„Nostra Aetate“ yra vienas iš svarbiausių dokumentų, priimtų Vatikano II Susirinkimo metu (1962–1965). Pilnas dokumento pavadinimas yra „Nostra Aetate“ (lat. „Šiame Amžiuje“), ir jis buvo paskelbtas 1965 m. spalio 28 d. Tai buvo deklaracija apie Bažnyčios santykius su kitomis religijomis. Šis dokumentas yra reikšmingas dėl savo įtakos tarpreliginiam dialogui ir Bažnyčios požiūriui į kitas religijas. … [Skaityti toliau…]
Vainikas iš dvylikos žvaigždžių, aprašytas Apreiškimo knygoje 12,1, yra svarbus simbolis, susijęs su Švč. Mergelei Marijai ir turi reikšmingą teologinę bei ikonografinę reikšmę. Šis vaizdas suteikia Marijai dangišką garbę ir simbolizuoja jos ypatingą statusą dangaus karalystėje. Apreiškimo knyga: Apreiškimo 12,1 Apreiškimo knygoje rašoma:„Ir pasirodė didžiulis ženklas danguje: moteris, apsirengusi saule, ir mėnulis po jos kojomis, … [Skaityti toliau…]
Dvasinis atsivertimas yra proceso, kurio metu žmogus pereina nuo senų, dažnai nuodėmingų įpročių ir požiūrių prie naujų, dvasinio gyvenimo principų ir vertybių. Šis procesas apima vidinę transformaciją, kurioje asmuo atsiveria Dievo malonei ir keičia savo gyvenimo būdą pagal krikščioniškus principus. Dvasinio atsivertimo aspektai Dvasinio atsivertimo procesas Šventieji Raštai apie dvasinį atsivertimą Šventasis Raštas suteikia daugybę … [Skaityti toliau…]
Santrumpa ATA religiniame kontekste dažniausiai yra trumpinys, naudojamas išreiškiant pagarbą ir užuojautą mirusiesiems. Ji reiškia „Amžinąją tau atilsį“. Tai dalis maldos už mirusiuosius, prašant Dievo jiems suteikti amžiną poilsį ir ramybę. Ši frazė kilo iš krikščioniškos tradicijos maldų, kurios dažnai naudojamos per laidotuves, pamaldas ar kitas progas, kai meldžiamasi už mirusius asmenis. Visas maldos tekstas … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo doktrina yra pagrindinė krikščioniško tikėjimo struktūra, apibrėžianti, kas yra tikima apie Dievą, Jėzų Kristų, Šventąją Dvasią ir krikščionišką gyvenimą. Ji apima esminius tikėjimo principus, kurie yra patvirtinti Šventajame Rašte, Bažnyčios Tradicijoje ir Bažnyčios mokyme. Tikėjimo doktrina teikia pagrindą krikščioniškosios religijos supratimui ir praktikai. Pagrindinės tikėjimo doktrinos sudedamosios dalys Tikėjimo doktrinos reikšmė Šventieji Raštai apie … [Skaityti toliau…]
Sielovada – tai praktinė veikla, orientuota į tikinčiųjų dvasinį ugdymą, vadovavimą ir paramą krikščioniškame gyvenime. Sielovados tikslas yra padėti asmenims ir bendruomenėms augti tikėjime, gilinti dvasinį gyvenimą ir spręsti praktinius bei dvasinius iššūkius, su kuriais jie susiduria kasdien. Sielovada yra svarbi krikščioniškos bendruomenės veiklos dalis, kurią dažnai vykdo dvasininkai, katechetai, ir kiti religinių organizacijų nariai. … [Skaityti toliau…]
Pastoracinis ugdymas – tai svarbi kunigystės formacijos dalis, kurios tikslas yra pasiruošti būsimą kunigą sielovadai, tai yra praktinei veiklai su tikinčiųjų bendruomene. Pastoracinis ugdymas padeda seminaristams įgyti dvasinį ir praktinį pasirengimą, kad jie galėtų veiksmingai tarnauti žmonėms, teikti sakramentus, vadovauti maldoms, mokyti tikėjimo tiesų ir būti bendruomenės dvasiniais vadovais. Šis ugdymas vyksta per tiesioginę patirtį … [Skaityti toliau…]
Laikinieji įžadai yra svarbus etapas žmogaus kelionėje link vienuoliško gyvenimo, kurio metu kandidatas įsipareigoja gyventi pagal vienuolyno taisykles, tačiau dar nėra visam laikui įsipareigojęs. Tai tarpinis žingsnis tarp noviciato ir amžinųjų įžadų, skirtas tolesniam dvasiniam ugdymui ir pašaukimo tikrinimui. Laikinųjų įžadų esmė Kai noviciato laikotarpis baigiasi, kandidatas, jei jaučiasi pasiruošęs ir jei vienuolyno vyresnieji mano, … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios mokytojas (Doctor Ecclesiae) yra titulas, suteikiamas tam tikriems šventiesiems Katalikų Bažnyčioje, kurie ypatingai pasižymėjo savo teologiniu, doktrininiu, dvasiniu ar moraliniu mokymu. Šis titulas suteikiamas tiems asmenims, kurių raštai ir mokymai yra laikomi itin svarbiais ir naudingi visai Bažnyčiai bei turi reikšmę dvasiniam augimui ir Bažnyčios doktrinos vystymuisi. Pagrindiniai reikalavimai, kad asmuo taptų Bažnyčios mokytoju: … [Skaityti toliau…]
Alegorija yra literatūros arba meno kūrinys, kuriame personažai, įvykiai, objektai ar net visa istorija turi simbolinę prasmę, kuri perteikia gilesnę, dažnai moralinę, filosofinę ar politinę idėją. Kitaip tariant, alegorija yra pasakojimas, kuris veikia dviem lygmenimis: tiesioginiu (paviršutiniu) ir simboliniu. Per simbolius, metaforas ir veikėjų elgesį perteikiamos sudėtingesnės mintys arba universalios tiesos. Vienas garsiausių alegorijos pavyzdžių … [Skaityti toliau…]