasis laiškas Tertio millennio adveniente buvo paskelbtas 1994 m. lapkričio 10 d. popiežiaus Jono Pauliaus II, ruošiantis Didžiajam 2000 metų jubiliejui. Šis laiškas kvietė Bažnyčią ir pasaulį apmąstyti Kristaus įsikūnijimo reikšmę ir tinkamai pasiruošti trečiojo tūkstantmečio pradžiai. Popiežius laiške išskyrė jubiliejų kaip neeilinę progą dvasiniam atsinaujinimui ir kvietimą giliau apmąstyti krikščionybės istoriją, dabartį ir ateitį. … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Jamdudum cernimus“, pasakyta 1861 m. kovo 18 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Ši kalba rodo popiežiaus susirūpinimą dėl politinių ir dvasinių iššūkių, su kuriais Bažnyčia susidūrė XIX amžiaus viduryje, kai Italijoje ir Europoje vyko reikšmingi socialiniai bei politiniai pokyčiai. „Jamdudum cernimus“ kalboje popiežius … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Quibus quantisque“, pasakyta 1849 m. balandžio 20 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Ši kalba buvo pasakyta ypatingu istoriniu laikotarpiu, kai Bažnyčia susidūrė su dideliais politiniais ir visuomeniniais pokyčiais, įskaitant 1848–1849 m. revoliucinius judėjimus Europoje. Kalboje „Quibus quantisque“ popiežius Pijus IX išreiškia susirūpinimą dėl … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Si semper antea“, pasakyta 1850 m. gegužės 20 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Šis dokumentas rodo Bažnyčios pastangas susidoroti su tuo metu vykusiais politiniais ir dvasiniais iššūkiais, įskaitant revoliucinius judėjimus ir sekuliarizacijos procesus, kurie keitė Europos visuomenę. Kalboje „Si semper antea“ popiežius Pijus … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Multis gravibusque“, pasakyta 1860 m. gruodžio 17 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Ši kalba skirta svarbiems Bažnyčios iššūkiams, susijusiems su politiniais ir dvasiniais pokyčiais, vykusiais XIX amžiaus viduryje. Kalboje „Multis gravibusque“ popiežius Pijus IX išreiškia susirūpinimą dėl didėjančios sekuliarizacijos, kuri grėsė Bažnyčios autoritetui … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Meminit unusquisque“, pasakyta 1861 m. rugsėjo 30 d., yra dokumentas, kuriame popiežius Pijus IX aptaria svarbius tikėjimo, Bažnyčios autoriteto ir moralinio gyvenimo klausimus. Ši kalba buvo skirta Bažnyčios hierarchams ir tikintiesiems, siekiant sustiprinti jų ryšį su Bažnyčios mokymu ir pabrėžti pareigą ginti tikėjimą nuo klaidingų doktrinų. Pijus IX šioje kalboje pabrėžia Bažnyčios misiją … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Tuas libenter“, pasakyta 1863 m. gruodžio 21 d., yra dokumentas, kuriame atskleidžiama Bažnyčios pozicija dėl tikėjimo ir teologijos santykio su filosofija bei mokslu. Šią kalbą pasakė popiežius Pijus IX, kuris vadovavo Bažnyčiai sudėtingu laikotarpiu, kai Europoje plito modernistiniai judėjimai, kvestionavę tradicinį Bažnyčios mokymą ir autoritetą. Kalboje „Tuas libenter“ popiežius Pijus IX pabrėžia tikinčiųjų … [Skaityti toliau…]