Vilniaus generalgubernatorius 1909 m. leido į Kabelius pervežti senąją Ratnyčios (Šv. apaštalo Baltramiejaus) bažnyčią. Ji pastatyta 1911 m., o 1916 m. padidinta. 1921 m. įkurta parapija. Nuo 1919 m. klebonavęs Pranciškus Čaglys ugdė parapijiečių pamaldumą, stiprino lietuvybę, ragino šviestis. Lenkijos valdžios persekiotas, baustas.
Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia (arba Trinapolio bažnyčia) yra Vilniuje, dešiniajame Neries krante, prie Cedrono (Baltupio) žiočių. Neparapijinė, skirta rekolekcijų namų ir jų dalyvių reikmėms. Trinapolio rekolekcijų namai įsikūrę Verkių regioniniame parke, Verkių kalvarijų parko pietuose. Namus prižiūri Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys.
Gedžiūnėliuose 1921 m. pastatyta koplyčia. Arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis leido kurti parapiją su sąlyga, jeigu pamaldos bus lenkų kalba. Gyventojai nesutiko. Nuo 1931 m. pamaldos vyksta reguliariai. Kunigo K. Gumbaragio pastangomis 1941 m. įkurta parapija. Po 1966 m. kunigo Jono Karvelio rūpesčiu bažnyčia restauruota ir išdažyta.
Ruklos Šv. Dvasios bažnyčia stovi Rukloje.
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1685 m. Apie 1756 m. perstatyta. 1758 m. įkurta parapija. 1759 m. paskirti sklypai bažnyčiai, kapinėms, vargonininkui, bažnyčios tarnams. 1777 m. minima parapinė mokykla. Klebonas Tomas Dabrila (1818–1869) 1863 m. apkaltintas valdžiai nepalankaus pamokslo sakymu ir nuteistas kalėti. Klebonas Motiejus Oleka su parapijiečiais 1872–1874 m. bažnyčią padidino, pristatė Šonines koplyčias. Bažnyčią … [Skaityti toliau…]
Prie Vileikių kaimo kapinių apie 1760 m. pastatyta koplyčia. 1780 m. paskirtas kunigas. Jį išlaikė dvaras. Atsirado nauja Kurtuvėnų filija, pavadinta Pakapės vardu. 1824 m. aptvertas šventorius. Pakapės dvaro savininkas Eustachijus Karpis 1860 m. pastatė medinę bažnyčią, skyrė 33 dešimtines žemės, kunigui pažadėjo kasmet mokėti po 230 rb. 1861 m. įsteigta parapija. 1875 m. prašyta … [Skaityti toliau…]
Gelvonų savininkas iki 1642 m. pastatė evangelikų reformatų koplyčią. Naujasis Gelvonų savininkas Jonas Krizostomas Daumantas Sesickis 1686 m. koplyčią perdavė vienuoliams pranciškonams ir pastatė jiems vienuolyną. Įkurta parapija. 1736 m. bažnyčia (buvusi koplyčia) perstatyta. Veikė parapinė (vienuolyno) mokykla (1820 m. jai buvo skirtas pastatas). 1828 m. vienuoliai pamokslus sakydavo lenkų kalba ir tik retkarčiais lietuviškai. … [Skaityti toliau…]
Kaltanėnų parapijos Reškutėnų kaimo gyventojai savo iniciatyva ir lėšomis pastatė medinę koplyčią. Jie 1924 m. kreipėsi į vyskupą, prašydami koplyčią pripažinti vieša, pašventinti ir leisti laikyti joje pamaldas. 1924 m. gegužės 18 d. koplyčią pašventino Palūšės klebonas Petras Prunskis. Kaltanėnų kunigas kartą per mėnesį joje laikydavo pamaldas. „Ryto“ draugijos skyrius 1918–1934 m. išlaikė lietuvišką mokyklą, … [Skaityti toliau…]
Laukžemėje 1636 m. minima koplyčia. 1715 m. vizitacijų aktuose nurodyta sena mūrinė bažnyčia, statyta 1645 m. Andriaus Radziminskio. Karolis Mirbachas 1754 m. pastatė naują medinę bažnyčią, išlaikė kunigą. 1793 m. įkurta parapija. 1850 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Greta bažnyčios 1864 m. pastatyta varpinė (XX a. perstatyta).
1897 m. statyta cerkvė 1919 m. pertvarkyta į bažnyčią, 1920 m. pašventinta. Pamaldas mėginta laikyti tik lenkų kalba. Lietuviams reikalaujant gimtosios kalbos, kildavo riaušės. 1924 m. pradžioje pamaldų visai nebūdavo. 1929 m. įkurta parapija. 1933 m. bažnyčia perstatyta, padidinta. 1936 m. uždaryti Šv. Kazimiero draugijos skyriai ir skaityklos. Klebono Kazimiero Gailiaus rūpesčiu 1967 m. bažnyčia … [Skaityti toliau…]