Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Teocentrinis ignaciškasis humanizmas – tai pasaulėžiūra, kurios pagrindas yra Dievo (teocentrizmo) ir žmogaus (humanizmo) santykis. Nors šios dvi sąvokos gali atrodyti prieštaringos, ignaciškajame požiūryje jos darniai sugyvena. Teocentrinis humanizmas orientuojasi į žmogų, kuris savo egzistencijoje pirmiausia ieško ryšio su Dievu ir Jo valia, tačiau tuo pačiu išlieka giliai susijęs su kitais žmonėmis ir pasauliu. Ignaciškasis … [Skaityti toliau…]
Sadoma ir Gomora yra du miestai, minimi Biblijoje, ypač Senajame Testamente, kaip simboliai moralinio nuosmukio ir Dievo bausmės. Pagal Biblijos pasakojimus, šie miestai buvo žinomi dėl savo nuodėmingumo, ypač dėl homoseksualumo, smurto ir kitų moralinių neteisingumų. Pasak Pradžios knygos, Dievas nusprendė sunaikinti šiuos miestus dėl jų nuodėmių. Abrahomas, žinomas kaip teisingas žmogus, dėl savo giminaičio … [Skaityti toliau…]
Notacija yra muzikos užrašymo sistema, naudojama garsams, ritmams, dinamikai ir kitoms muzikos elementų savybėms perteikti. Tai būdas, kuriuo kompozitoriai, muzikantai ir kiti kūrėjai gali užfiksuoti ir perduoti muziką rašytiniu pavidalu, kad ji galėtų būti atkuriama tiksliai taip, kaip buvo sumanyta. Ši sistema leidžia atlikėjams interpretuoti kūrinius pagal užrašytas natas, be būtinybės juos išmokti tik iš … [Skaityti toliau…]
Etimologija – tai mokslas, nagrinėjantis žodžių kilmę, jų istoriją ir reikšmių kitimą per laiką. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „etymon“ (tikroji prasmė) ir „logos“ (mokslas arba žodis), kas reiškia „tikrojo žodžio mokslą“. Etimologija analizuoja, kaip žodžiai susiformavo ir vystėsi tam tikrame kalbiniame, kultūriniame ir istoriniame kontekste. Tai leidžia geriau suprasti ne tik kalbos … [Skaityti toliau…]
Neuma yra senovinis muzikinis ženklas, naudojamas giedojimo melodijai užrašyti ankstyvojoje bažnytinėje muzikoje, ypač gregorioniškajame chorale. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „neuma“, kuris reiškia „gestas“ arba „ženklas“. Neumos atsirado dar prieš dabartinę muzikos natų sistemą ir buvo naudojamos kaip tam tikros gairės, nurodančios, kaip turi būti atliekama giesmė. Jos suteikdavo pagrindinę informaciją apie melodijos … [Skaityti toliau…]
Troparai – tai trumpi liturginiai himnai, naudojami Rytų krikščionių (ypač stačiatikių ir rytų apeigų katalikų) liturgijoje. Jie dažnai giedami ar skaitomi Mišių, pamaldų ar kitų šventų apeigų metu, ir turi gilią simbolinę bei teologinę reikšmę. Troparai dažniausiai skirtas šlovinti Dievui, šventiesiems ar reikšmingiems krikščioniškosios istorijos įvykiams. Terminas „troparas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „troparion“, reiškiančio … [Skaityti toliau…]
Adventas yra krikščioniškoje tradicijoje svarbus liturginis laikotarpis, kuris žymi pasiruošimą Jėzaus Kristaus gimimo šventei – Kalėdoms. Žodis adventas kilęs iš lotynų kalbos „adventus“, kuris reiškia „atėjimas“ arba „atvykimas“. Tai yra laikas, kai tikintieji laukia ir ruošiasi ne tik Kristaus gimimo prisiminimui, bet ir Jo sugrįžimui pasaulio pabaigoje, vadinamam Antruoju atėjimu. Adventas prasideda keturias savaites prieš … [Skaityti toliau…]
Suplikacija – tai maldavimas ar nuolankus prašymas, dažnai kreipiamas į dievybę arba aukštesnę galią. Šis žodis kilęs iš lotyniško žodžio supplicare, kuris reiškia „nusižeminti, prašyti malonės“. Suplikacijos esmė yra gilus nusižeminimas prieš dieviškumą, siekiant pagalbos, atleidimo, apsaugos arba palaimos. Religiniame kontekste suplikacija yra maldos forma, kai tikintysis su nuoširdžiu ir nusižeminusiu širdies nusiteikimu prašo pagalbos … [Skaityti toliau…]
Kontempliavimas yra gilus ir ramus mąstymo būdas, kai žmogus nukreipia savo mintis į tam tikrą objektą, idėją arba dieviškąją būtybę. Šis procesas yra daugiau nei paprastas apmąstymas ar svarstymas; tai tarsi vidinė kelionė, kurioje žmogus siekia rasti tiesą, įžvalgą arba artumą su aukštesniąja galia. Kontempliavimas, ypač religiniame kontekste, tampa dvasinės praktikos dalimi, leidžiančia žmogui atrasti … [Skaityti toliau…]
Novena yra maldos praktika, paplitusi krikščioniškoje tradicijoje, ypač katalikybėje. Tai devynias dienas trunkanti malda, skirta konkrečiam tikslui, intencijai arba šventajam. Žodis „novena“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „novem“, reiškiančio „devynis“. Tradiciškai novenos gali būti atliekamos prašant Dievo pagalbos, maldaujant už ligonius, atgailaujant arba švenčiant šventųjų šventes. Novenos gali turėti įvairias formas, įskaitant specialias maldas, giesmes, … [Skaityti toliau…]