Etiopijos Biblijos kanonas (Mäṣḥafä Qeddusān)

Etiopija, viena seniausių krikščioniškų valstybių pasaulyje, savo dvasinėje širdyje saugo unikalų lobį – Biblijos kanoną, vadinamą Mäṣḥafä Qeddusān (መጽሐፍ ቅዱስ, „Šventieji Raštai“), tarptautiniuose šaltiniuose žinomą kaip Ethiopian Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Tewahedo Canon arba tiesiog Etiopų kanonas. Šis tekstas nėra tiesiog įprastas Šventojo Rašto leidimas; tai didžiausias krikščioniškojo pasaulio kanonas, kurį sudaro net 81 knyga. Nors Etiopijos stačiatikių tradicijoje egzistuoja du skaičiavimo variantai – Platusis kanonas (Abiy Qanon) ir Siaurasis kanonas (Teqat Qanon) – šventas skaičius 81 išlieka nepakitęs. Skirtumas slypi tik knygų grupavimo būde: Siaurajame kanone kai kurie tekstai sujungiami, o Plačiajame pridedami papildomi bažnytinės teisės raštai, sudarantys visą Etiopijos Tewahedo Bažnyčios kanoną.

Šios milžiniškos bibliotekos pamatą sudaro Senasis Testamentas, apimantis 46 knygas. Čia Etiopijos tradicija tampa tikru istorijos metraštininku, nes išsaugojo tekstus, kurie kitur buvo prarasti arba atmesti. Ryškiausi pavyzdžiai – Henocho knyga (Mäṣḥafä Henok) ir Jubiliejų knyga (Kufale). Henocho knyga, pasakojanti apie paslaptingus angelų nuopolius ir dangaus paslaptis, pilna apimtimi išliko tik senąja etiopų ge’ez (ግዕዝ) kalba. Etiopijos krikščionims šis kūrinys yra toks pat neginčijamas autoritetas kaip ir Mozės Penkiaknygė.

Dar viena unikali detalė – etiopiškosios Makabiejų knygos (Meqabyan). Svarbu nesuklysti: jos visiškai skiriasi nuo tų Makabiejų knygų, kurias randame graikiškuose ar lotyniškuose vertimuose. Vietinis tekstas pasakoja apie tris brolius – Abijų, Seilą ir Pantosą, kurie pasirinko kankinystę ginant savo tikėjimą. Ši istorija etiopams tapo pavyzdžiu, kad ištikimybė Dievui yra universali vertybė, nepriklausoma nuo geografinių sienų.

Visas šis dvasinis turtas užkoduotas ge’ez kalba. Vertimo darbai prasidėjo dar IV a., kai karalius Ezana paskelbė krikščionybę valstybine Aksumo karalystės religija. Vėliau, V–VI a., didžiausią postūmį suteikė „Devyni šventieji“ – iš Bizantijos atvykę dvasininkai, kurie padėjo adaptuoti graikiškus raštus vietinei kultūrai.

Naujasis Testamentas šiame kanone taip pat gerokai platesnis nei Vakaruose – jį sudaro 35 knygos. Greta įprastų 27 tekstų čia įtrauktos aštuonios papildomos knygos, skirtos bažnytinės tvarkos ir teisės klausimams, pavyzdžiui, Klemento raštai (Sirate Tsion) ir Didaskalija. Šie priedai traktuojami kaip tiesioginiai apaštalų nurodymai, suteikiantys Bažnyčiai aiškias instrukcijas, kaip švęsti liturgiją ir spręsti bendruomenės ginčus.

Pats pavadinimas „Tewahedo“, reiškiantis „padarytas vienu“, nurodo į pamatinę dogmą apie vientisą Kristaus prigimtį. Šį kanoną Etiopijos dvasininkai per amžius gynė kaip neįveikiamą tvirtovę, ypač XVI–XVII a., kai jėzuitų misionieriai bandė „apvalyti“ Bibliją nuo jiems nepažįstamų tekstų. Etiopams jų Biblija yra ne tik tekstas, bet ir vizualinis šedevras. Tai liudija Garmos evangelijos (Garima Gospels) – vieni seniausių iliustruotų rankraščių pasaulyje, kur bibliniai pranašai vaizduojami kaip tamsiaodžiai etiopai, taip priartinant šventąją istoriją prie vietos žmonių tapatybės.

Galiausiai, Mäṣḥafä Qeddusān Etiopijoje vertinama kaip gyvas organizmas. Ji niekada neskaitoma be dvasinio mokytojo paaiškinimų, paremtų tūkstantmete žodine tradicija, vadinama Andemta. Šis metodas sujungia pažodinę prasmę su giliomis alegorijomis, leidžiančiomis senovinius dykumos tėvų ar pranašų žodžius pritaikyti šiuolaikinio žmogaus iššūkiams. Tai nėra tik knyga lentynoje – tai visą tautą jungianti dvasinė patirtis.

Etiopijos kanonas savo pagrindine žinia siekia ne tiek nustatyti ribas, kiek parodyti, kad Dievo apreiškimas yra platesnis nei vien doktrininis branduolys. Jis tarsi teigia: tikėjimas negali būti susiaurintas iki minimalaus teksto rinkinio, nes Dievo veikimas istorijoje, liturgijoje, teisėje ir bendruomenės gyvenime yra vienas nedalomas visumos audinys. Todėl kanonas nori išsaugoti visą šį paveldą kaip šventą, parodydamas, kad krikščioniškoji tiesa Etiopijoje suvokiama kaip gyva, plati ir neatskiriama nuo Bažnyčios patirties, o ne tik nuo teologinių formulių.

Citatos

• „Surišk Azazelį rankomis ir kojomis ir mesk jį į tamsą; padaryk angą dykumoje, kuri yra Dudaelio srityje, ir mesk jį ten.“ (Henocho knyga 10:4). (Ši citata pasakoja apie puolusio angelo Azazelio, demonų vedlio, bausmę; Vakarų tradicijoje ši detali demonologijos ir „Sargų“ (nuodėmingų angelų) istorija buvo pašalinta iš Biblijos, tačiau Etiopijoje ji yra pamatinė aiškinant blogio kilmę pasaulyje).
• „Pirmąją dieną Jis sukūrė viršutinius dangus, žemę, vandenis ir visas dvasias, kurios tarnauja priešais Jį: veidų angelus, šlovinimo angelus ir vėjo bei ugnies dvasias.“ (Jubiliejų knyga 2:2). (Etiopijos krikščionys iš šios knygos sužino tikslias detales apie tai, kas vyko pirmąją kūrimo savaitę, įskaitant angelų rūšių sukūrimą, ko standartinė Pradžios knyga nemini, suteikdama Etiopijos kosmoso suvokimui daug daugiau mistikos).
• „Karalius Akrawos tarė: „Aukokite mano dievams ir būsite gyvi“, bet broliai atsakė: „Mūsų Dievas yra tas, kuris sukūrė saulę ir mėnulį, o tavo stabai yra tik nebyli materija.“ (1 Meqabyan 1:12). (Šis tekstas iš etiopiškųjų Makabiejų knygų moko apie absoliutų atsidavimą Kūrėjui; tai visiškai kitoks tekstas nei katalikiškos Makabiejų knygos, sukurtas pabrėžti Etiopijos krikščionių moralinį tvirtumą prieš bet kokią pagonišką įtaką).
• „Tada pamačiau tą, kuris turėjo amžių Galvą, ir Jo plaukai buvo balti kaip vilna, o kartu su Juo buvo kitas, kurio veidas atrodė kaip žmogaus, kupinas malonės.“ (Henocho knyga 46:1). (Ši Henocho vizija apie „Amžių senolį“ ir „Žmogaus sūnų“ yra viena stipriausių Mesijo pranašysčių, kuri Etiopijos Bažnyčioje naudojama įrodyti Jėzaus Kristaus dieviškumą dar gerokai prieš Jo gimimą Betliejuje).
• „Ketvirtąją dalį metų Adomas ir jo žmona praleido Edeno sode, o Edenas yra švenčiausia vieta iš visų, esanti šiaurėje nuo šventovės.“ (Jubiliejų knyga 4:26). (Etiopijos kanonas pateikia tikslią geografinę ir laiko skalę Adomo gyvenimui, nurodydamas Edeną ne tik kaip sodą, bet kaip kosminę šventyklą, kuri tiesiogiai siejasi su vėlesne Jeruzalės šventykla ir dvasine Etiopijos geografija).
• „Vyskupas privalo būti svetingas, mylintis gėrį, ramus, kantrybės pilnas, neturintis godumo pinigams ir visada pasirengęs pamokyti savo kaimenę tiesos žodžiu.“ (Etiopijos Didaskalija 4). (Ši knyga, esanti tik Etiopijos 81 knygos kanone, detaliai reglamentuoja bažnyčios hierarchų etiką, paverčiant Bibliją ne tik istorijų rinkiniu, bet ir praktiniu teisiniu vadovu, kaip turi veikti bendruomenė).
• „Niekas negali įžengti į Dievo karalystę, jei jo širdis nėra tyra kaip vaiko ir jei jis nesilaiko apaštalų nurodymų, kuriuos mes užrašėme Siono tvarkoje.“ (Sirate Tsion 2:5). (Ši citata pabrėžia Etiopijos bažnyčios tradicijos tęstinumą – tikėjimas čia neatsiejamas nuo apaštališkos tvarkos ir specifinių etiopiškų ritualų, kurie laikomi tiesioginiu Dievo nurodymu).
• „Viešpats tarė Klementui: „Pasaulis buvo sukurtas per Mano Žodį, ir kiekviena žvaigždė danguje turi savo vardą bei užduotį, kurią vykdys iki laikų pabaigos.“ (Qalëmentos / Klemento knyga 1:14). (Šis tekstas, priskiriamas Klementui Romiečiui, bet pilnai išlikęs tik Etiopijoje, suteikia Biblijai filosofinį gylį apie kosmoso harmoniją ir tai, kad niekas visatoje nėra atsitiktinis, o viskas pavaldu Dievo dėsniui).
• „Tie broliai nepabūgo ugnies, nes jų sielos buvo suvilgytos dangiška rasa, kurią atsiuntė Viešpats už jų nepalaužiamą tikėjimą.“ (2 Meqabyan 7:3). (Dar viena etiopiška Makabiejų citata, akcentuojanti dvasinę apsaugą per kankinystę; tai tiesiogiai stiprino Etiopijos krikščionių dvasią per amžius trunkantį šalies izoliuotumą ir kovas su užpuolikais).
• „O dabar, mano vaikai, bijokite Viešpaties ir vaikščiokite Jo takais, nes tie, kurie seka Henochu ir protėviais, pamatys šviesą, kurios jokia tamsa negali užgesinti.“ (Henocho knyga 108:12). (Paskutinė Henocho knygos žinia ragina etiopus laikytis senovės protėvių tradicijų, sujungiant ikikrikščionišką išmintį su krikščioniškuoju išganymu, sukuriant vientisą ir nenutrūkstamą dvasinę istoriją).

Šios citatos aiškiai rodo, kad Etiopijos kanonas yra daug platesnis ir mistiškesnis nei Vakarų. Jame gausu informacijos apie angelus, demonus, pasaulio sukūrimo paslaptis ir griežtus nurodymus Bažnyčios struktūrai, ko įprastoje Biblijoje tiesiog nėra.

Etiopijos Biblijos kanono knygos

Senasis Testamentas (46 knygos)

• 1. Orit Ze-Beret / Pradžios knyga. (Aprašo pasaulio sukūrimą, pirmąją nuodėmę ir Izraelio tautos protėvių istoriją).
  2. Orit Ze-Tsayat / Išėjimo knyga. (Pasakoja apie žydų išlaisvinimą iš Egipto vergijos ir Dešimt įsakymų).
  3. Orit Ze-Lewawyan / Kunigų knyga. (Išdėsto aukojimo, švaros ir religinių apeigų taisykles Izraelio kunigams).
  4. Orit Ze-Gwilqwe / Skaičių knyga. (Užrašo tautos surašymą ir klajones dykumoje pakeliui į Pažadėtąją žemę).
  5. Orit Ze-Dagem / Pakartoto Įstatymo knyga. (Mozės paskutinės kalbos, kuriose jis dar kartą primena Dievo įstatymus prieš mirtį).
  6. Mäṣḥafä Iyasū / Jozuės knyga. (Pasakoja apie Kanaano užkariavimą vadovaujant Jozuei po Mozės mirties).
  7. Mäṣḥafä Mäsafint / Teisėjų knyga. (Aprašo Izraelio lyderių-teisėjų kovas su kaimyninėmis tautomis iki monarchijos atsiradimo).
  8. Mäṣḥafä Rut / Rūtos knyga. (Pasakoja apie moabitės Rūtos ištikimybę ir jos įsiliejimą į karaliaus Dovydo genealogiją).
  9. I Mäṣḥafä Samu’el / Pirmoji Samuelio knyga. (Aprašo Izraelio perėjimą į monarchiją, Sauliaus ir Dovydo iškilimą).
  10. II Mäṣḥafä Samu’el / Antroji Samuelio knyga. (Susikoncentruoja į karaliaus Dovydo valdymą, pergales ir asmeninius nuopolius).
  11. I Mäṣḥafä Negest / Pirmoji Karalių knyga. (Saliamono valdymas, šventyklos statyba ir Izraelio karalystės skilimas į dvi dalis).
  12. II Mäṣḥafä Negest / Antroji Karalių knyga. (Aprašo Izraelio ir Judo karalysčių nuosmukį bei galutinę tremtį).
  13. I Zena Mäwa’el / Pirmoji Metraščių knyga. (Pateikia Izraelio genealogiją ir Dovydo pasiruošimą šventyklos statybai).
  14. II Zena Mäwa’el / Antroji Metraščių knyga. (Apžvelgia Judo karalystės istoriją nuo Saliamono iki Babilono nelaisvės).
  15. Ezra Sutuel / Ezros sutra. (Etiopijai unikali Ezros apokalipsė, kurioje pranašas regi vizijas apie Izraelio ir pasaulio ateitį).
  16. Ezra-Nehemiya / Ezros ir Nehemijo knyga. (Pasakoja apie žydų grįžimą iš nelaisvės ir Jeruzalės sienų atstatymą).
  17. Mäṣḥafä Tobit / Tobito knyga. (Pamokantis pasakojimas apie pamaldų žydą Tobitą ir arkangelo Rafaelio pagalbą jo šeimai).
  18. Mäṣḥafä Yudit / Juditos knyga. (Aprašo žydų našlės drąsą, kai ji apgaule nužudo asirų karvedį Holoferną ir išgelbsti miestą).
  19. Mäṣḥafä Ester / Esteros knyga. (Pasakoja apie žydaitę Esterą, kuri tapusi Persijos karaliene išgelbsti savo tautą nuo genocido).
  20. I Meqabyan / Pirmoji etiopiška Makabiejų knyga. (Etiopiškas tekstas apie tris brolius, kurie pasipriešina pagonių karaliui ir gina tikėjimą).
  21. II Meqabyan / Antroji etiopiška Makabiejų knyga. (Tęsia pasakojimą apie kankinystę ir pergalę prieš stabmeldystę etiopų tradicijoje).
  22. III Meqabyan / Trečioji etiopiška Makabiejų knyga. (Papildomas tekstas apie religinį ryžtą ir Dievo įsikišimą gelbstint tikinčiuosius).
  23. Mäṣḥafä Iyob / Jobo knyga. (Filosofinis ir dvasinis dialogas apie nekalto žmogaus kančią ir Dievo teisingumą).
  24. Mäzmure Dawit / Psalmynas. (150-ties (plius viena papildoma) šventų giesmių, maldų ir šlovinimo tekstų rinkinys).
  25. Mäṣḥafä Mesale / Patarlių knyga. (Saliamono išminties posmai apie dorą gyvenimą ir baimę prieš Viešpatį).
  26. Tegsas / Drausmės (Pataisymų) knyga. (Dar viena Saliamono išminties dalis, pabrėžianti moralinį auklėjimą ir drausmę).
  27. Tibebä Sälomon / Saliamono išmintis. (Aukština išmintį kaip dvasinį kelyje pas Dievą ir demaskuoja stabmeldystės kvailumą).
  28. Mäkbib / Pamokslininkas. (Mąstytojo apmąstymai apie žemiško gyvenimo tuštybę ir būtinybę bijoti Dievo).
  39. Maḥaleye Maḥaley / Giesmių giesmė. (Poetinė meilės giesmė, Etiopijoje interpretuojama kaip ryšys tarp Dievo ir sielos ar Bažnyčios).
  30. Mäṣḥafä Sirak / Siracho knyga. (Didelis praktinės išminties, etiketo ir religinių pareigų rinkinys).
  31. Mäṣḥafä Isayas / Izaijo knyga. (Pranašystės apie Izraelio teismą ir būsimą kančią bei džiaugsmą per ateinantį Mesiją).
  32. Mäṣḥafä Ermiyas / Jeremijo knyga. (Pranašo perspėjimai dėl nuodėmių, Jeruzalės žlugimo liudijimas ir pažadas apie naująją sandorą).
  33. Säqoqawä Ermiyas / Jeremijo raudos. (Gilios eilės, apraudančios sugriautą Jeruzalę ir šventyklą).
  34. Mäṣḥafä Hezeq’el / Ezechielio knyga. (Vizijos apie Dievo šlovę, sausus kaulus ir būsimą naująją šventyklą).
  35. Mäṣḥafä Dany’el / Danieliaus knyga. (Pasakoja apie Danieliaus ištikimybę tremtyje ir apokaliptines vizijas apie pasaulio pabaigą).
• 36-43. Nevi’yan / Mažieji pranašai. (12 mažųjų pranašų – nuo Ozėjo iki Malachijo – perspėjimai ir vilties žinutės, Etiopijoje dažnai skaičiuojami grupėmis).
  44. Mäṣḥafä Henok / Henocho knyga. (Aprašo pranašo Henocho keliones per dangų, angelų nuopolį ir būsimą Paskutinį teismą).
  45. Mäṣḥafä Kufale / Jubiliejų knyga. (Pateikia detalesnį Pradžios knygos perpasakojimą, suskirstytą 49 metų ciklais).
  46. Mäṣḥafä Sirate Tsion / Siono tvarka. (Papildomas kanoninis tekstas apie šventąją tradiciją ir bendruomenės elgesį).

Naujasis Testamentas (35 knygos)

• 47. Wängel Ze-Matewos / Evangelija pagal Matą. (Žinia apie Jėzų kaip žydų pažadėtąjį Mesiją).
  48. Wängel Ze-Marqos / Evangelija pagal Morkų. (Trumpas ir dinamiškas pasakojimas apie Jėzaus tarnystę ir stebuklus).
  49. Wängel Ze-Luqas / Evangelija pagal Luką. (Išsamus pasakojimas apie Jėzų, pabrėžiantis Jo atjautą vargšams ir ligoniams).
  50. Wängel Ze-Yoḥannes / Evangelija pagal Joną. (Teologinis žvilgsnis į Jėzų kaip įkūnytą Dievo Žodį (Logos)).
  51. Gibi’re Hawariyat / Apaštalų darbai. (Ankstyvosios Bažnyčios istorija ir krikščionybės plitimas po Kristaus žengimo į dangų).
• 52-65. Mäl’ektä Pawlos / 14 Pauliaus laiškų. (Laiškai bendruomenėms nuo Romiečiams iki Žydams, aiškinantys krikščionišką doktriną).
• 66-72. Mäl’ektä Hawariyat / 7 katalikiškieji laiškai. (Jokūbo, Petro, Jono ir Judo laiškai, skirti visai Bažnyčiai).
  73. Ra’eyä Yoḥannes / Apreiškimas Jonui. (Pranašiškos vizijos apie kovą tarp gėrio ir blogio bei galutinę Dievo pergalę).
  74. Sirate Tsion / Ciono tvarka. (Bažnytinio valdymo ir liturginės disciplinos taisyklės).
  75. Tizaz / Įsakymai. (Apaštalams priskiriami nurodymai apie krikščioniškas dorybes ir nuodėmes).
  76. Gitsiw / Pamokymai. (Etinės gairės tikintiesiems, nurodančios, kaip elgtis kasdieniame gyvenime).
  77. Abtilis / Kanonas. (Griežti dvasiniai nuostatai apie dvasininkų pareigas ir bažnyčios struktūrą).
  78. I Dominos / Pirmasis Dominas. (Apaštalų mokymas apie Bažnyčios autoritetą ir hierachiją).
  79. II Dominos / Antrasis Dominas. (Papildomos taisyklės apie apeigas ir dvasinį Bažnyčios vadovavimą).
  80. Qalëmentos / Klemento knyga. (Septynios dalys apie teologiją, sukūrimą ir Kristaus slėpinius, priskiriamos Klementui Romiečiui).
  81. Didasqalya / Didaskalija. (Didžiulis traktatas, reglamentuojantis visą krikščionio gyvenimą, šventes, pasninkus ir liturgiją).