Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Amžinoji egzistencija (baqā) yra sufizmo sąvoka, kuri reiškia nuolatinį buvimą Dievo akivaizdoje po to, kai sufijus patyrė fanā – ego išnykimą. Baqā simbolizuoja dvasinę būseną, kai žmogus, pasiekęs visišką savo ego sunaikinimą, yra atnaujintas Dievo malonėje ir gyvena nuolatinėje vienybėje su Dievu. Skirtingai nuo fanā, kuris reiškia asmens ego ir prisirišimų prie pasaulio sunaikinimą, baqā … [Skaityti toliau…]
Mozės įstatymas, dažnai vadinamas Toros įstatymu arba tiesiog Įstatymu, yra Dievo duoti nurodymai izraelitams per Mozę. Šis įstatymas apima moralinius, religinio gyvenimo ir civilinius įsakymus, kurie sudaro pagrindą žydų religinei ir visuomeninei sistemai. Mozės įstatymas yra išdėstytas pirmose penkiose Biblijos knygose, dar vadinamose Pentateuchu, kurias sudaro Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo knygos. Viena … [Skaityti toliau…]
Kontempliacija yra dvasinė praktika, kurios metu žmogus siekia gilaus vidinio susikaupimo, būtent ramybės ir tylos būsenos, leidžiančios susitelkti į Dievo buvimą ar dvasines tiesas. Tai tylus buvimas Dievo akivaizdoje, ne siekiant aktyviai mąstyti ar prašyti, bet tiesiog buvoti ir patirti Dievo buvimą savo sieloje. Pagrindinės kontempliacijos savybės: Tyla ir ramybė: Kontempliacijos vieta dvasinėje praktikoje: Krikščioniškoji … [Skaityti toliau…]
Ezros knyga, dar žinoma kaip Ezdro knyga, yra Senojo Testamento dalis ir priklauso Biblijos istorinių knygų kategorijai. Ši knyga pasakoja apie žydų sugrįžimą iš Babilono tremties po Persijos karaliaus Kyro edikto ir jų pastangas atstatyti Jeruzalės šventyklą bei atnaujinti Dievo garbinimą pagal Mozės įstatymą. Knyga pabrėžia Dievo ištikimybę savo tautai ir būtinybę laikytis Jo įstatymų … [Skaityti toliau…]
Nušvitimas yra sudėtinga ir daugiasluoksnė sąvoka, turinti skirtingas reikšmes skirtingose religijose ir filosofijose, tačiau bendrai nušvitimas reiškia gilaus dvasinio suvokimo arba sąmonės būsenos pasiekimą, kuriame individas suvokia aukštesnę tiesą, gyvenimo prasmę ar Dievo buvimą. Tai gali būti laikoma asmeniniu vidinės transformacijos aktu, kuris atveria naują supratimo lygį ir sukuria gilų ryšį su aukštesnėmis dvasinėmis tikrovėmis. … [Skaityti toliau…]
Būties esmė arba quidditas (lot. „quidditas“, reiškia „kas tai yra“) yra filosofinis terminas, vartojamas apibūdinti tai, kas sudaro objekto prigimtį arba esmę, tai yra, kas daro tą daiktą būtent tuo, kuo jis yra. Tai atsako į klausimą: „Kas tai yra?“ Kitaip tariant, būties esmė yra tam tikro daikto ar būtybės savybių visuma, kuri apibrėžia, kas … [Skaityti toliau…]
Veršio kultas yra religinis praktikos fenomenas, kurio esmė – aukso ar kitų medžiagų, veršio garbinimas kaip dievybės simbolis. Šis kultas turi gilias šaknis Artimųjų Rytų senovinėse religijose ir yra paminėtas Biblijoje kaip ypatinga stabmeldystės forma, nukrypusi nuo tikėjimo į vienatinį Dievą. Veršis buvo laikomas vaisingumo, stiprybės ir turto simboliu, todėl jo atvaizdas turėjo ypatingą reikšmę … [Skaityti toliau…]
Meditacija – tai dvasinė praktika, kurios metu žmogus susitelkia į savo vidinį pasaulį, siekdamas ramybės, susikaupimo, dvasinio augimo ir vienybės su Dievu ar aukštesniąja galia. Krikščioniškoje tradicijoje meditacija yra maldos forma, kuria žmogus apmąsto Dievo žodžius, Šventojo Rašto tiesas ar dvasines tiesas, ieškodamas giluminio ryšio su Dievu ir savo siela. Meditacija apima susikaupimą, apmąstymą ir … [Skaityti toliau…]
Tomistinė teologija – tai teologinė ir filosofinė sistema, kurią sukūrė viduramžių teologas ir filosofas šv. Tomas Akvinietis (1225–1274). Ši teologija remiasi Aristotelio filosofija ir katalikų tikėjimo tiesomis, sujungiant protą ir tikėjimą į vieningą, harmoningą pasaulėžiūrą. Tomistinė teologija buvo įtvirtinta kaip viena iš pagrindinių katalikiškosios teologijos sistemų ir iki šiol turi didelę įtaką Katalikų Bažnyčios mokymui. … [Skaityti toliau…]
Adoravimas (lot. „adoratio“ – pagarbinimas) – tai ypatinga krikščioniškojo garbinimo forma, kurioje tikintieji išreiškia savo gilų pagarbą, meilę ir nuolankumą Dievui. Tai gali būti tiesioginė malda, tyla, meditacija ar sakramentų garbinimas. Adoravimas yra esminė dalis žmogaus ryšyje su Dievu, kurio metu išreiškiamas pripažinimas, kad Dievas yra visatos Kūrėjas ir visagalė būtybė. Adoravimas yra skirtas pagarbos … [Skaityti toliau…]
Dvasinis gydymas – tai procesas, kuriuo siekiama atkurti dvasinę ir emocinę pusiausvyrą, padedant žmogui išgyti nuo vidinių sužeidimų, traumų ar dvasinių sunkumų. Dvasinis gydymas orientuojasi į žmogaus vidinę būseną – emocijas, sielos žaizdas, dvasines kliūtis – ir siekia harmonijos su Dievu, kitais žmonėmis ir savimi pačiu. Tai gali apimti atleidimą, susitaikymą, atgailą, meilės ir tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Rabinas yra žydų religijos mokytojas, dvasinis lyderis ir teisės specialistas, turintis autoritetą aiškinti judaizmo įstatymus (halacha) ir mokyti bendruomenę. Žodis „rabinas“ kilęs iš hebrajiško žodžio „rabbi“, kuris reiškia „mano mokytojas“ arba „gerbiamasis mokytojas“. Rabinas nėra kunigas, kaip tai suprantama kitose religijose, nes judaizme nėra tarpininkų tarp žmogaus ir Dievo – vietoj to rabinas atlieka mokytojo, … [Skaityti toliau…]