Izraelio valstybė yra unikali savo istorija, religine reikšme ir sudėtingu santykiu su aplinkiniais regionais. Jos kūrimasis, tapatybė ir religiniai įsitikinimai yra glaudžiai susiję su judaizmu, o istorinės šaknys siekia tūkstančius metų atgal. Norint suprasti Izraelio valstybės kilmę, reikia atsigręžti į Senojo Testamento laikus. Pag, Hebrajų tauta, vadinama izraelitais, gyveno Kanaano žemėje, kuri vėliau tapo žinoma … [Skaityti toliau…]
„Paenitemini“ – tai apaštalinė konstitucija apie krikščionišką atgailą, paskelbta popiežiaus Pauliaus VI 1966 m. vasario 17 d. Ji buvo skirta atnaujinti ir peržiūrėti Bažnyčios mokymą bei praktiką dėl atgailos, ypač pasninko ir abstinencijos srityse, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo naują Bažnyčios santykio su pasauliu supratimą. Dokumentą paskelbė Paulius VI, vienas iš svarbiausių popiežių XX amžiuje, … [Skaityti toliau…]
Regula Benedicti (Benediktinų (Benedikto) regula) – tai vienuolinio gyvenimo taisyklės, kurias parašė šv. Benediktas iš Nursijos, gyvenęs apie 480–547 metus. Tekstas buvo sudarytas maždaug 530 metais Monte Cassino vienuolyne Italijoje. Regula tapo kertiniu dokumentu, formavusiu Vakarų Europos vienuolystę ir dvasinio gyvenimo modelį, kuris dar ir šiandien vadovauja benediktinų bendruomenėms visame pasaulyje. Šv. Benediktas siekė sukurti … [Skaityti toliau…]
Tametsi yra lotyniškas žodis, reiškiantis „nors ir“, „kad ir“, „nepaisant to“. Šis žodis dažnai vartojamas teisės ar bažnytiniuose tekstuose kaip jungtukas, pabrėžiantis sąlygą ar išimtį. Tametsi dekretas oficialiai vadinamas „Tametsi“, nes pirmasis sakinio žodis dokumente yra tametsi, kaip būdinga to laikmečio oficialiems bažnytiniams raštams. Tametsi dekretą 1563 m. priėmė Tridento Susirinkimas (dar vadinamas Trento Susirinkimu). … [Skaityti toliau…]
Šventosios knygos yra įvairių religijų pagrindiniai tekstai, kuriuose įrašyti dieviški apreiškimai, moralės įstatymai, tikėjimo tiesos ir dvasinio gyvenimo gairės. Jos laikomos ne tik religinės doktrinos pagrindu, bet ir kultūros, teisės, meno bei visuomenės normų šaltiniu. Šie tekstai įkvepia milijonus tikinčiųjų visame pasaulyje, formuoja žmonių pasaulėžiūrą ir siūlo atsakymus į pagrindinius gyvenimo klausimus apie kilmę, tikslą … [Skaityti toliau…]
1. Kada pirmą kartą paminėtas Dievas? Pagal judaizmo ir krikščionybės tradicijas, Dievas pirmą kartą paminėtas pačioje Biblijos pradžioje – Pradžios knygos 1:1: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (hebr. Elohim). Šis tekstas, parašytas apie VI–V a. pr. Kr., bet remiantis senesnėmis žodinėmis tradicijomis, pristato Dievą kaip amžiną, visagalį kūrėją, egzistavusį prieš viską. Hebrajiškas žodis Elohim … [Skaityti toliau…]
Pagal Senąjį Testamentą, izraelitai, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonys, gyveno Egipte kelis šimtmečius po to, kai Juozapas, vienas iš Jokūbo sūnų, tapo įtakingu faraono patarėju (Pradžios knyga). Tačiau laikui bėgant izraelitai buvo pavergti ir patyrė sunkią priespaudą. Apie XIII a. pr. Kr. (tradicinė data, siejama su Išėjimu, nors tiksli data diskutuotina), Dievas pašaukė Mozę, izraelitą, … [Skaityti toliau…]
Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]
Lalibelos bažnyčios, esančios Lalibeloje, Etiopijoje, yra vienas įspūdingiausių pasaulio architektūros ir religinio paveldo paminklų. Oficialiai vadinamos uolose iškaltomis Lalibelos bažnyčiomis, jos yra 11 monolitinių bažnyčių kompleksas, iškaltas tiesiogiai iš vulkaninio tufinio akmens XII–XIII a. Šios bažnyčios, priskiriamos UNESCO pasaulio paveldo objektams, yra Etiopijos Ortodoksų Tewahedo Bažnyčios šventovė ir dažnai vadinamos „antruoju Jeruzalės miestu“ dėl jų … [Skaityti toliau…]
Kai Jėzaus laikais samarietė prie Jokūbo šulinio paklausė: „Mūsų tėvai garbino Dievą šitame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalė – tikroji vieta“ (Jn 4,20),ji nekalbėjo tik apie geografiją. Ji kalbėjo apie žiaurų, giliai įsišaknijusį religinį konfliktą, kuris skaudino abi puses šimtmečius. Ir tebeskaudina kai kam iki šiol. Samaritas – kas tai? Samaritai save laiko Izraelio … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
Sandora su Izraeliu yra viena pagrindinių judaizmo ir viso Biblijos naratyvo sąvokų, atspindinti ypatingą Dievo ir Izraelio tautos santykį. Ši sąvoka, hebrajiškai vadinama brit („sandora“ arba „sąjunga“), reiškia abipusį įsipareigojimą tarp Dievo ir Jo išrinktos tautos. Sandora formuoja žydų tikėjimo pagrindą, jų tapatybę ir santykį su Dievu, taip pat turi įtakos krikščionių teologijai. Kas yra … [Skaityti toliau…]