Himnas Ozyriui (angl. Hymn to Osiris, taip pat žinomas kaip Great Hymn to Osiris, Hymn to Osiris Un-Nefer, Hymn to Osiris Wennefer arba Hymn to Osiris, Lord of Eternity) yra vienas pamatinių senovės Egipto religinių tekstų, skirtas vienai iškiliausių panteono figūrų – pomirtinio pasaulio valdovui ir augmenijos dievui. Šis kūrinys nėra tiesiog poetinė išraiška, tai sudėtingas teologinis dokumentas, kuriame užfiksuota Ozyrio galia, jo genealogija ir dvasinė viršenybė virš kitų dievybių. Himnas šlovina Ozyrį kaip „amžinybės valdovą“ ir „dievų karalių“, pabrėždamas jo vaidmenį ne tik kaip mirusiųjų teisėjo, bet ir kaip kosminės tvarkos palaikytojo. Tekste detaliai išvardijamos jo šventovės ir daugybė vardų, kurie simbolizuoja jo visur esančią įtaką tiek viršutiniame, tiek požeminiame pasauliuose.
Himnas Ozyriui yra vienas seniausių ir plačiausiai paplitusių Egipto religinės literatūros tekstų, kurio ankstyviausios versijos aptinkamos Naujosios karalystės laikotarpiu (apie XVI–XI a. pr. Kr.). Šis himnas buvo išlikęs įvairiuose kontekstuose: šventyklų sienų užrašuose, sarkofaguose, kapų dekoracijose ir laidotuvių papirusuose, ypač tuose, kurie vėliau buvo vadinami „Mirusiųjų knyga“. Dauguma žinomų redakcijų rasta Abydose, Ozyrio kulto centre, taip pat Heliopolyje, Memfyje ir Hermopolyje, kur dievas buvo garbinamas kaip pomirtinio pasaulio valdovas ir kosminės tvarkos garantas. Nors himnas egzistuoja keliomis versijomis, jo branduolys susiformavo Naujosios karalystės pradžioje, o vėlesniais amžiais buvo kartojamas, perrašomas ir išplėstas, todėl šiandien žinomas kaip vienas iš pagrindinių Ozyrio kulto tekstų.
Himnas Ozyriui vaidino kritinį vaidmenį senovės egiptiečių dvasiniame gyvenime, ypač laidotuvių ritualuose ir šventyklose atliekamose apeigose. Jis dažnai buvo įtraukiamas į Mirusiųjų knygas (angl. Book of the Dead), kad padėtų mirusiajam saugiai nukeliauti į Duatą – požemio karalystę. Šis tekstas tarnavo kaip teologinis pamatas, apibrėžiantis dievo savybes ir jo santykį su kitais dievais, tokiais kaip saulės dievas Ra. Himnas taip pat buvo giedamas šventinių procesijų metu, kai dievo statula būdavo nešama per miestų gatves, taip primenant tikintiesiems apie gyvenimo tęstinumą po mirties ir dvasinį atgimimą.
Kūrinio struktūra atspindi glaudų ryšį su pagrindiniais Egipto religiniais centrais, tokiais kaip Abydosas (angl. Abydos), Heliopolis (angl. Heliopolis) ir Memfis (angl. Memphis). Kiekvienas paminėtas miestas himne nurodo konkrečią Ozyrio savybę ar jo kulto aspektą, įtvirtinant jo kaip universalaus valdovo autoritetą visoje Nilo slėnio teritorijoje. Himnas pabrėžia, kad Ozyris yra ne tik istorinė ar mitinė figūra, bet ir gyvybinė jėga, kuri kasmet atgimsta kartu su Nilo potvyniais, užtikrindama žemės derlingumą ir tautos išlikimą.
Kosminė galia ir teologinė reikšmė
Himne Ozyris apibūdinamas kaip būtybė, kurios galia apima visą visatą. Jis pristatomas kaip tas, kuris valdo dangaus skliautą ir žemės gelmes, o jo kvėpavimas suteikia gyvybę visiems kūriniams. Tekste pabrėžiama, kad net didysis saulės dievas Ra pripažįsta Ozyrio viršenybę pomirtinėje karalystėje, taip sujungiant dieninį saulės ciklą su naktiniu sielos virsmu. Tai suteikia tikinčiajam viltį, kad mirtis nėra pabaiga, o tik perėjimas į kitą būties formą, kuriai vadovauja teisingas ir gailestingas valdovas.
Svarbiausias himno akcentas yra Ozyrio pergalė prieš mirtį ir chaosą. Po to, kai jo brolis Setas jį nužudė ir sukapojo į gabalus, sesers ir žmonos Izidės pastangomis Ozyris buvo prikeltas naujam gyvenimui. Šis mitologinis elementas himne paverčiamas teologine dogma: Ozyris tampa pirmuoju „mirusiuoju, kuris gyvena“, suteikdamas pavyzdį kiekvienam egiptiečiui. Būtent ši kosminė transformacija leidžia jam vadintis „Vakariečių (mirusiųjų) valdovu“ ir užimti centrinę vietą egiptiečių eschatologijoje.
Kulto centrai ir geografinis šventumas
Himnas sistemingai išvardija svarbiausias vietas, kuriose Ozyrio kultas buvo stipriausias. Abydosas šiame sąraše užima ypatingą vietą kaip miestas, kuriame, tikėta, yra palaidota dievo galva. Tai buvo pagrindinė piligrimystės vieta, kurioje vykdavo kasmetinės Ozyrio misterijos – draminiai vaidinimai, atkuriantys dievo mirtį ir prisikėlimą. Heliopolis tekste minimas kaip vieta, kurioje Ozyris yra įtraukiamas į dieviškąją Eneadą, taip susiejant jį su pačia pasaulio sukūrimo pradžia.
Memfis, senoji Egipto sostinė, himne siejamas su Ozyrio ryšiu su žemės ūkiu ir amatais. Čia jis garbinamas kaip Ptahas-Sokar-Ozyris, pabrėžiant jo kūrybinę energiją. Visas šis geografinis išvardijimas tarnavo kaip politinis ir religinis pareiškimas: Ozyris nėra vietinis dievaitis, jis yra visos Egipto valstybės vienybės garantas. Kiekviena paminėta šventovė himne tampa tarsi sakralinio žemėlapio tašku, jungiančiu dvasinį pasaulį su fizine Egipto žeme.
Himno naudojimo būdai ir ritualai
- Laidotuvių metu himnas būdavo skaitomas balsu, tikint, kad jo žodžiai turi magišką galią atverti mirusiajam kelius pro požemio sargus.
- Šventyklose kunigai giedodavo šį tekstą kasdienių aukojimų metu, kad palaikytų dievybės palankumą ir užtikrintų kosminę pusiausvyrą (Maat).
Ozyrio vardai ir titulai
Himne naudojami epitetai atskleidžia skirtingas dievo funkcijas. Jis vadinamas „Un-nefer“ (Gerasis), nurodant į jo tobulumą ir teisingumą, bei „Khenty-Amentiu“ (Pirmasis iš vakariečių), pabrėžiant jo hierarchinę padėtį pomirtiniame pasaulyje. Šie titulai nebuvo tik pagyrimai – egiptiečiams vardo žinojimas reiškė galios turėjimą ir galimybę tiesiogiai kreiptis į dievybę pagalbos. Kiekvienas vardas himne veikia kaip atskiras invokacijos raktas, atveriantis skirtingas dvasinės malonės sritis.
Daugelis himno variantų pabrėžia Ozyrio ryšį su augmenija ir kasmetiniu gamtos ciklu. Jis vadinamas „Žaliuoju“, o tekstas aprašo, kaip iš jo kūno išauga grūdai, maitinantys žmones. Tai sujungia dvasinį išganymą su materialia gerove. Tokiu būdu „Hymn to Osiris“ tampa ne tik malda už pomirtinį gyvenimą, bet ir padėka už kasdienę duoną, įtvirtinant mintį, kad be dvasinės tvarkos neįmanomas ir fizinis klestėjimas.
Egipto himnas Ozyriui
Egiptas: Dievai – Himnas Ozyriui
„Šlovė tau, o Ozyri, amžinybės valdove, dievų karaliau, tau, kuris turi daugybę vardų, kurio tapsmo formos šventos, kurio savybės paslėptos šventyklose, kurio Ka (Dvasia) yra didingiausia (arba labiausiai garbinama). Tu esi Tetu (arba Busirio) vadovas, Didysis, gyvenantis 2. Sekheme (Letopolyje), valdovas, kuriam giedama šlovė Ačio nome, dieviškojo maisto vadovas Anu (One, arba Heliopolyje) ir valdovas, kuris yra minimas Dvejopos Tiesos ir Teisingumo menėje (arba mieste). Tu esi Paslėptoji Siela, Kerereto (Elefantino) valdovas, šventasis Baltosios Sienos mieste (Memfyje), Ra Siela, ir tu esi iš jo paties kūno. Aukos ir atnašos teikiamos tavo pasitenkinimui 3. Sutenhenene (Herakleopolyje), gausi šlovė tau teikiama Narte, ir tavo Siela buvo išaukštinta kaip Didžiųjų Namų valdovė Chemenu (Hermopolyje). Tu esi tas, kurio labai bijoma Šas-hetepe, amžinybės valdovas, Abtu (Abydoso) vadovas, tavo sostas driekiasi į šventumo žemę (Požemio pasaulį), ir tavo vardas tvirtai įsitvirtinęs žmonijos lūpose. 4. Tu esi esybė, iš kurios buvo sukurtos abi žemės (t. y. Egiptas), tu esi Temas (Atumas), dieviškasis maistas dvasininkams antrininkams (Ka), tu esi dievų būrio vadovas, tu esi veiklioji ir geroji Dvasia tarp dvasių, tu semi savo vandenis iš dangaus bedugnės, tu atneši šiaurės vėją vakare ir orą savo šnervėms, kad tavo širdis būtų patenkinta. 5. Tavo širdis dygsta (atgyja), tu sukuri šviesą dieviškajam maistui, dangaus aukštybės ir žvaigždžių dievai tau paklūsta, tu atveri didžiuosius dangaus pilonus (vartus), ir tu esi tas, kuriam giedama šlovė pietiniame danguje, ir kuriam atliekamas garbinimas šiauriniame danguje. Žvaigždės, kurios niekada nenusileidžia, 6. yra po tavo veido sostu, ir žvaigždės, kurios niekada nesiilsi, yra tavo buveinės; ir tau aukojamos aukos pagal dievo Gebo (tekste – Sebo) potvarkį.
Dievų būrys gieda tau šlovę, ir Požemio pasaulio žvaigždiškieji dievai lenkia savo veidus į žemę prieš tave, žemės pakraščiai krenta kniūbsčia prieš tave, ir dangaus ribos maldauja tave, 7. kai tave išvysta. Tie, kurie yra tarp šventųjų, jaučia tau pagarbę, ir abi žemės per visą savo ilgį ir plotį priskiria tau šlovę, kai sutinka tavo didenybę, o tu, šlovingasis valdove, valdovų valdove, kuris esi apdovanotas dievišku laipsniu ir orumu, kuris esi įsitvirtinęs savo valdžioje, tu, gražusis dievų būrio Sekhemai (Jėga), kurio veidas malonus, 8. ir kuris esi mylimas to, kuris į tave žvelgia. Tu įvarai baimę visoms žemėms, ir dėl meilės tau visi žmonės skelbia tavo vardą esant aukščiau už bet kurį kitą vardą. Visa žmonija teikia tau aukas, o valdove, kuris esi minimas danguje ir žemėje, ir kuris esi labai garbinamas Uak šventėje, ir abi žemės vieningai 9. šaukiasi tavęs džiaugsmo šūksniais, o tu, didysis, savo dieviškųjų brolių vadove, dievų būrio kunigaikšti, Maat (Tiesos) įtvirtintojau abiejose žemėse, kuris pasodini savo sūnų į didįjį jo tėvo Gebo sostą, savo motinos Nut numylėtini.
O tu, didysis, turintis dvejopą jėgą, tu parbloškei Sebą, tu nugalėjai 10. savo priešą ir įvarei baimę savo priešininkui. Tu suartini tolimas ribas, tavo širdis tvirta, tavo kojos pakeltos, tu esi Gebo ir abiejų žemių valdžios paveldėtojas; jis matė tavo galią ir įsakė tau vesti 11. abi žemes savo ranka iki laikų pabaigos. Tu savo rankoje laikai žemę, ir jos vandenis, ir jos orą, ir jos žaliuosius augalus, ir visus jos galvijus, ir visus jos paukščius, ir visas jos žuvis, ir visus jos roplius, ir visus jos keturkojus žvėris. Dykuma teisėtai priklauso tau, o sūnau 12. Nut, ir abi žemės džiaugiasi, keldamos jį į tėvo sostą tarsi Ra. Tu pakyli horizonte, tu suteiki šviesą per tamsą, tu skleidi šviesą iš savo plunksnų ir užlieji šviesa abi žemes tarsi 13. Diskas (Saulė) saulėtekio pradžioje. Tavo karūnaveria dangų, tu esi žvaigždžių dievų brolis ir kiekvieno dievo vedlys, ir tu veiki pagal potvarkį ir žodį, o tu, dievų būrio palaimintasis, kurį labai myli Mažasis dievų būrys.
Tavo sesuo saugojo tave, ir ji nuvijo tavo priešus, 14. ir ji atremė nuo tavęs nelaimę, ir ištarė galios žodžius visu savo burnos meistriškumu; jos liežuvis buvo įgudęs, ir ji nepadarė jokios klaidos tardama, ir ji padarė, kad jos potvarkis ir jos žodžiai įsigaliotų – Izidė, galingoji, savo brolio keršytoja. Ji ieškojo tavęs nepailsdama, 15. ji klaidžiojo po šią žemę sielvartaudama ir nenuleido kojos ant žemės, kol tavęs nerado. Ji sukūrė šviesą savo plunksnomis, ji sukėlė orą savo sparnais ir ištarė raudos šūksnius prie savo brolio neštuvų. 16. Ji išjudino iš neveiklumo būsenos tą, kurio širdis buvo nutilusi (t. y. Ozyrį), ji išgavo iš jo sėklą, ji sukūrė įpėdinį, ji žindė kūdikį vienatvėje, ir vieta, kurioje ji jį užaugino, nežinoma, o jo ranka galinga 17. Gebo namuose. Dievų būrys džiūgauja ir džiaugiasi atėjus Horui, Ozyrio sūnui, kurio širdis tvirta ir kurio žodis veiksmingas, Izidės sūnui ir Ozyrio įpėdiniui. Maat teisėjai susirenka pas jį, ir su jais susirenka dievų būrys, ir pats Neb-er-čeras (Visatos Valdovas), ir Maat valdovai. 18. Iš tiesų tie, kurie atremia klaidą, džiaugiasi Gebo namuose, suteikdami Ozyrio laipsnį jo valdovui, kuriam teisėtai priklauso visa valdžia. Horo balsas rado Maat (tiesos) galią. Jo tėvo laipsnis buvo jam suteiktas, ir jis išėjo karūnuotas 19. Gebo įsakymu. Jis gavo abiejų žemių skeptrą, ir Baltoji Karūna įtvirtinta ant jo galvos. Jis teisia žemę pagal savo planus, ir dangus bei žemė atviri prieš jo veidą. Jis skelbia savo įsakymus žmonėms, dvasioms, Pat ir Hen-memet būtybėms, ir Egiptui, ir Ha-nebu, ir visa sritis, 20. kurioje sukasi Diskas, yra pavaldi jo planams, kaip ir šiaurės vėjas, ir upės potvynis, ir dangaus vandenys, ir gyvybės lazda, ir kiekviena gėlė. Jis yra Nepra (grūdų dievas), ir jis duoda savo žaliuosius augalus; jis yra čefau maisto valdovas, jis atveda gausą ir dalija ją visoms žemėms.
Visur tvyro džiaugsmas, visos širdys džiūgauja, visos širdys džiūgauja, kiekvienas veidas laimingas, ir kiekvienas garbina jo grožį. Jo meilė mums dvigubai saldi, ir jo veiklus gerumas apima visas širdis, ir meilė jam didelė kiekviename kūne, ir jie daro tai, kas teisinga 22. Izidės sūnui. Jo priešas krito prieš jo rūstybę, ir tas, kuris daro bloga, krito nuo jo balso garso; kai Izidės sūnus, savo tėvo keršytojas, Izidės sūnus, ateina prieš jį, jis tinkamu metu iššauna savo pyktį. Šventas ir geraširdiškas yra jo vardas, ir pagarba jam išlieka savo vietoje. 23. Jo įstatymai įtvirtinti visur, takas nuvalytas, keliai atverti, ir abi žemės patenkintos; nedorybė pasitraukia, blogis išeina, žemė yra taikoje valdoma savo valdovo, ir Maat yra įtvirtinta 24. jos valdovo, ir remiasi nugara į senovę. Veneferio (Un-neferio), Izidės sūnaus, širdis džiaugiasi, nes jis gavo Baltąją Karūną, ir jo tėvo laipsnis teisėtai priklauso jam Gebo namuose; jis yra Ra, kai kalba, ir Totas, kai rašo. 25. Ozyrio teisėjai yra patenkinti; tegul tai, kas tau buvo nuspręsta tavo tėvo Gebo, būna įvykdyta pagal jo žodį.
Tegul Ozyris, Amentet (Mirusiųjų pasaulio) valdytojas, Abydoso valdovas, suteikia karališką auką! Tegul jis suteikia kapų vaišių iš jaučių, ir paukščių, ir tvarsčių, ir smilkalų, ir vaško, ir visokių dovanų, ir galią atlikti persikeitimus, ir Nilo valdymą, ir galią pasirodyti kaip gyvai sielai, ir kasdien matyti Diską (Saulę), ir įėjimą į bei išėjimą iš Re-stau; tegul mano siela nebūna atstumta Požemio pasaulyje, tegul ji būna tarp palaimintųjų prieš Veneferį, tegul ji gauna papločių ir pasirodo prieš Didžiojo Dievo aukurą, ir įkvepia saldaus šiaurės vėjo dvelksmo.“
VIII skyrius
Himnai Ozyriui ir Ozyriui Un-neferiui (Veneferiui) iš Mirusiųjų knygos
Šlovė tau, Ozyri Un-neferi, didysis dieve, gyvenantis Abtu (Abydose), tu amžinybės karaliau, tu begalybės valdove, kuris per savo egzistenciją pereini per milijonus metų. Tu esi vyriausias sūnus iš Nut įsčių, ir tu buvai pradėtas Sebo (Gebo), Protėvio; tu esi Pietų ir Šiaurės karūnų valdovas, tu esi aukštosios baltos karūnos valdovas, ir kaip dievų bei žmonių kunigaikštis tu gavai skeptrą, ir botagą, ir savo dieviškųjų tėvų orumą. Tegul tavo širdis, o Ozyri, kuris esi Amentet (Vakarų) Kalne, būna patenkinta, nes tavo sūnus Horas yra įtvirtintas tavo soste. Tu esi karūnuotas Tetu (Mendeso) valdovas ir valdytojas Abtu (Abydose). Per tave pasaulis žaliuoja triumfuodamas prieš Neb-er-čero (Visatos Valdovo) galią. Jis veda savo palydoje tai, kas yra, ir tai, ko dar nėra, savo vardu Ta-her-sta-nefas; jis tempia žemę pagal Maat (Tiesą) savo vardu „Seker“ (Sokaris); jis yra be galo galingas ir baisiausias savo vardu „Ozyris“; jis tveria per amžių amžius savo vardu „Un-neferis“.
Pagarba tau, o Karalių Karaliau, Valdovų Valdove, kunigaikščių Valdytojau, kuris iš Nut įsčių valdei pasaulį ir Požemio pasaulį. Tavo nariai yra {tarsi ryškus ir žibantis varis, tavo galva yra mėlyna {tarsi lazuritas, ir turkio žalumas yra abipus tavęs, o tu, dieve Anai milijonų metų, kurio pavidalas ir veido grožis persmelkia viską Ta-česerete (t. y. Požemio pasaulyje).“
II. „Šlovė tau, Ozyri, amžinybės valdove, Un-neferi-Heru-Chuti, kurio pavidalų daugybė ir kurio savybės didingos, Ptachai-Sokari-Temai Anu (Heliopolyje), Paslėptųjų Namų valdove, Het-ka-Ptacho (Memfio) ir jame esančių dievų kūrėjau, tu Požemio pasaulio vedly, kurį {dievai šlovina, kai tu nusileidi nakties danguje pas Nut. Izidė apkabina tave su pasitenkinimu ir ji nuveja piktąsias dvasias nuo tavo takų žiočių. Tu atsigręži veidu į Amentet ir priverti žemę švytėti tarsi išgrynintą varį. Tie, kurie atgulė (t. y. mirusieji), pakyla pažvelgti į tave, jie įkvepia oro ir žvelgia į tavo veidą, kai diskas (Saulė) pakyla horizonte; jų širdys yra ramybėje, nes jie regi tave, o tu, kuris esi Amžinybė ir Begalybė.“
III. „1. Pagarba tau, Chabesu (t. y. Žvaigždžių dievybės), Anu (Heliopolyje) ir Hememet Ker-aha, tu dieve Unti, kuris esi šlovingesnis už dievus, paslėptus Anu.
2. Pagarba tau, o Anai An-tese, Didysis, Heru-Chuti, tu žengi per dangų ilgais žingsniais, o Heru-Chuti.
3. Pagarba tau, o amžinybės siela, tu dieve Bai, kuris gyveni Tetu (Mendese), Un-neferi, Nut sūnau; tu esi Akerto (t. y. Požemio pasaulio) valdovas.
4. Pagarba tau tavo valdose Tetu; Ureret karūna įtvirtinta ant tavo galvos; tu esi Vienintelis (arba: Tas), ir tu sukuri jėgą, kuri yra tavo paties apsauga, ir tu gyveni Tetu.
5. Pagarba tau, o Akacijos medžio valdove, Sokario valtis yra ant savo rogių; tu atstumi Piktąją dvasią (Sebau), blogio darytoją, ir tu leidi Učat (Akiai) ilsėtis savo vietoje.
6. Pagarba tau, galingasis savo valandą, tu didis ir galingas kunigaikšti, gyvenantis An-rut-f; tu esi amžinybės valdovas ir begalybės kūrėjas, tu esi Suten-heneno (Herakleopolio Magna) valdovas.
7. Pagarba tau, o tu, kuris ilsiesi ant Maat, tu esi Abtu valdovas, ir tavo nariai sujungti su Ta-česeretu; tai, ko tu bjairiesi, yra melas (arba apgaulė ir klasta).
8. Pagarba tau, o tu, kuris esi savo valtyje, tu atvedi Hapį (Nilą) iš jo ištakų; Šu šviečia ant tavo kūno, ir tu esi tas, kuris gyvena Nechene.
9. Pagarba tau, o dievų kūrėjau, Pietų ir Šiaurės karaliau, Ozyri, kurio žodis yra Maat (tiesa), tu abiejų žemių savininke savo veikliosios galios metuose; tu esi Atebui (t. y. dviejų žemių, kurios guli abipus dangiškojo Nilo) valdovas.“
Šie devyni kreipiniai iš tikrųjų sudaro litaniją, ir po kiekvieno iš jų mirusysis sakydavo Ozyriui: „O, suteik man taką, kuriuo galėčiau praeiti ramybėje, nes aš esu teisingas ir tikras; aš nesakiau melo sąmoningai ir nieko nedariau su klasta.“
IV. „Pagarba tau, o Ozyri Un-neferi, kurio žodis yra Maat, tu Nut sūnau, tu pirmagimi Sebo (Gebo) sūnau, tu galingasis, kuris išeini iš Nut, tu Nifu-ur miesto karaliau, tu Amentet valdytojau, tu Abtu valdove, tu sielų valdove, tu jėgos galiūne, tu Atef karūnos valdove Suten-henene, tu dieviškojo pavidalo valdove Nifu-ur mieste, tu kapo valdove, tu sielų galiūne Tatu, tu {kapų atnašų valdove, kurio švenčių daug Tatu. Dievas Horas išaukština savo tėvą kiekvienoje vietoje, ir jis susivienija su deive Izide ir su jos seserimi Neftide; ir dievas Totas deklamuoja jam galingus pašlovinimus, kurie yra jame ir kurie išeina iš jo burnos, ir Horo širdis stipresnė už visų dievų širdis. Pakilk tad, o Horai, Izidės sūnau, ir atkeršyk už savo tėvą Ozyrį. Sveikas, o Ozyri, aš atėjau pas tave; aš esu Horas ir aš atkeršijau už tave, ir šią dieną aš maitinuosi kapų vaišėmis iš jaučių ir plunksnuotų paukščių, ir visais gražiais dalykais, paaukotais Ozyriui. Pakilk tad, o Ozyri, nes aš parbloškiau dėl tavęs visus tavo priešus, ir aš atkeršijau jiems už tave. Aš esu Horas šią gražią tavo puikaus prisikėlimo dieną tavo Sieloje, kuri išaukština tave kartu su savimi šią dieną priešais tavo dieviškuosius valdovus kunigaikščius. Sveikas, o Ozyri, tavo antrininkas (Ka) atėjo pas tave ir ilsisi su tavimi, ir tu ilsiesi jame savo vardu Ka-Hetepas. Jis padaro tave šlovingą tavo vardu Chu, ir jis padaro tave panašų į Rytinę Žvaigždę tavo vardu Pehu, ir jis atveria tau kelius tavo vardu Ap-uat (Kelių atvėrėjas). Sveikas, o Ozyri, aš atėjau pas tave ir aš paguldžiau tavo priešus po tavimi kiekvienoje vietoje, ir tavo žodis yra Maat dievų ir dieviškųjų valdovų akivaizdoje. Sveikas, o Ozyri, tu gavai savo skeptrą ir vietą, kurioje turi ilsėtis, ir tavo laiptai yra po tavimi. Tu atneši maistą dievams, ir tu atneši kapų vaišes tiems, kurie gyvena savo kapuose. Tu atidavei savo galią dievams, ir tu sukūrei Didįjį Dievą; tu egzistuoji su jais jų dvasiniuose kūnuose, tu susirenki pas visus dievus, ir tu girdi Maat žodį tą dieną, kai aukos šiam dievui yra užsakytos per Uka šventes.“
V. „Pagarba tau, o Amentet valdytojau, Un-neferi, Ta-česerto valdove, o tu, kuris esi karūnuotas diadema kaip Ra, iš tiesų aš ateinu pamatyti tavęs ir pasidžiaugti tavo grožiu. Jo diskas yra tavo diskas; jo šviesos spinduliai yra tavo šviesos spinduliai; jo Ureret karūna yra tavo Ureret karūna; jo didenybė yra tavo didenybė; jo patekėjimai yra tavo patekėjimai; jo grožis yra tavo grožis; siaubas, kurį jis įkvepia, yra siaubas, kurį tu įkvepi; jo kvapas yra tavo kvapas; jo menė yra tavo menė; jo vieta yra tavo vieta; jo sostas yra tavo sostas; jo įpėdinis yra tavo įpėdinis; jo papuošalai yra tavo papuošalai; jo potvarkis yra tavo potvarkis; jo paslėpta vieta yra tavo paslėpta vieta; jo daiktai yra tavo daiktai; jo žinojimas yra tavo žinojimas; didybės savybės, kurios yra jo, yra tavo; galia, kuri saugo jį, saugo tave; jis nemiršta ir tu nemiršti; jis nėra nugalimas savo priešų ir tu nesi nugalimas savo priešų; joks blogas dalykas nėra jam nutikęs, ir joks blogas dalykas nenutiks tau per amžių amžius.
Pagarba tau, o Ozyri, Nut sūnau, dviejų ragų valdove, kurio Atef karūna yra išaukštinta, tegul Ureret karūna būna tau suteikta kartu su valdžia dievų būrio akivaizdoje. Tegul dievas Temas (Atumas) padaro, kad pagarbi baimė tau egzistuotų vyrų, ir moterų, ir dievų, ir dvasių, ir mirusiųjų širdyse. Tegul viešpatavimas būna tau suteiktas Anu; būk galingas persikeitimais Tatu (Mendese); būk valdovas, kurio labai bijoma Aati; būk galingas pergalėje Re-stau; būk valdovas, kuris minimas su džiaugsmu Didžiuosiuose Namuose; turėk daugybę patekėjimų kaip saulė Abtu; tegul triumfas būna tau suteiktas dievų būrio akivaizdoje; iškovok pergalę prieš galingąsias Jėgas; tegul baimė tau pasklinda {po visą žemę; ir tegul kunigaikščiai atsistoja savo vietose priešais Tuato (Požemio) dievų valdovą, prieš tave, galingąjį dangaus Sechemą (Jėgą), gyvųjų Kunigaikštį, karalių tų, kurie yra jo palydoje, ir tūkstančių Šlovintoją Cher-aha mieste. Dangaus gyventojai džiaugiasi tavimi, o tu, kuris esi rinktinių aukų valdovas buveinėse aukštybėse; mėsos auka yra tau ruošiama Het-ka-Ptacho (Memfio) mieste; ir „nakties dalykai“ yra paruošti jam Secheme (Letopolyje). Štai, o galingasis dieve, tu didysis, turintis dvejopą jėgą, tavo sūnus Horas keršija už tave. Jis pašalina kiekvieną blogą dalyką, kad ir koks jis būtų, kuris priklauso tau (t. y. kenkia tau), jis sujungia tau tavo asmenį, jis surenka tau tavo narius (kūno dalis), jis surenka tau tavo kaulus ir atneša tau viską, kas tau priklauso. Taip tu esi prikeltas, o Ozyri, ir aš padaviau tau tavo ranką, ir aš padarau, kad tu atsistotum kaip gyva būtybė per amžių amžius.“
VI. „Pagarba tau, o valdytojau tų, kurie yra Amentyje, kuris priverti mirtinguosius gimti iš naujo, kuris atnaujini savo jaunystę, tu ateini, kuris gyveni savo laiku, ir kuris esi gražesnis už…, tavo sūnus Horas atkeršijo už tave; Temo laipsnis ir orumas buvo suteikti tau, o Un-neferi. Tu esi prikeltas, o Amentet Jauti, tu esi įtvirtintas Nut kūne, kuri susivienija su tavimi ir kuri išeina su tavimi. Tavo širdis įtvirtinta ant to, kas ją remia, ir tavo krūtinė yra tokia, kokia buvo anksčiau; tavo nosis tvirtai įtaisyta su gyvybe ir galia, tu gyveni ir esi atnaujintas, ir tu padarai save jauną kaip Ra kiekvieną dieną. Galingas, galingas yra Ozyris pergalėje, ir jis yra tvirtai įsitvirtinęs su gyvybe.“