Sandoros skrynia (hebrajiškai Aron ha‑Brit) yra viena iš paslaptingiausių ir švenčiausių relikvijų, kada nors minėtų religiniuose tekstuose. Judaizmo tradicijoje ji buvo laikoma Dievo buvimo ženklu tarp žmonių, o jos viduje, pagal Senąjį Testamentą, buvo saugomos Dešimt Dievo įsakymų plokštės, Aarono lazda (kunigystės teisėtumo ženklas, stebuklingai pražydusi kaip Dievo pasirinkimo įrodymas) ir mana (dangiškas maistas, kuriuo Izraelio tauta buvo maitinta dykumoje). Skrynia buvo padengta auksu, o jos dangtis – vadinamas „malonės sostu“ – buvo vieta, kur Dievas apsireikšdavo savo tautai. Ji stovėjo Šventų Švenčiausioje vietoje Saliamono šventykloje ir buvo laikoma Izraelio tautos širdimi. Po Babilono užpuolimo skrynia dingsta iš istorinių šaltinių, o jos likimas tampa viena didžiausių religinių paslapčių.
Sandoros skrynia buvo svarbi ne dėl pačių daiktų, o dėl to, kokią galią ir prasmę jie įkūnijo. Dešimt įsakymų plokštės, mana ir Aarono lazda nebuvo vertinamos kaip relikvijos savaime – jos simbolizavo Dievo ir Izraelio tautos sudarytą sandorą, dievišką globą ir nuolatinį Dievo buvimą tarp žmonių. Skrynia buvo laikoma Dievo „sosto“ vieta žemėje, todėl jos buvimas reiškė apsaugą, o jos praradimas – Dievo palankumo netekimą. Tai buvo politinis ir religinis centras, aplink kurį formavosi visa Izraelio tapatybė. O Etiopijai ši istorija tapo svarbi todėl, kad Kebra Nagast perkelia šią dievišką sandorą iš Izraelio į Etiopiją. Skrynia čia tampa ne svetima relikvija, o ženklu, kad Dievo artumas, valdžios teisėtumas ir išrinktos tautos statusas nuo šiol priklauso Etiopijai. Tai ne Izraelio istorijos perėmimas, o savosios tapatybės sukūrimas remiantis pačia galingiausia Senųjų laikų simbolika. Iš esmės skrynia tampa dvasiniu trofėjumi, dėl kurio skirtingos tradicijos varžosi ne materialiai, o idėjiškai – nes turėti skrynią reiškia turėti Dievo palankumą, o tai Senovės pasaulyje buvo aukščiausia įmanoma politinė ir religinė galia.
Kebra Nagast pateikia savitą ir išsamų šios relikvijos dingimo aiškinimą. Pasakojimas prasideda nuo Šebos karalienės kelionės į Jeruzalę ir jos susitikimo su karaliumi Saliamonu. Iš šios sąjungos gimsta Menelikas I, kuris vėliau tampa Etiopijos karaliumi. Kai Menelikas suauga, jis keliauja į Jeruzalę susitikti su savo tėvu. Saliamonas nori, kad sūnus liktų Izraelyje, tačiau Menelikas nusprendžia grįžti į Etiopiją. Kartu su juo keliauja Izraelio pirmagimiai, kurie slapta paima tikrąją Sandoros skrynią ir vietoje jos palieka identišką kopiją. Pasak teksto, Dievas leidžia skryniai iškeliauti, nes pasirinko Etiopiją kaip naująją savo buveinę.
Skrynios kelias į Aksumą
Kebra Nagast pasakoja, kad Menelikas ir jo palydovai, patys to nežinodami, gabena tikrąją skrynią. Kai karavanas pasiekia Etiopiją, skrynia įnešama į Aksumo miestą ir pastatoma Siono namuose. Nuo šio momento, kaip teigiama tekste, skrynia niekada nebuvo išnešta iš Etiopijos žemės. Ši istorija tampa Etiopijos monarchijos ir religijos pagrindu: karaliai laikomi Saliamono palikuonimis, o Etiopija – naujuoju Izraeliu.
Toliau pateikiamos kelios Kebra Nagast ištraukos lietuviškai, kurios atspindi šį pasakojimą:
- „Ir Sandoros skrynia keliavo kartu su jais, ir Izraelio šlovė paliko Jeruzalę.“ (63 skyrius)
- „Nes Dievas pasirinko Etiopiją ir panorėjo, kad ji būtų Jo buveinė per amžius.“ (117 skyrius)
- „Ir jie atgabeno Sandoros skrynią į Etiopijos žemę, į Aksumo miestą, ir pastatė ją Siono namuose.“ (96 skyrius)
- „Karalius Saliamonas verkė, nes Dievo skrynia buvo paimta iš jo, ir jis suprato, kad tai įvyko pagal Dievo valią.“ (64 skyrius)
Citatos aiškiai parodo, kad Kebra Nagast skrynios perkėlimą laiko ne vagyste, o dievišku sprendimu. Etiopijoje ši tradicija išliko gyva iki šiol. Aksume, Šv. Marijos Siono bažnyčioje, yra saugoma šventykla, kurioje, anot Etiopijos ortodoksų bažnyčios, laikoma tikroji Sandoros skrynia. Prie jos leidžiama prieiti tik vienam žmogui – skrynios sargui, kuris niekada nepalieka šventyklos teritorijos.
Nors istorikai neturi archeologinių įrodymų, patvirtinančių skrynios buvimą Etiopijoje, ši tradicija tebėra nepaprastai svarbi Etiopijos religinei tapatybei. Tačiau Sandoros skrynios likimas nėra vien tik Etiopijos pasakojimas – skirtingos religijos, kronikos ir legendos siūlo kelias visiškai skirtingas versijas, kur ji galėtų būti šiandien.
Kur manoma, kad Sandoros skrynia yra dabar?
1. Etiopija – Aksumas (populiariausia religinė tradicija)
Etiopijos ortodoksų bažnyčia tvirtina, kad tikroji Sandoros skrynia yra Aksume, Šv. Marijos Siono bažnyčioje. Ją saugo vienas vienintelis „skrynios sargas“, kuris niekada nepalieka šventyklos teritorijos. Ši versija remiasi Kebra Nagast pasakojimu, kuriame teigiama, kad Menelikas I atgabeno skrynią iš Jeruzalės į Etiopiją, o Dievas pats leido jai iškeliauti. Tai yra vienintelė tradicija pasaulyje, kuri iki šiol tvirtina turinti tikrąją skrynią.
Kitos žinomos versijos ir legendos
2. Skrynia paslėpta Jeruzalėje – po Šventyklos kalnu
Tai viena seniausių judaizmo tradicijų. Pagal ją: Prieš Babilono puolimą (586 m. pr. Kr.) šventyklos kunigai paslėpė skrynią po Šventyklos kalnu. Ji tebėra paslėpta požeminiuose tuneliuose ar specialioje kameroje, vadinamoje „Šventyklos saugykla“. Šią versiją mini Talmudas ir kai kurios žydų mistinės tradicijos.
3. Skrynia paslėpta Nebo kalne (Jordanija)
Šią versiją mini 2 Makabėjų knyga (deuterokanoninė): Pranašas Jeremijas, matydamas artėjantį Babilono puolimą, paėmė skrynią ir paslėpė ją Nebo kalne, kur Mozė matė Pažadėtąją žemę. Vieta buvo užantspauduota ir, pasak teksto, „liks paslėpta iki paskutiniųjų laikų“. Tai viena iš nedaugelio versijų, kuri turi aiškų rašytinį šaltinį.
4. Skrynia išvežta į Egiptą – Elefantinos žydų bendruomenė
Kai kurie istorikai mano, kad: Skrynia galėjo būti išgabenta į Elefantinos salą Nilo upėje, kur VI–V a. pr. Kr. gyvavo žydų šventykla. Ši bendruomenė turėjo savo altorių ir aukojimo vietą, todėl teoriškai galėjo saugoti relikvijas. Tačiau nėra jokių tiesioginių įrodymų.
5. Skrynia sunaikinta Babilono puolimo metu
Tai labiausiai „istorinė“ versija: Babiloniečiai galėjo sunaikinti skrynią kartu su šventykla. Kadangi skrynia buvo padengta auksu, ji galėjo būti išardyta ir išlydyta. Ši versija remiasi tuo, kad Babilono kronikose nėra jokio paminėjimo apie skrynią kaip karo grobį.
6. Skrynia išvežta į Pietų Arabiją – žydų bendruomenės Jemene
Arabų ir žydų tradicijos mini, kad: Skrynia galėjo būti perkelta į Jemeną, kur gyvavo senos žydų bendruomenės. Kai kurie pasakojimai teigia, kad ji buvo saugoma kalnų tvirtovėse. Tai mažiau žinoma, bet egzistuojanti tradicija.
7. Skrynia niekada neegzistavo kaip fizinis objektas
Kai kurie modernūs biblistai teigia, kad: Skrynia galėjo būti teologinė metafora, o ne realus objektas. Jos dingimas – literatūrinis motyvas, o ne istorinis faktas. Tai akademinė, o ne religinė versija.
- Etiopija (Aksumas) – Kebra Nagast, Etiopijos ortodoksų tradicija.
- Jeruzalė (po Šventyklos kalnu) – judaizmo tradicija, Talmudas.
- Nebo kalnas (Jordanija) – 2 Makabėjų knyga.
- Egiptas (Elefantina) – istorikų hipotezė.
- Sunaikinta Babilono puolimo metu – istorinė versija.
- Jemenas – arabų ir žydų legendos.
- Metaforinė relikvija – moderni akademinė interpretacija.