Ramadanas (arab. Ramaḍān) užima devintąją vietą islamo kalendoriuje ir trunka 29 arba 30 dienų pagal jaunaties stebėjimą. 610 metais pranašas Muhamedas medituodamas Hira oloje netoli Mekos gavo pirmąsias Korano eilutes iš angelo Gabrielio, kuris liepė jam skaityti. Žodžio kilmė susijusi su deginančiu karščiu, nes ankstyvaisiais laikais tas laikotarpis dažnai krisdavo į karščiausius vasaros mėnesius Arabijos pusiasalyje.
Prieš islamo atsiradimą arabų gentys gerbė tą laikotarpį kaip taikos mėnesį, kai nutrūkdavo visi konfliktai ir žmonės pasitraukdavo apmąstymams į olas ar dykumą. Pranašas Muhammadas reguliariai lankydavosi Hira oloje, ieškodamas vienatvės ir mąstydamas apie pasaulio tvarką bei atmesdamas stabų garbinimą, kol sulaukė apreiškimo.
Suaugę ir sveiki musulmonai visame pasaulyje laikosi griežto pasninko nuo aušros iki saulėlydžio. Tokia praktika apima įvairiausias klimato zonas, todėl pasninko trukmė svyruoja nuo dešimties iki daugiau nei dvidešimties valandų per parą priklausomai nuo vietos platumos ir metų laiko.
Pasninko esmė ir kasdienė rutina
Pasninko metu nuo aušros iki saulėlydžio draudžiama vartoti maistą ir gėrimus, rūkyti, kramtyti gumą bei palaikyti intymius santykius. Susilaikymas vadinamas saumu ir padeda ugdyti savitvardą, kantrybę bei empatiją tiems, kurie kasdien kenčia nuo alkio. Daugelyje regionų diena prasideda suhooru – ankstyvuoju maistu prieš aušrą, sudarytu iš lengvų produktų, tokių kaip datulės, pieno gėrimai ar grūdai.
Egipte ir kitose arabų šalyse žmonės laukia specialaus patrankos šūvio, kuris nuo XIX amžiaus pradžios signalizuoja pasninko pabaigą. Tradicija prasidėjo Otomanų valdymo laikais, kai valdovas netyčia iššovė iš pabūklo saulėlydžio metu ir žmonės priėmė tai kaip naują signalą.
Naktinės maldos ir ypatingos naktys
Po iftaro, kuris prasideda keliomis datulėmis ir vandeniu pagal pranašo Mahometo pavyzdį, musulmonai renkasi papildomoms Tarawih maldoms mečetėse. Imamai skaito Korano dalis taip, kad per visą laikotarpį būtų įveikta visa knyga. Vienas iš reikšmingiausių momentų ateina paskutinėmis dešimčia dienų.
Lailat al-Qadr, arba Galios naktis, laikoma geriausia iš visų metų naktų. Tradicija teigia, kad ji dažniausiai sutampa su 27-ąja nakčia. Korane rašoma, kad ta naktis geresnė už tūkstantį mėnesių, todėl žmonės praleidžia ją intensyviose maldose, o mečetės lieka atviros iki aušros.
Maisto tradicijos ir bendruomeniniai ryšiai
Kiekviena šalis turi savas iftaro ypatybes. Turkijoje ankstyvą rytą žmones žadina davul būgnininkai, kurie vaikšto gatvėmis su būgnais. Praktika išliko iš Otomanų imperijos laikų, kai elektroninių žadintuvų dar nebuvo. Indonezijoje prieš pat laikotarpį žmonės atlieka ritualinį maudymąsi natūraliuose šaltiniuose apsivalymui. Egipte gatves puošia fanous spalvoti žibintai, kurių tradicija siekia Fatimidų kalifato laikus dar 969 metais.
Labdara ir socialinė atsakomybė
Tas laikotarpis ypač skatina dosnumą. Be metinio zakat, prieš Eid al-Fitr renkama Zakat al-Fitr auka, kuri atitinka vidutinę maisto kainą vienam žmogui vienai dienai ir leidžia vargšams dalyvauti šventėje. Tokia praktika užtikrina, kad niekas neliktų nuošalyje per džiaugsmo dienas.
Eid al-Fitr šventė prasideda pirmąją dieną po laikotarpio. Žmonės atlieka specialias maldas atvirose aikštėse arba mečetėse, lankosi pas artimuosius, dalijasi saldumynais ir dovanomis. Tas laikotarpis žymi dvasinio atsinaujinimo pabaigą ir grįžimą prie kasdienybės su naujai atrasta disciplina bei dėmesiu kitiems.
Ramadanas jungia žmones per bendrą patirtį nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar kultūrinių skirtumų. Šeimos dažniau renkasi kartu vakarienei, kaimynai kviečia vieni kitus iftarui, o bendruomenės organizuoja maisto dalijimą vargstantiems. Tyrimai rodo, kad per tą laikotarpį daugelis žmonių patiria kūno svorio sumažėjimą, pagerėjusį cholesterolio balansą ir geresnę medžiagų apykaitą, nors rezultatai priklauso nuo to, kaip žmogus maitinasi nakties metu.
Skirtingose platumose pasninko sunkumas labai skiriasi. Skandinavijos šalyse vasaros metu diena gali trukti iki 20 valandų, o pusiaujo regione – apie 12 valandų. Todėl vietinės musulmonų bendruomenės derina praktiką prie realių sąlygų, kartais vadovaudamosi Mekos laiku ar vietos mokslininkų fatvomis. Tai rodo, kaip senovinė tradicija prisitaiko prie modernaus pasaulio įvairumo.
Per visą istoriją tas laikotarpis sutapo su reikšmingais įvykiais. 624 metais per jį įvyko Badr mūšis, kuriame mažesnė musulmonų kariuomenė pasiekė pergalę prieš kur kas gausesnes pajėgas. Tokie istoriniai momentai iki šiol primena tikėjimo ir kantrybės pavyzdžius.
Įvykiai susiję su ramadanu
- Apie 610 metus, Ramadano pabaigoje (vieną iš paskutinių dešimties naktų) – Pirmasis Korano apreiškimas Hira oloje. Pranašas Muhammadas medituodamas gavo pirmąsias eilutes iš angelo Gabrieliaus, o ta naktis vėliau imta vadinti Galios naktimi, nes ji laikoma vertingesne už tūkstantį įprastų mėnesių.
- 619 metai, Ramadano mėnesį – Khadijos ir Abu Talibo mirtys. Pranašo žmona, pirmoji priėmusi islamą, ir jo dėdė, kuris visus tuos metus gynė nuo persekiojimų, paliko pasaulį beveik tuo pačiu metu – arabai tuos metus iki šiol vadina Liūdesio metais, nes po jų pranašas liko be artimiausių ramsčių.
- 624 metai, Ramadano 17 diena – Badr mūšis. Vos 313 badavusių ir prastai ginkluotų musulmonų prie šulinių Arabijos dykumoje sumušė apie tūkstantį mekiečių, o vienas iš dalyvių vėliau prisiminė, kaip pranašo malda buvo tokia įnirtinga, kad apsiaustas nuslydo jam nuo pečių.
- 630 metai, Ramadano apie 20 diena – Mekos užėmimas. Dešimties tūkstančių vyrų armija įžengė į miestą beveik be kovos, pranašas liepė sunaikinti visus stabų atvaizdus Kaaboje, o buvusiems priešams paskelbė visišką amnestiją – tai iki šiol minimas kaip rečiausias pergalės pavyzdys be jokio keršto.
- 661 metai, Ramadano 21 diena – Ali ibn Abi Talibo nužudymas Kufoje. Ketvirtasis chalifas mirtinai sužeistas kharijitų sąmokslininko kardu per rytinę maldą mečetėje, o jo mirtis sukėlė skilimą, kuris iki šiol dalija musulmonus į sunitus ir šiitus.
- 711 metai, Ramadano mėnesį (apie 28 dieną) – Guadalete mūšis Iberijos pusiasalyje. Vadas Tariq ibn Ziyad, buvęs vergas, liepė sudeginti visus laivus Gibraltaro sąsiauryje, kad kariai suprastų – tik pirmyn, ir su berberų bei arabų būriais sutriuškino vizigotų karalių, atverdamas islamo epochą Europoje beveik aštuoniems šimtmečiams.
- 1187 metai, Ramadano mėnesį (liepos 4 dieną) – Hattin ragų mūšis Palestinoje. Saladinas apsupo kryžiuočius karštame dykumos slėnyje be vandens, privertė juos prarasti Šventąjį Kryžių ir atvėrė kelią Jeruzalės atgavimui – pergalė, pasiekta būtent per pasninką.
- 1260 metai, Ramadano 25 diena – Ain Jalut mūšis prie Goliatų šaltinių. Egipto mamelukai pirmą kartą istorijoje sustabdė mongolų ordas, kurios prieš dvejus metus buvo sunaikinusios Bagdadą, o vadas Qutuzas panaudojo apgaulingą atsitraukimą – tai išgelbėjo visus Artimuosius Rytus nuo tolesnio niokojimo.
- 1973 metai, Ramadano 10 diena – Spalio karas, arabų pasaulyje žinomas kaip Ramadano karas. Egiptas ir Sirija pradėjo netikėtą puolimą prieš Izraelį per pasninko vidurį, kai priešas mažiausiai tikėjosi veiksmų, egiptiečiai perėjo Sueco kanalą ir šis žingsnis vėliau atvedė prie Camp David susitarimų bei visiškai pakeitė Artimųjų Rytų derybų žemėlapį.
Šie momentai rodo, kaip Ramadanas dažnai sutapdavo su išbandymais ir pergalėmis, kurios darė įtaką musulmonų bendruomenei ir platesniam pasauliui.