Pirmąją bažnyčią Nemuno apatinėje terasoje 1634 m. pastatė vaivada M. Pacas. 1634 m. įsteigta parapinė mokykla. Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega 1635 m. bažnyčiai dovanojo Stačiūnų kaimą, klebonui skyrė 200 auksinų metinę pašalpą, įpareigojo jį išlaikyti mokytoją ir rūpintis giedojimu. XVII a. pabaigoje bažnyčia perstatyta. Ji 1806 m. buvo sena ir supuvusi, 1821 m. nugriauta, pastatyta … [Skaityti toliau…]
Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Ventos gyvenvietėje. Įrengta 1991 m. vaikų darželio pastate.
Stemplių dvaro salėje įrengus altorių 1934 m. pirmąkart laikytos šv. Mišios. Kunigas atvažiuodavo kas trečią sekmadienį. 1937 m. Stemplių kaimo gyventojai Bronislava Žiogaitė ir jos sesuo Amelija ir Antanas Žąsyčiai dovanojo kelis hektarus žemės bažnyčiai, klebonijai pastatyti ir kapinėms įrengti Stemplių kaime. Gavęs vyskupo sutikimą, kun. A. Baltinis pradėjo statyti šv. Aloyzo bažnyčią, tą darbą … [Skaityti toliau…]
Gardamo koplyčia minima 1636 ir 1688 m. Kvėdarnos seniūno Paco rūpesčiu 1706 m. pastatyta bažnyčia. Ji buvo Žemaičių Naumiesčio parapijos filija. 1806 m. bažnyčioje nebuvo liturginių reikmenų, suolų. 1908–1910 m. veikė „Saulės“ draugijos pradžios mokykla. 1911 m. perstatytas bažnyčios bokštas. 1913 m. balandžio 25 d. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina koplyčia. 1922 m. pradėta vežti akmenis … [Skaityti toliau…]
Varputėnų bažnyčią apie 1787 m. pastatė Matas Jelenskis. Ji buvo Kelmės, vėliau Šaukėnų parapijos filija.
Jašiūnų altarijai 1515 m. paskirta žemės su 4 valstiečiais. Nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams. Katalikų bažnyčią 1640 m. apiplėšė Jonušo Radvilos vadovaujami kariai. Ją XVIII a. pradžioje sudegino Švedijos kariuomenė. 1744 m. bažnyčia neminima. 1767 m. minima Rūdninkų filija. Vėliau bažnyčia sunyko. 1830 m. įrengta koplyčia. Jašiūnuose 1864 m. gyveno Jašiūnų dvaro … [Skaityti toliau…]
Nuo 1825 m. Sutkuose buvo koplyčia. Joje vykdavo šv. Roko atlaidai. 1834–1835 m. prie koplyčios pristatyta zakristija. Įrengta bažnytėlė. 1918 m. įkurta parapija. 1919 m. įsisteigė pavasarininkų kuopa. Klebono Stasio Raubos rūpesčiu 1920 m. pastatyti klebonijos trobesiai. 1939 m. rugsėjo 10 d. pašventinti statomos mūrinės bažnyčios pamatai (išliko sienų dalys).
Griškabūdžio klebonas 1795 m. Paluobiuose pastatė koplyčią ir į ją retkarčiais atvažiuodavo pamaldų laikyti. Iki 1856 m. pastatyta laikina bažnyčia ir į Paluobius perkeltas Žemosios Panemunes parapijos centras. Bažnyčia netrukus sugriuvo. 1908 m. pastatyti klebonijos trobesiai, pradėta rūpintis steigti parapiją, įsigyta liturginių reikmenų, rūbų, nupirkti vargonai. 1913 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. Kunigo Vinco Vizgirdos … [Skaityti toliau…]
Bažnyčią 1786–1787 m. pastatė Pranciškus Molis. Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis ji 1891 m. atnaujinta, pristatyta zakristija. Tarpukariu bažnyčia suremontuota ir perdirbta. Iki 1920 m. pamaldos (be lotynų) laikytos tik lenkų, nuo 1940 m. – tik lietuvių kalba. Ilgametis parapijos klebonas Vytautas Antanas Samsonas (1912–1961), į Imbradą paskirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą, kėlė parapijiečių religinį … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia stovi Vilniaus rytuose, Naujojoje Vilnioje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis.