Maldos.lt

Bažnyčia pašventinta 2005 m. kovo 19 d. per Šv. Juozapo atlaidus.

Kantaučių dvaro savininkas 1672 m. būsimai bažnyčiai nupirko Džiuginėnų ir Pagermančio kaimus, kuriuos 1692 m. dovanojo klebonui. Nauja bažnyčia pastatyta 1768 m., dabartinė medinė – 1852 m. Prie jos 1904 m. pristatyta zakristija.

Beržoro kaimo dvare 1746 m. pastatyta medinė koplyčia, kurią retkarčiais aptarnaudavo Platelių kunigai. 1759 m. Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius Beržoro kaimo pušyne įrengė medines Kryžiaus kelio stočių koplyčias. 1812 m. Platelių klebonas Mykolas Stravinskas altarijai skyrė žemes. 1865 m. caro valdžia uždraudė melstis prie Kryžiaus kelio stočių koplyčių. 1898 m. prašyta valdžios leidimo uždengti 7 … [Skaityti toliau…]

Dokumentuose minima 1773 m. remontuota Vadaktėlių koplyčia. Manoma, jog jos fundatorius buvo Kuršo kunigaikštis Petras Bironas. Centrinis bažnyčios altorius padarytas 1773-1880 metais. Vadaktėlių dvaro savininkai Izabelė ir Ivonas Kopanskiai koplyčią 1880 m. suremontavo. Ją 1881 m. gegužės 17 d. konsekravo pavyskupis Aleksandras Beresnevičius. Izabelė Kopanskienė bažnyčiai dovanojo 8,5 dešimtinės žemės, skyrė 160 rb per metus, … [Skaityti toliau…]

Patašinės Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Patašinėje.

Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima 1669 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje 1782–1852 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai). 1817 m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji 1849 m. drauge … [Skaityti toliau…]

Raudondvaryje 1785 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1795 m. tapo Vilkijos parapijos filija. Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius 1851 m. skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. 1852 m. įkurta parapija. Pagal italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą 1852–1856 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1861 m. – mūrinė klebonija. Bažnyčią 1857 … [Skaityti toliau…]

Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį 1595 m. iškeitė į mūrinį. Kauno maršalka (vėliau tapęs Minsko vaivada) Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras 1624 m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo. 1625–1634 m. išmūryta bažnyčia ir vienuolynas (fundavo A. Masalskis). Į … [Skaityti toliau…]

1631 m. karališkasis sekretorius Dominykas Norkevičius į Kauną pasikvietė dominikonų ordiną, kuriems užrašė savo namus Didžiojoje (dab. Vilniaus) gatvėje. 1641 m. dominikonai formaliai įsikūrė Kaune. Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti apie 1678 m., tada dar miesto pakraštyje, erdviame 5,5 ha sklype. Statyba truko keliolika metų. 1682 m. uždengtas čerpių stogas. 1682–1690 m. vyko užbaigimo … [Skaityti toliau…]

Bažnyčia pastatyta 1753 m. Kalviuose 1773 m. gyveno kunigas dominikonas, vėliau dvasininkai atvažiuodavo iš Jiezno. 1792 m. bažnyčia sudegė. Tomo Vavžeckio ir jo žmonos Juzefos rūpesčiu 1800–1806 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Po 1870 m. gaisro atstatyta, įrengti 3 altoriai. Kunigas Feliksas Žukas pamokslus sakė lietuviškai, tačiau jam mirus, 1890–1896 m. bažnyčioje lietuviškų pamaldų nebuvo. … [Skaityti toliau…]

Apie 1777 m. pastatyta kapų koplyčia. Žukančių kapinėse vyskupas 1861 m. leido vietoj senosios pastatyti naują mūrinę koplyčią. 1938 m. ji vadinama bažnyčia; įrengta sakykla, atnaujintas altorius, padaryta nauja klausykla.

Leipalingio dvaras 1508 m. paskirtas stačiatikiui Jonui Sapiegai. Jis pastatė cerkvę. Apie 1570 m. ji sudegė, buvo atstatyta. Minima dar 1616 m. Vėliau sunyko. Povilo Sapiegos (mirusio 1570 m.) sūnūs perėjo į katalikybę ir iki 1611 m. pastatė bažnyčią. 1611 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Gal apie 1655 m. bažnyčia sudegė, nes 1674 m. minima … [Skaityti toliau…]