Bažnyčios dokumentai: popiežių enciklikos, bulės, apaštališkosios konstitucijos, dekretai, ediktai, regulos ir kiti autoritetingi raštai.
Enciklika „Noscitis et Nobiscum“, paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1849 m., yra vienas iš dokumentų, kuriuose nagrinėjama Bažnyčios vaidmuo ir jos misija visuomenėje. Šis dokumentas, nors ir kilęs iš konkrečios istorinės aplinkos, turi universalias tiesas, aktualias ir šiandieninei krikščionių bendruomenei. Enciklika kalba apie vienybę, tikėjimo išpažinimą ir Bažnyčios vaidmenį kovojant su klaidamoksliais bei iššūkiais, su kuriais … [Skaityti toliau…]
Ši bulė institucionalizavo žydų segregaciją popiežiaus valstybėje ir tapo pavyzdžiu kitoms Europos šalims, įtvirtindama socialinę, ekonominę ir religinę diskriminaciją. Ji žymėjo oficialų perėjimą nuo religinės tolerancijos prie sistemingos priespaudos. Popiežius Paulius IV nusprendė įvesti žydų segregaciją getuose ir griežtus apribojimus, nes viduramžių Bažnyčios mokyme žydai buvo laikomi atsakingais už Kristaus nukryžiavimą, todėl jų socialinė padėtis … [Skaityti toliau…]
„Divino Afflante Spiritu“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1943 m. rugsėjo 30 d., per Šv. Jeronimo minėjimą. Ji laikoma lūžio tašku katalikiškame Biblijos aiškinime, nes atvėrė duris šiuolaikinei, moksliniais principais pagrįstai, bet tikėjimui paklusniai Biblijos studijai. Pavadinimas „Divino Afflante Spiritu“ reiškia „Dieviškosios dvasios įkvėptas“. Encikliką paskelbė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo Antrojo pasaulinio … [Skaityti toliau…]
XIX a. antroje pusėje Vokietijoje vyko vadinamasis Kultūrkampf – valstybinė kova prieš Katalikų Bažnyčią, ypač Otto von Bismarcko iniciatyva. Buvo ribojamos Bažnyčios teisės, ištremta daug vyskupų, uždarinėjamos religinės mokyklos, draudžiamos vienuolijos. Pažymėtina, kad enciklikos „Licet multa“ paskelbimo data įvairiuose šaltiniuose skiriasi: kai kur minima 1881 m. birželio 29 d., tačiau oficialiame Vatikano archyve nurodyta 1881 … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Dilectissima Nobis“ paskelbta popiežiaus Pijaus XI 1933 m. birželio 3 d. Lotyniškas pavadinimas reiškia „Mums brangiausieji“, o lietuvių kalboje kartais vadinama „Mūsų brangiausiems“ arba „Mylimiausiems mūsų“. Kitas paplitęs apibūdinimas – „Enciklika dėl Ispanijos Bažnyčios persekiojimo“, nes dokumentas išskirtinai skirtas Ispanijos katalikų situacijai. Encikliką parašė Pijus XI, kuris pontifikavo itin sudėtingu Bažnyčiai laikotarpiu, kai Europoje … [Skaityti toliau…]
Enciklikos pavadinimas „Divinum illud munus“ reiškia „Dieviškoji dovana“ arba „Tas dieviškas uždavinys“. Lietuviškai dažniausiai verčiama kaip „Apie Šventąją Dvasią“ arba „Apie Šventosios Dvasios veikimą Bažnyčioje“. Tai pirmoji enciklika Katalikų Bažnyčios istorijoje, skirta išskirtinai Šventajai Dvasiai. Encikliką parašė popiežius Leonas XIII, paskelbta 1897 m. gegužės 9 d., per Sekminių sekmadienį. Dokumentas buvo skirtas pasirengimui Sekminėms, tačiau … [Skaityti toliau…]
1906 m. balandžio 5 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Tribus circiter, skirtą Varšuvos arkivyskupui bei Płocko ir Liublino vyskupams. Šiame dokumente jis griežtai pasmerkė Mariavitų judėjimą – lenkų kilmės dvasininkų grupę, kuri be Bažnyčios hierarchijos leidimo įkūrė pseudo-monaštinę bendruomenę. Enciklikos pavadinimas Tribus circiter iš lotynų kalbos reiškia „Maždaug prieš trejus metus“. Lietuviškai šis dokumentas … [Skaityti toliau…]
1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]
1928 m. sausio 6 d., per Apreiškimo šventę, popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Mortalium animos, kurios pavadinimas lotyniškai reiškia „Mirtingųjų sielos“. Šis dokumentas buvo skirtas aptarti ir įvertinti tuo metu plintantį ekumeninį judėjimą, siekiant išlaikyti katalikų tikėjimo integralumą ir aiškumą. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje įvairios krikščioniškos bendruomenės pradėjo siekti vienybės, organizuodamos tarptautines … [Skaityti toliau…]
1951 m. rugsėjo 15 d. popiežius Pijus XII paskelbė encikliką Ingruentium malorum (liet. „Besiveržiančių blogybių“ arba „Augančio pikto“). Šis dokumentas skirtas Rožinio maldos svarbai Bažnyčios ir katalikų gyvenime. Jis buvo parengtas pažymint 300-ąsias Rožinio maldos brolijos įkūrimo metines. Dokumentas lietuvių kalba gali būti vadinamas: Po Antrojo pasaulinio karo pasaulis susidūrė su: Pijus XII norėjo priminti … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Spe Salvi“ buvo paskelbta Popiežiaus Benedikto XVI 2007 metų lapkričio 30 dieną. Jos pavadinimas iš lotynų kalbos verčiamas „Viltimi Išgelbėti“ arba kartais „Išgelbėti Viltyje“. Tai buvo antrasis šio Popiežiaus pontifikato oficialus mokymo dokumentas, skirtas vienai iš trijų teologinių dorybių – vilčiai. Šia enciklika Popiežius Benediktas XVI siekė nuodugniai išnagrinėti krikščioniškosios vilties prasmę ir svarbą … [Skaityti toliau…]
1839 m. gruodžio 3 d. popiežius Grigalius XVI išleido svarbų breve „In Supremo“, kuriuo griežtai pasmerkė vergiją ir prekybą vergais, ypač juodaodžiais. Šis dokumentas žymi reikšmingą Bažnyčios žingsnį kovojant su šia nemoralia praktika ir pabrėžia krikščioniškos meilės ir teisingumo principus. Breve „In Supremo“ parašė Popiežius Grigalius XVI. Nors tekste nenurodomas tiesioginis lietuviškas pavadinimas, dažnai jis … [Skaityti toliau…]