Taboro šviesa reiškia dievišką šviesą, kurią Kristus atskleidė savo mokiniams ant Taboro kalno, kai pasikeitė jų akivaizdoje. Evangelijos pagal Matą (17,1–8), Morkų (9,2–8) ir Luką (9,28–36) pasakoja, kad Jėzus užkopė į kalną kartu su trimis apaštalais – Petru, Jokūbu ir Jonu – ir ten „jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa“. … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Latina“ – tai milžiniškas lotyniškos krikščioniškosios literatūros rinkinys, vienas svarbiausių šaltinių visai Vakarų teologijos, filosofijos ir kultūros istorijai. Lietuviškai šis veikalas vadinamas „Lotynų Bažnyčios Tėvų raštais“, „Lotynų tėvų raštija“ arba „Lotyniškųjų Bažnyčios Tėvų raštų rinkiniu“. Tai nėra pavienė knyga, o visa biblioteka – 217 tomų, išleistų XIX amžiaus viduryje Paryžiuje. Rinkinio sudarytojas – Jacques-Paul … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Graeca“ – tai milžiniškas teologinis, kultūrinis ir istoriškai neįkainojamas rinkinys, apimantis beveik visą graikiškosios krikščionybės rašytinį paveldą nuo pirmųjų amžių iki Bizantijos epochos pabaigos. Šį monumentinį darbą XIX a. viduryje sudarė prancūzų leidėjas, kunigas Jacques-Paul Migne. Kolekcija išleista 1857–1866 metais, ir iš viso ją sudaro 161 tomas, kuriuose pateikti šimtmečiais kaupti tekstai graikų kalba … [Skaityti toliau…]
Lucumí – afrokreoliška religija, dar žinoma kaip Santerija arba Regla de Ocha, susiformavusi iš Vakarų Afrikos jorubų tikėjimo ir katalikybės susiliejimo Kuboje. Pavadinimas „Lucumí“ kilęs iš jorubų kalbos frazės „oluku mi“ (mano draugas), kuria vergai vadino savo tautiečius, ir tapo bendru vardu šiai tradicijai. Ji pabrėžia ryšį su orishas – dievybėmis, kurios veikia kaip tarpininkai … [Skaityti toliau…]
Publius Ovidius Naso kūrinys „Epistulae ex Ponto“ (liet. „Laiškai iš Ponto“) yra eleginių laiškų rinkinys, parašytas poetui esant tremtyje. Darbas suskirstytas į keturias knygas. Pirmos trys sukurtos apie 12–13 m. po Kristaus, o ketvirtoji išleista kiek vėliau. Šis kūrinys buvo tarsi dvasinis ir literatūrinis išgyvenimo dokumentas, kuriame poetas liudija savo asmeninę izoliaciją ir siekia palaikyti … [Skaityti toliau…]
Saliamono odės – tai seniausias žinomas krikščioniškų giesmių rinkinys, parašytas II mūsų eros amžiuje. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ōdai (ὠδαί) – „giesmės“, o vardas „Saliamonas“ nurodo į karalių Saliamoną, tradiciškai siejamą su išmintimi ir poetiniu įkvėpimu. Angliškai kūrinys vadinamas Odes of Solomon, o originaliai, sirų kalba, – ܡܙܡܘܪܝ ܕܫܠܝܡܘܢ (Mazmure d-Šleimun). Autorius nėra žinomas. … [Skaityti toliau…]
Saulės miestas – Tommaso Campanella (1637). Teokratinė utopija, gimusi inkvizicijos kalėjimo tamsoje. Lietuviškas pavadinimas: Saulės miestas (lot. Civitas Solis). Parašyta lotyniškai apie 1602 m. kaip trumpas dialogas, vėliau išplėsta iki pilnos knygos 1623 m. (spausdinta 1637 m. po autoriaus mirties). Autorius – italų dominikonas vienuolis Tommaso Campanella (1568–1639), apkaltintas erezija, maištu prieš Ispanijos valdžią Kalabrijoje, … [Skaityti toliau…]
Sunkus akmuo nusirita nuo pečių – štai kaip krikščionybėje atrodo nuodėmių atleidimas. Tai Dievo veiksmas, kuris išlaisvina iš kaltės ir atveria kelią į amžinąjį gyvenimą. Nuodėmės – dideli nusikaltimai ar kasdienės klaidos: pyktis, pavydas, tingėjimas padėti kitam. Biblija sako, kad visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės (Rom 3, 23). Bet Dievas nori atleisti. Jėzus kalbėjo … [Skaityti toliau…]
„Medėja“ – Euripido tragedija apie išdavystę, kerštą ir moters galią. Pavadinimo formos:– Lietuviškai: Medėja– Senovės graikų kalba: Μήδεια (Mēdeia)– Angliškai: Medea Visose kalbose pavadinimas nurodo tą pačią mitologinę figūrą – Kolchidės princesę Medėją, žinomą dėl savo magiškų galių ir tragiško likimo. Lietuviškai dažniausiai vartojama forma „Medėja“, išlaikanti originalo skambesį. „Medėja“ yra senovės graikų tragedija, parašyta … [Skaityti toliau…]
Vienas garsiausių sufizmo literatūros kūrinių – „Masnavi‑ye Ma’navi“ – parašytas XIII a. persų poeto ir mistiko Jalāl al‑Dīn Rūmī. Šis kūrinys dažnai vadinamas tiesiog „Masnavi“ arba „Mathnawi“, priklausomai nuo kalbos ir vertimo tradicijos. Pavadinimo formos: Vakarų pasaulyje dažniausiai vartojamas pavadinimas „Mathnawi“, kuris nurodo tiek kūrinį, tiek poetinę formą – dvieilius su rimuojamomis eilutėmis. Persų literatūroje … [Skaityti toliau…]
Mandūkjos upanišada (skr. माण्डूक्योपनिषत्, IAST: Māṇḍūkyopaniṣad, angl. Mandukya Upanishad) priklauso vedų kanonui ir yra susieta su Atharvaveda tradicija. Tai vienas iš seniausių Indijos filosofinių tekstų, priskiriamų dvasinei Upanišadų literatūrai. Jos pavadinimas kildinamas iš sanskrito žodžio māṇḍūka, kuris gali būti siejamas su senovine mokinių mokykla arba metaforiškai su varle – šuoliu iš įprastinės sąmonės į platesnį … [Skaityti toliau…]
Ketvirtoji Makabėjų knyga (graikiškai τὸ τέταρτον βιβλίον Μακκαβαίων, angl. Fourth Book of Maccabees) – filozofinis-pamokomasis kūrinys, parašytas graikų kalba maždaug I a./II a. po Kr. autoriaus nežinomas, tačiau manoma, kad jį sukūrė helenistinio judaizmo atstovas, pažįstantis graikų filosofiją, ypač stoikizmą. Knygoje pabrėžiama mintis: ištikima ir pamaldi išmintis (reason) valdo aistras. Teksto pradžioje analizuojama proto ir … [Skaityti toliau…]