Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1430 m. Kernavės dvaro valdytoja Ona Kareivaitė-Mačkuvienė 1496 m. ją apdovanojo ir įsteigė altariją. 1508 m. bažnyčiai dar skyrė turtų. Per reformaciją netoli bažnyčios buvo pastatyta arijonų sektos koplyčia. Kurį laiką arijonai buvo užėmę ir bažnyčios beneficiją. 1522 m. bažnyčia atstatyta. 1655 m. ji sudegė, pastatyta laikina. Po 1674 m. buvo … [Skaityti toliau…]
Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Alionių gyvenvietėje, 10 km į rytus nuo Širvintų, 4,5 km į pietus nuo Šešuolėlių. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Požėrės dvaro sodyba (išbrauktas, informacijos nėra) dvarininkas P. Zaleskis 1771 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Laukuvos parapijos filija. Apie 1800 m. į ją iš griūvančios Ivoniškio (Gudelių) dvaro koplytėlės perkelta Kristaus Atsimainymo statula. Tikintieji manė ją esant stebuklingą. 1868 m. bažnyčia remontuota, pristatyta zakristija. 1905–1906 m. bažnyčia gerokai pertvarkyta: pailgintas priekis, pristatytas bokštas.
Plokščių savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas 1670 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai sudegus naują bažnyčią 1784 m. pastatė Benediktas Karpis. Šiai supuvus kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams 1868 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1883 m. ją konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas J. Markelis) 1909 m. … [Skaityti toliau…]
1989 m. lapkričio 15 d. įkurta parapija, gruodžio mėn. bendrabutyje įrengta koplyčia. 1992 m. ji perkelta į savivaldybės patalpas. 1998 m. pastatyta mūrinė Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia.
Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega 1697 m. jėzuitams dovanojo Šnipiškes. Jose Mykolas Kazimieras Radvila ir Mykolas Košicas 1702 m. pradėjo statyti bažnyčią. Statybai vadovavo meistrai jėzuitai Hiacintas Ptakas ir Jurgis Šikas. 1709 m. sumūrytos sienos ir vieno bokšto 2 tarpsniai. 1752 m. pagal architektų J. Dyderšteino ir J. Nezemkausko projektą pastatyti bokšto trečias ir ketvirtas tarpsniai. … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia stovi Vilniuje, Užupyje. Pamaldos laikomos baltarusių kalba ir lenkų kalba.
Užpalių bažnyčiai 1522 m. paskirta dešimtinė iš dvaro. Ldk Steponas Batoras 1584 m. įsakė Užpalių savininkui laikyti kunigą ir nuo kiekvieno valako jam kasmet mokėti po grašį. Vėliau bažnyčiai dovanotas Germaniškio palivarkas. 1651 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1653 m. pašventinta. Apie 1750 m. klebonas Petras Stasevičius pasenusią bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują medinę … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1674 m. Jai 1675 m. nupirktas varpas. Nuo 1680 m. pradėtos rašyti metrikų knygos (įrašai nereguliarūs). Iš Onuškio dvaro 1698 m. bažnyčiai dovanota žemės, kurią Chominskiai atėmė. 1772 m. inventoriuje nurodyta griūvanti prūsiško mūro bažnyčia. Ona Kaminslienė ir Konstantinas Kaminskas 1774 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Klebonas Petras Dočkus pastatė prieglaudą, sutvarkė … [Skaityti toliau…]
1459 m. Pašvitinyje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1609 m. pradėta statyti nauja. Pašvitinys 1621–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. Vietoj medinės 1825 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, bet dėl blogų pamatų netrukus perskilo. Ji buvo nugriauta ir 1852 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Parapijai 1841 m. priklausė 6 valakai žemės. Prie bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Pajieslio Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčia stovi Pajieslio kaime, 8 km į pietvakarius nuo Krakių, Jieslos (Šušvės kairiojo intako) dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.
Budriai 1634–1842 m. priklausė Kartenos klebonui. Jis išlaikė kunigą. 1763 m. pastatyta koplyčia. 1903 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1926 m. įkurta parapija. 1934–1939 m. klebonavo grįžęs iš Rusijos K. Andriekus.