Ši lentelė – tai dažniausiai naudojami citatų šaltiniai ir sutrumpinimai, pasitaikantys įvairių religijų tekstuose, teologinėje literatūroje, moksliniuose straipsniuose, liturginiuose leidiniuose ar net liaudies religinėse tradicijose. Lentelės apačioje galite atsisiųsti PDF arba Excel lenteles patogumui. Joje pateikiami ne tik trumpiniai, bet ir jų pilni pavadinimai, priklausomybė konkrečiai religinei ar kultūrinei tradicijai, bei pavyzdinė citata, nurodanti, kaip … [Skaityti toliau…]
Krikščionybėje užtarimas yra giluminis būdas gyventi meile. Kai vienas žmogus meldžiasi už kitą, kai kažkas stovi tarp skausmo ir Dievo, tarp klystančio ir Gailestingojo – tai vadinama užtarimu. Tai ne skundas, ne maldavimas sau, o stovėjimas už kitą. Tarsi kunigas, stovintis prie altoriaus ne savo vardu. Kristaus užtarimas Užtarimo šaltinis – pats Kristus. Jis ne … [Skaityti toliau…]
Naujajame Testamente Jėzus ne kartą vadinamas „rabbi“ – tai hebrajiškas žodis, reiškiantis „mano mokytojau“. Pirmojo amžiaus žydų kultūroje šis terminas buvo pagarbus kreipinys į Rašto aiškintoją, mokytoją, dar neturintis griežtai oficialaus statuso, kaip vėlesnių laikų rabinams. Žodis „rabbi“ tuo metu nusakė žmogų, kuris mokė iš Šventojo Rašto, aiškino Įstatymą ir turėjo sekėjų – būtent taip … [Skaityti toliau…]
Šventieji dažnai būna iš knygų – vienuoliai, teologai, kankiniai. Tačiau kartais šventumo ugnis įsiliepsnoja žmonėse, kurių niekas nebūtų įtaręs. Natuzza Evolo – viena tokių. Paprasta moteris iš Pietų Italijos, turėjusi vos keletą klasių, bet palikusi po savęs visą dvasinio gyvenimo kraštovaizdį, kuris iki šiol stebina net uoliausius skeptikus. Natuzza gimė 1924 m. rugpjūčio 23 d. … [Skaityti toliau…]
Kai pagalvojame apie šventumą, dažnai iškyla dideli vardai – Pranciškus Asyžietis, Teresė Avilietė, Jonas Krikštytojas. Tačiau kai kurios šventosios gyveno tyliai, arti namų, arti savo vyro, vaikų, Romos gatvių dulkių. Viena iš jų – Šv. Pranciška Romietė (Francesca Romana), kuri nepaliko nei teologinių traktatų, nei stebuklų sąrašų, bet paliko kvapą, kuris ligi šiol glumina net … [Skaityti toliau…]
Encikliką Quod apostolici muneris paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. gruodžio 28 d., vos per metus nuo savo pontifikato pradžios. Tai buvo antroji jo enciklika ir pirmas toks stiprus Bažnyčios žodis prieš tuomet Europoje vis labiau plitusias socialines ideologijas – ypač prieš socializmą ir komunizmą. Šis lotyniškas pavadinimas pažodžiui reiškia „Dėl apaštališkosios tarnystės“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Ugaritas (dabartinė Ras Šamra, Sirija) buvo svarbus senovės Artimųjų Rytų miestas-valstybė, klestėjęs maždaug 1800–1200 m. pr. Kr. Finikiečių pakrantėje, netoli Viduržemio jūros, Ugaritas buvo prekybos, kultūros ir religijos centras, garsėjantis savo raštija, mitologija ir įtaka aplinkinėms civilizacijoms, įskaitant izraelitus. Jo archeologiniai radiniai, ypač molinės lentelės su mitologiniais tekstais, atskleidė kanaaniečių religijos detales, kurios padeda suprasti … [Skaityti toliau…]
Kartagina (finikiečių kalba Qart-hadasht, „Naujas miestas“) buvo viena svarbiausių senovės Viduržemio jūros civilizacijų, įkurta finikiečių apie IX a. pr. Kr. dabartinio Tuniso teritorijoje. Kaip galinga prekybos, karinio jėgos ir kultūros sostinė, Kartagina paliko gilų pėdsaką istorijoje, ypač per savo konfliktus su Roma (Pūnų karus). Religinis Kartaginos gyvenimas, glaudžiai susijęs su finikiečių ir kanaaniečių tradicijomis, buvo … [Skaityti toliau…]
Kabalistai – tai žydų mąstytojai ir mistikai, siekiantys ne paviršutiniškai suprasti Dievo žodį, bet įžvelgti jame paslėptą struktūrą, tvarką ir energiją, kuri jungia visa, kas sukurta. Kabalistas skaito Torą ne tik kaip įsakymų rinkinį, bet kaip kosminį kodą, per kurį Dievas palaiko pasaulį. Žodis „kabalà“ (hebrajiškai קַבָּלָה, kabalah) reiškia „perėmimas“ arba „tradicija“. Kabalistai teigia gavę … [Skaityti toliau…]
Stačiatikių Bažnyčia per šimtmečius pagerbė daugybę šventųjų – žmonių, kurie savo gyvenimu liudijo Evangelijos tiesas, pasižymėjo dorybėmis, kantrybe, atgaila ar net kankinyste. Jie kilę iš įvairių tautų ir laikotarpių: apaštalai, vienuoliai, dvasininkai, kankiniai, gydytojai bei paprasti pasauliečiai, kuriuos Dievas pašaukė ypatingai tarnystei. Šiame puslapyje pristatomi stačiatikių šventieji, kurie gerbiami visame ortodoksų pasaulyje: Rusijoje, Graikijoje, Gruzijoje, … [Skaityti toliau…]
Ieškote daugiau apie: dievo vardai?
Dievo vardai yra įvairūs ir priklauso nuo konkrečios religijos bei jos tradicijų. Daugelis religijų turi savo specifinius Dievo pavadinimus, atspindinčius jo savybes ir vaidmenį. Pavyzdžiui, krikščionybėje Dievas dažnai vadinamas Viešpačiu, Tėvu, arba Jėzumi Kristumi, kuris laikomas Dievo sūnumi. Judaizme Dievas dažniausiai vadinamas Jahve, o islame – Alachu. Hinduizme dievybių yra daugybė, o aukščiausia dievybė dažnai vadinama Brahmanu. Šie vardai nėra tiesioginiai Dievo vardo vertimai, o veikiau atspindi skirtingus jo aspektus ar apibrėžimus, kuriuos skirtingos religijos pabrėžia. Svarbu suprasti, kad skirtingi vardai atspindi skirtingas kultūrines ir teologines perspektyvas, o ne skirtingus Dievus. Visos šios religijos, nepaisant skirtingų vardų, dažnai tiki vienu aukščiausiu kūrėju. Todėl Dievo vardų įvairovė atspindi žmogaus pastangas suprasti ir apibūdinti neaprėpiamą Dievybę.