Kas yra kas?

R. I. P. (angl. Rest in Peace, liet. „Tegul ilsisi ramybėje“) yra frazė, naudojama krikščioniškame kontekste kaip malda ar palinkėjimas mirusiojo sielai. Šis posakis yra glaudžiai susijęs su krikščioniškosios tradicijos tikėjimu amžinuoju gyvenimu, sielos išganymu ir ramybe, kurią tikintieji tikisi pasiekti po mirties. Šios frazės šaknys randamos lotyniškoje maldos formoje – Requiescat in Pace, kas … [Skaityti toliau…]

Analojus – tai stačiatikių liturginis reikmuo, dažniausiai naudojamas per pamaldas. Šis pultas turi gilią simbolinę ir praktinę reikšmę stačiatikių bažnyčios tradicijoje. Jis paprastai statomas navos priekyje, matomoje vietoje, kad padėtų tikintiesiems susitelkti į maldą ir kontempliaciją. Ant analojaus per pamaldas dedamas Šventasis Raštas, kryžius, ikonos arba kiti šventi simboliai, atspindintys dienos šventę ar liturginę temą. … [Skaityti toliau…]

Sufraganas – tai terminas, vartojamas krikščionių Bažnyčios hierarchijoje, apibūdinantis vyskupą, kuris yra pavaldus aukštesnio rango dvasininkui, paprastai metropolitui ar arkivyskupui. Sufraganas veikia kaip vyskupijos vadovas, tačiau priklauso didesnei bažnytinei provincijai ir yra jos dalis. Šis terminas plačiai vartojamas Romos Katalikų Bažnyčioje, Rytų Ortodoksų Bažnyčioje ir kai kuriose protestantiškose denominacijose. Žodis „sufraganas“ kilęs iš lotynų kalbos … [Skaityti toliau…]

Arijonizmas – tai krikščionybės srovė, atsiradusi 4 amžiuje ir pavadinta pagal jos pagrindinį skelbėją, Aleksandrijos dvasininką Arijų. Šis mokymas kėlė teologinius ginčus ir turėjo didelę įtaką ankstyvajai krikščionių Bažnyčiai. Arijonizmas išsiskyrė savo požiūriu į Kristaus prigimtį ir santykį su Dievu Tėvu, kas tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jis buvo pripažintas erezija. Arijonizmas teigė, kad Kristus … [Skaityti toliau…]

Adamitai ir adamijonai buvo ankstyvosios krikščionybės sektos, atsiradusios 2 a. Šiaurės Afrikoje. Šios grupės išsiskyrė iš kitų dėl savo netradicinio požiūrio į moralės normas, žmogaus prigimtį ir tikėjimą grįžimu į pirminį žmogaus nekaltumą. Jos turėjo unikalią interpretaciją apie Adomo ir Ievos gyvenimą prieš nuopuolį ir siekė sugrįžti į tokį dvasinį ir fizinį būvį, kuris, jų … [Skaityti toliau…]

Kankinystė nėra tiesiog tragiška mirtis ar auka dėl idėjos. Krikščionybės kontekste tai – aukščiausia ištikimybės forma, kurioje susilieja teisinis liudijimas, asmeninis tikėjimas ir fizinė egzistencija. Pats žodis kilęs iš graikų kalbos martys (μάρτυς), kas tiesiogiai reiškia „liudytoją“. Tačiau ankstyvojoje Bažnyčioje šis terminas nustojo būti paprastu teisiniu terminu ir tapo dvasiniu statusu: kankinys yra tas, kuris … [Skaityti toliau…]

Temura (hebr. „sukeitimas“ arba „pasikeitimas“) – tai trečiasis fundamentalus hebrajų hermeneutikos ir Kabalos metodas, skirtas paslėptų prasmių paieškai per sistemingą raidžių sukeitimą. Jei Gematrija dirba su skaičiais, o Notarikonas – su santrumpomis, tai Temura operuoja pačia teksto struktūra, keisdama raides pagal griežtas kriptografines taisykles arba kuriant anagramas. Žodis kilęs iš hebrajų šaknies m-u-r (keisti, mainyti). … [Skaityti toliau…]

Notarikonas – tai vienas iš trijų pagrindinių hebrajų hermeneutikos ir Kabalos metodų (kartu su Gematrija ir Temura), naudojamas šventųjų tekstų interpretacijai. Šis metodas remiasi principu, kad žodžio raidės gali būti traktuojamos kaip santrumpos, sudarančios naujas frazes, arba, priešingai, ištisų sakinių pirmosios raidės gali suformuoti vieną prasminį žodį. Sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio notarius (greitojo … [Skaityti toliau…]

Gematrija – tai egzegezės ir hermeneutikos metodas, pagrįstas skaitmeninių verčių priskyrimu abėcėlės raidėms. Tai tikėjimas, kad kalba nėra tik bendravimo įrankis, bet ir matematinė visatos struktūra, kurioje žodžiai, turintys vienodą skaitmeninę sumą, atskleidžia paslėptus dvasinius ryšius. Nors pati praktiką naudoti raides kaip skaičius galima aptikti dar senovės Asirijoje ar Graikijoje (izopsefija), terminas גמטריא (gematriya) į … [Skaityti toliau…]

Religijoje „liustracija“ dažniausiai siejama su dvasinio apsivalymo ir moralinio atgailavimo sąvokomis. Ji gali būti suprantama kaip procesas, kurio metu žmogus siekia išsivaduoti iš nuodėmių naštos, pasiekti dvasinį tyrumą ir artumą Dievui. Ši idėja glaudžiai siejasi su įvairiais religiniais ritualais ir praktika, kurie simbolizuoja apsivalymą ir atgailą. Senojo Testamento laikais liustracijos idėja buvo atspindėta daugybėje ritualų, … [Skaityti toliau…]

Alvai skandinavų mitologijoje – paslaptingos būtybės, turinčios žmogaus išvaizdą, bet likdamos nematomos žmonėms. Tai dvasinės esybės, kurios egzistuoja greta mūsų pasaulio, bet dažniausiai nepastebimos. Skandinavų mitologijoje jos yra tarsi ribos tarp fizinės ir dvasinės realybės simbolis, primenantis apie pasaulio paslaptingumą ir neregimąją tikrovės pusę. Alvų aprašymai dažnai sutelkiami į jų subtilumą ir gebėjimą pasirodyti tik … [Skaityti toliau…]

Azanas – tai musulmonų kvietimas melstis, kuris išreiškia kvietimą susijungti su Dievu penkis kartus per dieną. Šis kvietimas yra esminė islamo praktikos dalis ir svarbi musulmonų religinio gyvenimo dalis. Azanas atliekamas garsiai skelbiant žodžius iš mečetės minareto arba kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis, kad jį girdėtų bendruomenė. Azano tekstas yra maldingas liudijimas, kuris kviečia tikinčiuosius atmesti žemiškus … [Skaityti toliau…]