Katalikų Bažnyčios dvasinėje praktikoje 1999 metai žymi esminį lūžį. Po ilgų dešimtmečių rengimo buvo pristatytas atnaujintas egzorcizmo apeigynas „De Exorcismis et Supplicationibus Quibusdam“ (Apie egzorcizmus ir tam tikrus maldavimus). Šis dokumentas iš esmės perrašė senąją tvarką, kuri nuo 1614 metų buvo žinoma pavadinimu „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ (Apie apsėstųjų demonais egzorcizavimą). Reformos tikslas buvo pritaikyti apeigas šiuolaikinio žmogaus dvasiniams poreikiams ir atsižvelgti į mokslo pažangą. Tai nebuvo vien redakcinis pataisymas – tai buvo teologinis posūkis nuo kovingos, imperatyvios retorikos prie pastoracinio švelnumo, maldavimų ir gilesnio pasitikėjimo Dievo malone.
Senasis paveldas: 1614-ųjų „Kovos laukas“
Norint suprasti 1999 m. dokumento naujumą, būtina prisiminti, koks buvo senasis „Rituale Romanum“. 1614-ųjų tekstas buvo sukurtas Kontrreformacijos laikais, todėl jis spinduliavo jėga, griežtumu ir tiesiogine konfrontacija.
- Imperatyvumas: Senajame rituale dominavo tiesioginės komandos demonui. Kunigas, veikdamas kaip Kristaus kareivis, negailestingai įsakydavo dvasiai pasišalinti, naudodamas itin spalvingus, netgi žeminančius epitetus piktosios dvasios atžvilgiu.
- Griežtas autoritetas: Egzorcistas buvo vaizduojamas kaip asmuo, turintis tiesioginę valdžią virš tamsos legionų. Tai buvo dvasinė dvikova, kurioje burtininkui (demonui) priešpriešinamas šventas įsakymas.
1999-ųjų reforma: Dievas kaip pagrindinis veikėjas
Naujasis 1999 m. apeigynas pakeitė akcentus. Nors Bažnyčia neatsisakė tikėjimo piktosios dvasios egzistavimu, ji nusprendė, kad ritualas turi tapti labiau teocentrinis (orientuotas į Dievą), o ne democentrinis (orientuotas į demoną).
Esmė – ne kova, o maldavimas
Vienas ryškiausių pokyčių – imperatyvių formulių (tiesioginių įsakymų demonui) sumažinimas. 1999 m. versijoje pirmenybė teikiama maldaujamosioms formulėms. Vietoj to, kad kunigas visą laiką rėktų ant demono, jis dabar daugiau laiko skiria maldai į Dievą Tėvą, prašydamas Jo išlaisvinančios galios. Tai rodo nuolankesnę laikyseną: pripažįstama, kad ne kunigo asmeninis autoritetas, o Dievo meilė ir gailestingumas išgelbsti žmogų.
Dėmesys bendruomenei ir psalmynams
Atnaujintas ritualas pabrėžia, kad egzorcizmas nėra „vienišo vilko“ kova. Į apeigą įtraukta kur kas daugiau Šventojo Rašto skaitymų, ypač Psalmynų, kurie turi raminantį ir dvasinį stiprumą suteikiantį poveikį. Bendruomeninė malda (nors dalyvaujančių asmenų skaičius išlieka ribotas) pabrėžia, kad visa Bažnyčia meldžiasi už savo kenčiantį narį.
Pagrindiniai 1999 m. dokumento pokyčiai
| Aspektas | Senasis ritualas (1614) | Naujasis ritualas (1999) |
| Kalba | Tik lotynų kalba (be išimčių). | Leidžiama vartoti vietinę (liaudies) kalbą, kad asmuo suprastų maldas. |
| Maldos forma | Dominuoja įsakymai demonui (Iubeo te). | Dominuoja maldavimai Dievui (Deprecative). |
| Mokslinis vertinimas | Kunigas pasikliauja tik dvasiniais požymiais. | Privaloma konsultacija su medikais ir psichiatrais. |
| Atmosfera | Kovinga, dramatiška, konfrontacinė. | Pastoracinė, rami, dvasinio gydymo siekianti. |
1999 m. dokumentas taip pat įvedė kur kas griežtesnę priežiūrą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ar klaidingų diagnozių. Naujosios rubrikos reikalauja, kad kunigas elgtųsi su didžiausiu diskretiškumu ir vengtų bet kokio teatrališkumo ar sensacijų vaikymosi. Egzorcizmas čia matomas ne kaip vienkartinis „magiškas“ išvarymas, o kaip dvasinio išlaisvinimo procesas, kuris gali pareikalauti laiko, kantrybės ir nuoseklaus sielovadinio darbo.
Šis dokumentas tapo tiltu tarp senosios tradicijos ir šiuolaikinio mokslo, užtikrinant, kad Bažnyčia padėtų tiems, kurie iš tiesų kenčia nuo dvasinės priespaudos, kartu saugodama juos nuo galimo psichologinio traumavimo.
APIE EGZORCIZMUS IR KAI KURIUOS MALDAVIMUS
ROMOS RITUALAS
ATNAUJINTAS PAGAL ŠVENČIAUSIOJO VISUOTINIO
VATIKANO II SUSIRINKIMO DEKRETĄ,
PASKELBTAS POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II AUTORITETU
APIE EGZORCIZMUS
IR KAI KURIUOS
MALDAVIMUS
DIEVO KULTO IR
SAKRAMENTŲ DRAUSMĖS KONGREGACIJA
DEKRETAS
Tarp sakramentalijų Bažnyčia, paklusdama Viešpaties maldai, jau nuo senų laikų gailestingai pasirūpino, kad per pamaldžius maldavimus būtų prašoma Dievo, jog tikinčiuosius išlaisvintų nuo visų pavojų ir ypač nuo velnio pinklių. Ypatingu būdu Bažnyčioje buvo įsteigti egzorcistai, kurie, sekdami Kristaus meile, gydytų piktosios dvasios apsėstuosius, Dievo vardu įsakydami demonams pasitraukti, kad šie daugiau nebekenktų žmogiškiesiems kūriniams jokiu būdu.
Mūsų dienomis pasirodė tikslinga peržiūrėti tradicines normas bei surinktas maldas, taip pat Romos Ritualo XII antraštinės dalies formules, kad apeigos atitiktų Vatikano II Susirinkimo Konstitucijos Sacrosanctum Concilium nutarimus, o ypač 79 straipsnį.
Tad šį atnaujintą Egzorcizmo apeigyną, patvirtintą Vyriausiojo Pontifiko Jono Pauliaus II 1998 m. spalio 1 d., ši Kongregacija skelbia, kad jis būtų naudojamas vietoj tų normų ir formulių, kurios iki šiol buvo vartojamos pagal Romos Ritualo XII antraštinę dalį.
Lotyniškasis leidimas, kai tik pasirodys, gali būti pradėtas naudoti tų, kuriems tai priklauso pagal teisę. Vyskupų konferencijos turi pasirūpinti, kad leidimai gimtąja kalba, tinkamai parengti ir pritaikyti pagal teisės normas, būtų pateikti Apaštalų Sostui patvirtinti.
Jokie priešingi dalykai tam netrukdo.
Iš Dievo kulto ir sakramentų drausmės kongregacijos rūmų, 1998 m. lapkričio 22 d., mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmėse.
JORGE Kard. MEDINA ESTÉVEZ
Prefektas
- GERARDO M. AGNELO
Arkivyskupas sekretorius
ĮŽANGA
Per visą išganymo istorijos eigą veikia angeliškosios būtybės: vienos tarnauja dieviškajam planui ir nuolat teikia Bažnyčiai paslaptingą bei galingą pagalbą, kitos gi, nupuolusios ir vadinamos velniškomis, priešinasi Dievui bei jo išganingai valiai ir darbui, įvykdytam Kristuje, bandydamos įtraukti žmogų į savo maištą prieš Dievą.
Šventajame Rašte velnias ir demonai vadinami įvairiais vardais, tarp kurių kai kurie tam tikru būdu nurodo jų prigimtį ir veiklą. Velnias, vadinamas Šėtonu, senąja gyvate ir slibinu, yra tas, kuris suvedžioja visą pasaulį ir kovoja su tais, kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus liudijimą. Jis vadinamas žmonių priešininku ir galvažudžiu nuo pat pradžios, nes per nuodėmę padarė žmogų pavaldų mirčiai. Dėl to, kad savo klastomis kursto žmogų nepaklusti Dievui, tas piktasis vadinamas Gundytoju, melagiu ir melo tėvu, kuris veikia klastingai ir apgaulingai, kaip liudija pirmųjų tėvų suvedžiojimas, bandymas nukreipti Jėzų nuo Tėvo jam patikėtos misijos ir galiausiai jo apsimetimas šviesos angelu. Jis taip pat vadinamas šio pasaulio kunigaikščiu, tai yra to pasaulio, kuris visas yra piktojo pavergtas ir nepažino tikrosios Šviesos. Galiausiai jo valdžia įvardijama kaip tamsybių valdžia, nes jis nekenčia Šviesos, kuri yra Kristus, ir traukia žmones į savo tamsybes. O tie demonai, kurie kartu su velniu neišlaikė Dievo valdžios, tapo atmestaisiais ir sudaro dvasines blogybes; būdami sukurti dvasios, jie nusidėjo ir yra vadinami Šėtono angelais, kas taip pat gali reikšti, jog jiems jų piktasis kunigaikštis patikėjo tam tikrą misiją.
Visų šių netyrų, piktų, suvedžiojančių dvasių darbus sugriovė Dievo Sūnaus pergalė. Nors „visą žmonijos istoriją persmelkia sunki kova prieš tamsybių galybes“ ir „tęsis iki paskutinės dienos“, Kristus per savo velykinį mirties ir prisikėlimo slėpinį mus „išvadavo iš velnio vergijos ir nuodėmės“, sugriaudamas jų viešpatavimą ir išlaisvindamas visa tai, kas buvo paliesta piktojo užkrato. Kadangi žalingas ir priešiškas velnio bei demonų veikimas paliečia asmenis, daiktus, vietas ir reiškiasi įvairiais būdais, Bažnyčia, visada suvokdama, kad „dienos yra piktos“, meldėsi ir meldžiasi, kad žmonės būtų išlaisvinti iš velnio pinklių.
ĮŽANGINĖS PASTABOS
I. APIE KRISTAUS PERGALĘ IR BAŽNYČIOS GALIĄ PRIEŠ DEMONUS
(1) Bažnyčia tvirtai tiki, kad yra tik vienas tikras Dievas – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, vienas visatos pradas: viso, kas regima ir neregima, kūrėjas. Visa, ką sukūrė, Dievas savo apvaizda saugo ir valdo, ir jis nepadarė nieko, kas nebūtų gera. Taip pat „velnias (…) ir kiti demonai Dievo iš prigimties buvo sukurti geri, bet jie patys tapo blogi“. Todėl ir jie būtų geri, jei būtų išlikę tokie, kokie buvo sukurti. Tačiau kadangi jie piktnaudžiavo savo prigimtiniu pranašumu ir neišlaikė tiesos, jie neperėjo į priešingą substanciją, bet atsimetė nuo aukščiausiojo Gėrio, kuriam turėjo priklausyti.
(2) Žmogus gi buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą „tiesos teisume ir šventume“, o jo orumas reikalauja, kad jis veiktų pagal sąmoningą ir laisvą pasirinkimą. Tačiau savo laisvės dovana, piktojo kurstomas, jis visiškai piktnaudžiavo; per nepaklusnumo nuodėmę jis pateko po velnio ir mirties valdžia, tapdamas nuodėmės vergu. Todėl „visą (…) žmonijos istoriją persmelkia sunki kova prieš tamsybių galybes, kuri, prasidėjusi nuo pasaulio pradžios, Viešpaties žodžiu, tęsis iki paskutinės dienos“.
(3) Visagalis ir gailestingasis Tėvas atsiuntė į pasaulį savo mylimąjį Sūnų, kad išplėštų žmones iš tamsybių valdžios ir perkeltų į savo karalystę. Todėl Kristus, „visos kūrinijos pirmagimis“, atnaujindamas senąjį žmogų, prisiėmė nuodėmingą kūną, „kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią“, ir sužeistą žmogiškąją prigimtį per savo Kančią ir Prisikėlimą Šventosios Dvasios dovana paverstų nauju kūriniu.
(4) Savo kūniškojo gyvenimo dienomis Viešpats Jėzus, nugalėjęs gundymą dykumoje, savo paties autoritetu išvarė Šėtoną ir kitus demonus, primetė jiems savo dieviškąją valią. Darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, jis atskleidė savo išganymo darbą, kad išlaisvintų žmones iš nuodėmės, jos pasekmių bei pirmojo nuodėmės autoriaus – galvažudžio nuo pradžios ir melo tėvo.
(5) Atėjus tamsybių valandai, Viešpats, tapęs „klusnus iki mirties“, Kryžiaus galybe atrėmė paskutinį Šėtono puolimą, triumfuodamas prieš senojo priešo puikybę. Ši pergalė pasireiškė šlovingu Kristaus prisikėlimu, kai Dievas prikėlė jį iš numirusių, pasodino savo dešinėje danguje ir visa pajungė po jo kojomis.
(6) Vykdydamas savo tarnystę, Kristus suteikė savo Apaštalams ir kitiems mokiniams galią išvaryti netyrąsias dvasias. Jis pažadėjo jiems Parakletą – Šventąją Dvasią, kylančią iš Tėvo per Sūnų, kuri parodys pasaulio klydimą dėl teismo, nes šio pasaulio kunigaikštis jau nuteistas. Tarp ženklų, kurie lydės tikinčiuosius, Evangelijoje minima ir demonų išvarymas.
(7) Nuo tada Bažnyčia, vykdydama iš Kristaus gautą galią išvaryti demonus ir atremti jų įtaką, tai darė jau nuo apaštalinių laikų. Todėl ji nuolat ir pasitikėdama meldžiasi „Jėzaus vardu“, kad būtų išgelbėta nuo Piktojo. Tuo pačiu vardu, Šventosios Dvasios galybe, ji įvairiais būdais įsako demonams, kad šie netrukdytų evangelizacijos darbui ir užleistų „Galingesniajam“ viešpatavimą visatoje bei atskiruose žmonėse. „Kai Bažnyčia viešai ir autoritetingai Jėzaus Kristaus vardu prašo, kad koks nors asmuo ar daiktas būtų apsaugotas nuo Piktojo įtakos ir ištrauktas iš jo valdžios, tai vadinama egzorcizmu“.
II. APIE EGZORCIZMUS BAŽNYČIOS ŠVENTINAMOJOJE UŽDUOTYJE
(8) Pagal seniausią, be pertraukos išlaikytą Bažnyčios tradiciją, krikščioniškosios inicijacijos kelias yra taip sutvarkytas, kad aiškiai būtų pažymėta ir realiai prasidėtų dvasinė kova prieš velnio galybę. Katechumenato metu atliekami paprastos formos egzorcizmai virš išrinktųjų, arba mažieji egzorcizmai, yra Bažnyčios maldos, kad jie, pamokyti apie Kristaus slėpinį, išlaisvinantį iš nuodėmės, būtų išvaduoti iš nuodėmės pasekmių ir velnio įtakos, sustiprinti savo dvasiniame kelyje ir atvertų širdis Išganytojo dovanoms priimti. Galiausiai, švenčiant Krikštą, krikštijamieji atsižada Šėtono, jo galių bei valdžios ir priešpastato jam tikėjimą į vieną ir triasmenį Dievą. Taip pat krikštijant mažus vaikus atliekama egzorcizmo malda virš kūdikių, kurie „patirs šio pasaulio gundymus ir kovos prieš velnio klastas“, kad jie būtų apsaugoti Kristaus malone „gyvenimo kelyje“. Per atgimdymo nuplovimą žmogus tampa Kristaus pergalės prieš velnią ir nuodėmę dalininku, kai pereina „iš tos būklės, kurioje (…) gimsta kaip pirmojo Adomo sūnus, į malonės ir Dievo įsūnystės būklę per antrąjį Adomą Jėzų Kristų“, ir yra išlaisvinamas iš nuodėmės vergijos ta laisve, kuria Kristus mus išlaisvino.
(9) Tikintieji, nors ir atgimę Kristuje, vis dėlto patiria pasaulio gundymus, todėl privalo budėti maldoje ir blaivume, nes jų priešininkas „Velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“. Jam turi pasipriešinti tvirti tikėjimu, sustiprinti „Viešpatyje ir jo galybės jėga“ bei palaikomi Bažnyčios, kuri meldžia, kad jos vaikai būtų saugūs nuo bet kokio nerimo. Per sakramentų malonę ir ypač per dažną atgailos šventimą jie įgauna jėgų, kad pasiektų pilną Dievo vaikų laisvę.
(10) Tačiau dieviškojo gailestingumo slėpinys mums tampa sunkiau suprantamas, kai, Dievui leidžiant, pasitaiko ypatingos varginimo arba apsėdimo atvejų, kuriuos velnias vykdo kenkdamas žmogui, priklausančiam Dievo tautai ir apšviestam Kristaus, kad kaip šviesos vaikas eitų į amžinąjį gyvenimą. Tada nedorybės paslaptis, kuri veikia pasaulyje, aiškiai pasireiškia, nors velnias ir negali peržengti Dievo nustatytų ribų. Ši velnio galios forma virš žmogaus skiriasi nuo tos, kuri per gimtąją nuodėmę pereina į žmogų ir yra nuodėmė. Tokiais atvejais Bažnyčia meldžia Kristų Viešpatį ir Išganytoją ir, pasikliaudama jo galybe, teikia varginamam ar apsėstam tikinčiajam įvairią pagalbą, kad jis būtų išlaisvintas iš varginimo ar apsėdimo.
(11) Tarp šių pagalbos priemonių išsiskiria iškilmingas, dar vadinamas didžiuoju, egzorcizmas, kuris yra liturginis veiksmas. Šiuo atžvilgiu egzorcizmas, kuris „siekia išvaryti demonus arba išlaisvinti nuo demoniškos įtakos, ir tai daro dvasine valdžia, kurią Jėzus patikėjo savo Bažnyčiai“, yra maldavimas, priklausantis sakramentalijų rūšiai, taigi šventas ženklas, kuriuo „pažymimi ir Bažnyčios užtarimu gaunami visų pirma dvasiniai vaisiai“.
(12) Didžiuosiuose egzorcizmuose Bažnyčia, susivienijusi su Šventąja Dvasia, meldžia, kad ji pati padėtų mūsų silpnumui priversti demonus trauktis, kad jie nekenktų tikintiesiems. Pasikliaudama ta Dvasios dovana, kurią Dievo Sūnus po prisikėlimo suteikė, Bažnyčia egzorcizmuose veikia ne savo, bet vien tik Dievo arba Viešpaties Kristaus vardu, kuriam visi, net velnias ir demonai, privalo paklusti ir yra pavaldūs.
III. APIE TARNAUTOJĄ IR SĄLYGAS DIDŽIAJAM EGZORCIZMUI ATLIKTI
(13) Tarnystė egzorcizuoti apsėstuosius suteikiama ypatingu ir aiškiu vietos Ordinaro leidimu; paprastai tai būna pats vyskupas diecezanas. Šis leidimas turi būti suteikiamas tik kunigui, pasižyminčiam pamaldumu, mokslu, išmintimi bei gyvenimo nepeiktinumu ir specialiai pasiruošusiam šiai užduočiai. Kunigas, kuriam egzorcisto pareigos pavestos nuolatiniam arba vienkartiniam atlikimui, šį meilės darbą turi atlikti pasitikėdamas ir nuolankiai, vadovaujamas Ordinaro. Šioje knygoje, kai nurodomas „egzorcistas“, visada turimas omenyje „kunigas egzorcistas“.
(14) Egzorcistas, susidūręs su vadinamuoju demonišku įsikišimu, visų pirma turi laikytis būtino ir didžiausio atsargumo bei apdairumo. Pirmiausia, tenepatiki lengvai, kad kas nors yra apsėstas demono, jei tas asmuo serga kokia nors liga, ypač psichine. Taip pat tenepatiki, kad yra apsėdimas, kai tik kas nors pareiškia esąs ypatingu būdu velnio gundomas, apleistas ar galiausiai varginamas; nes žmogus gali būti apgautas savo paties vaizduotės. Tegul jis taip pat saugosi, kad nebūtų suklaidintas gudrybių ir apgaulių, kurias naudoja velnias norėdamas apgauti žmogų ir įtikinti apsėstąjį nesikreipti egzorcizmo, teigiant, kad jo negalia yra natūrali arba priklausanti nuo medicinos mokslo. Visais būdais jis turi tiksliai ištirti, ar tas, kuris teigiamas esąs varginamas, iš tikrųjų yra kankinamas demono.
(15) Jis turi teisingai atskirti velniško puolimo atvejus nuo klaidingos nuomonės, kai kai kurie, net ir tikintieji, mano esą kerų, nelaimingos lemties ar prakeikimo objektu, kuriuos jiems ar jų artimiesiems, ar jų turtui užtraukė kiti. Dvasinės pagalbos jiems neturi atsakyti, tačiau egzorcizmo tenenaudoja; bet gali sukalbėti tam tikras pritaikytas maldas su jais ir už juos, kad jie rastų Dievo ramybę. Taip pat dvasinė pagalba neturi būti atsakoma tikintiesiems, kurių Piktasis neliečia, bet kurie, būdami jo gundomi, jaučiasi blogai, norėdami išlaikyti ištikimybę Viešpačiui Jėzui ir Evangelijai. Tai gali atlikti ir kunigas, kuris nėra egzorcistas, ir net diakonas, naudodamas pritaikytas maldas ir maldavimus.
(16) Taigi egzorcistas tenepradeda egzorcizmo apeigų, nebent, remdamasis moraliniu tikrumu, bus įsitikinęs, kad egzorcizuojamasis iš tikrųjų yra demono apsėstas, ir, jei įmanoma, gavęs jo sutikimą.
Pagal patvirtintą praktiką, apsėdimo ženklais laikoma: kalbėjimas nežinoma kalba daugybe žodžių arba tokios kalbos supratimas; tolimų ir paslėptų dalykų atskleidimas; jėgų, viršijančių amžiaus ar būklės prigimtį, parodymas. Šie ženklai gali suteikti tam tikrą įrodymą. Tačiau kadangi tokio pobūdžio ženklai nebūtinai turi būti laikomi kilusiais iš velnio, reikia atkreipti dėmesį ir į kitus, ypač moralinės ir dvasinės tvarkos ženklus, kurie kitu būdu atskleidžia demonišką įsikišimą, pavyzdžiui: stiprus pasibjaurėjimas Dievu, Švenčiausiuoju Jėzaus Vardu, Palaimintąja Mergele Marija ir šventaisiais, Bažnyčia, Dievo žodžiu, šventais dalykais, apeigomis, ypač sakramentalijomis, ir šventaisiais paveikslais. Galiausiai, visų ženklų santykis su tikėjimu ir dvasine kova krikščioniškajame gyvenime turi būti kruopščiai įvertintas, nes Piktasis visų pirma yra Dievo ir visko, kas tikinčiuosius jungia su išganingu Dievo veikimu, priešas.
(17) Apie būtinybę taikyti egzorcizmo apeigas egzorcistas išmintingai nuspręs po kruopštaus tyrimo, visada išlaikydamas išpažinties paslaptį, pasitaręs, kiek tai įmanoma, su dvasinių dalykų ekspertais ir, jei reikia, su medicinos bei psichiatrijos mokslo atstovais, turinčiais dvasinių dalykų pajautimą.
(18) Atvejais, liečiančiais nekatalikus, ir kitais sudėtingesniais atvejais reikalas turi būti perduotas vyskupui diecezanui, kuris, prieš priimdamas sprendimą dėl egzorcizmo, gali išmintingai paprašyti kai kurių ekspertų nuomonės.
(19) Egzorcizmas turi būti atliekamas taip, kad išreikštų Bažnyčios tikėjimą ir niekas negalėtų jo laikyti magišku ar prietaringu veiksmu. Reikia saugotis, kad dalyvaujantiems tai netaptų reginiu. Kol vyksta egzorcizmas, jokiu būdu neturi būti suteikta erdvės jokioms socialinės komunikacijos priemonėms, taip pat ir prieš atliekant egzorcizmą; jam pasibaigus, egzorcistas ir dalyvavusieji, laikydamiesi deramo diskretiškumo, tenieplatina žinių apie jį.
IV
APIE NAUDOTINAS APEIGAS
(20) Egzorcizmo apeigose, be pačių egzorcizmo formulių, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tiems gestams ir apeigoms, kurios užima svarbią vietą ir turi prasmę, kylančią iš jų naudojimo apsivalymo metu katechumenato kelyje. Tokie yra kryžiaus ženklas, rankų uždėjimas, pūstelėjimas ir šlakstymas švęstu vandeniu.
(21) Apeigos pridedamos šlakstymu švęstu vandeniu; tai yra Krikšte priimto nuvalymo atminimas, kuriuo varginamasis ginamas nuo priešo pinklių.
Vanduo gali būti pašventinamas prieš apeigas arba pačiose apeigose prieš šlakstymą ir, jei reikia, įmaišant druskos.
(22) Seka litanija, kuria per visų šventųjų užtarimą šaukiamsi Dievo gailestingumo varginamajam.
(23) Po litanijos egzorcistas gali sukalbėti vieną ar kelias psalmes, kurios meldžia Aukščiausiojo apsaugos ir aukština Kristaus pergalę prieš Piktąjį. Psalmės kalbamos arba ištisai, arba atliepiamuoju būdu. Baigęs psalmę, egzorcistas gali pridėti maldą virš psalmės.
(24) Tada skelbiama Evangelija – Kristaus, kuris savo žodžiu Bažnyčioje gydo žmonių negalias, buvimo ženklas.
(25) Po to egzorcistas uždeda rankas ant varginamojo; šiuo ritu šaukiamasi Šventosios Dvasios galybės, kad velnias išeitų iš to, kuris per Krikštą tapo Dievo šventove. Tuo pačiu metu jis gali pūstelėti į varginamojo veidą.
(26) Tada kalbamas Apaštalų tikėjimo išpažinimas arba atnaujinamas Krikšto tikėjimo pažadas kartu su Šėtono atsižadėjimu. Seka Viešpaties malda, kuria meldžiame Dievą, mūsų Tėvą, kad išgelbėtų mus nuo Piktojo.
(27) Tai atlikus, egzorcistas parodo varginamajam Viešpaties kryžių, kuris yra viso palaiminimo ir malonės šaltinis, ir daro virš jo kryžiaus ženklą, kuriuo nurodoma Kristaus valdžia prieš velnią.
(28) Galiausiai jis taria maldaujamąją formulę, kuria prašoma Dievo, bei įsakmiąją formulę, kuria Kristaus vardu tiesiogiai įsakoma velniui pasitraukti nuo varginamojo. Įsakmioji formulė nenaudotina, jei prieš tai nebuvo sukalbėta maldaujamoji formulė. Tačiau maldaujamoji formulė gali būti naudojama ir be įsakmiosios.
(29) Visa tai, kas paminėta, kiek tai naudinga, gali būti kartojama arba toje pačioje apeigoje (atsižvelgiant į tai, kas nurodyta žemiau, nr. 34), arba kitu laiku, kol varginamasis bus visiškai išlaisvintas.
(30) Apeigos užbaigiamos padėkos giesme, malda ir palaiminimu.
V
APIE APLINKYBES IR PRITAIKYMĄ
(31) Egzorcistas, prisimindamas, kad ši demonų veislė negali būti išvaryta kitaip, kaip tik malda ir pasninku, teneužmiršta šių dviejų galingų priemonių dieviškajai pagalbai gauti; sekdamas Šventųjų Tėvų pavyzdžiu, kiek įmanoma, tepasirūpina jas naudoti tiek pats, tiek per kitus.
(32) Varginamas tikintysis, ypač prieš egzorcizmą, jei jam įmanoma, privalo melstis Dievui, praktikuoti marinimąsi, dažnai išpažinti gautąjį Krikšto tikėjimą ir dažniau eiti Sutaikinimo sakramento bei stiprinti save šventąja Eucharistija. Taip pat jam maldoje gali padėti tėvai, draugai, nuodėmklausys ar dvasios vadovas, jei jam malda tampa lengvesnė dėl kitų tikinčiųjų meilės ir buvimo.
(33) Egzorcizmas, jei įmanoma, turi būti atliekamas oratorijoje ar kitoje tinkamoje vietoje, atskirai nuo minios, kurioje iškiltų Nukryžiuotojo atvaizdas. Toje vietoje taip pat turi būti Palaimintosios Mergelės Marijos atvaizdas.
(34) Turėdamas prieš akis varginamojo būklę ir aplinkybes, egzorcistas tegul laisvai naudojasi įvairiomis apeigose pasiūlytomis galimybėmis. Todėl, išlaikydamas apeigų struktūrą, tegul išdėsto formules ir pasirenka maldas, kurių reikia, viską pritaikydamas atskiro asmens aplinkybėms.
a) Pirmiausia tegu atkreipia dėmesį į varginamojo fizinę bei psichologinę būseną ir į tos būsenos pokyčius per dieną ar net valandą.
b) Kai nėra jokio tikinčiųjų būrelio, nors ir mažo, ko taip pat reikalauja apdairumas ir tikėjimo išmintis, egzorcistas teatmena, kad jame pačiame ir varginamajame tikinčiajame jau yra Bažnyčia, ir tai teprimena pačiam varginamajam tikinčiajam.
c) Tegu visada stengiasi, kad varginamas tikintysis, kol yra egzorcizuojamas, jei įmanoma, visas susikauptų, atsigręžtų į Dievą ir tvirtu tikėjimu bei su visu nuolankumu prašytų iš jo išlaisvinimo. O kai yra smarkiau kankinamas, kantriai iškentėtų, niekaip neabejodamas Dievo pagalba per Bažnyčios tarnystę.
(35) Jei atrodo, kad į egzorcizmo apeigas reikia įsileisti keletą atrinktų dalyvių, jie turi būti įspėti, kad uoliai melstųsi už varginamąjį brolį privačiai arba apeigose nurodytu būdu, tačiau susilaikytų nuo bet kokios egzorcizmo formulės, tiek maldaujamosios, tiek įsakmiosios, tarimo; jas tarti turi tik egzorcistas.
(36) Derama, kad tikintysis, išlaisvintas nuo varginimo, tiek vienas, tiek kartu su savo namiškiais, padėkotų Dievui už gautą ramybę. Be to, jis turi būti skatinamas ištverti maldoje, ją daugiausia semiantis iš Šventojo Rašto, dažnai priimti Atgailos ir Eucharistijos sakramentus bei gyventi krikščionišką gyvenimą, kupiną meilės darbų ir broliškos meilės visiems.
VI
APIE PRITAIKYMUS, KURIUOS GALI ATLIKTI VYSKUPŲ KONFERENCIJOS
(37) Vyskupų konferencijoms priklauso:
a) Parengti tekstų vertimus, kurie būtų vientisi ir tiksliai atitiktų autentišką originalo tekstą.
b) Pritaikyti pačių apeigų ženklus ir gestus, jei tai laikoma būtina ar naudinga, atsižvelgiant į tos tautos kultūrą ir būdą, gavus Šventojo Sosto sutikimą.
(38) Be Įžanginių pastabų vertimo, kuris turi būti pilnas, jei Vyskupų konferencijoms atrodys tinkama, gali būti pridėtas tam tikras Pastoracinis didžiojo egzorcizmo naudojimo vadovas (direktorija), kurio dėka egzorcistai ne tik giliau suprastų Įžanginių pastabų mokymą ir pilniau išmoktų apeigų prasmę, bet ir iš patikimų autorių būtų surinkti nurodymai apie veikimo, kalbėjimo, apklausos ir vertinimo būdą. Tokio pobūdžio Vadovai, kuriuos gali parengti bendradarbiaujantys kunigai, pasižymintys mokslu ir brandžia patirtimi, įgyta per ilgą egzorcizmo tarnystės praktiką kiekviename krašte ir kultūroje, turi būti peržiūrėti Apaštalų Sosto pagal teisės normas.
I SKYRIUS
DIDŽIOJO EGZORCIZMO APEIGOS
(39) Prieš pradėdamas egzorcizmo apeigas, kunigas egzorcistas tinkamai pasiruošia, prireikus slapta sukalbėdamas šią maldą:
Viešpatie Jėzau Kristau,
Dievo Tėvo Žodi,
visos kūrinijos Dieve,
kuris savo šventiesiems Apaštalams davei galią
savo vardu pajungti demonus
ir sutrypti bet kokią priešo galybę;
Šventasis Dieve,
kuris tarp kitų savo stebuklų
teikeisi įsakyti: „Varykite demonus“;
Galingasis Dieve,
kurio jėga partrenktas Šėtonas
lyg žaibas krito iš dangaus;
Tavo šventojo vardo
su baime ir drebėjimu nuolankiai meldžiu,
kad, Tavo galybės apsaugotas,
su piktąja dvasia,
kuri vargina šį Tavo kūrinį,
stočiau į kovą su pasitikėjimu.
Kuris ateisi teisti gyvųjų ir mirusiųjų
bei pasaulio ugnimi.
Amen.
Gali pridėti ir kitas maldas, pvz., „Jėzaus Kristaus Dievo vardu“ (II priedas, nr. 7); „Tavo apgynimo šaukiamės“ (II priedas, nr. 8); „Šventasis Arkangele Mykolai“ (II priedas, nr. 9); „Šlovingasis Kunigaikšti“ (II priedas, nr. 6).
Pradžios apeigos
(40) Egzorcistas ateina į apeigų vietą, apsirengęs šventajai tarnystei tinkamais drabužiais: alba arba kamža ant sutanos ir violetine stula. Pagarbiai nusilenkęs altoriui arba, jei jo nėra, kryžiui, eina prie kėdės. Egzorcistas ir tikintieji stovi ir žegnojasi, kol egzorcistas, atsigręžęs į dalyvius, taria:
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Visi atsako:
Amen.
Tada egzorcistas ištiestomis rankomis sveikina esančius, tardamas:
Visagalis Dievas Tėvas,
kuris nori, kad visi žmonės būtų išganyti,
tebūna su jumis visais.
Visi atsako:
Ir su tavo dvasia.
Arba:
Viešpats su jumis.
Visi atsako:
Ir su tavo dvasia.
Tada jis gali velnio varginamą tikintįjį ir kitus esančius labai trumpais žodžiais ir žmogiškai nuteikti apeigoms.
(41) Jei atrodo tinkama, egzorcistas pašventina vandenį, sudėjęs rankas tardamas vieną iš šių maldų:
Dieve, kuris žmonijos išganymui
didžiuosius sakramentus įsteigei vandens stichijoje,
būk malonus mūsų maldavimams
ir į šį elementą
įliek savo palaiminimo + galią,
kad Tavo kūrinys, tarnaudamas Tavo slėpiniams,
gautų dieviškos malonės veikimą
demonams nuvaryti ir ligoms pašalinti;
kad viskas, ką tikinčiųjų vietose
šis vanduo pašlakstys, būtų išlaisvinta iš žalos;
tenepasilieka ten piktoji dvasia,
tepasitraukia visos slypinčio priešo klastos,
kad Tavo tikintieji,
šaukdamiesi Tavo šventojo vardo,
saugiai išvengtų visų puolimų.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(42) Arba:
Viešpatie, visagalis Dieve,
kuris esi viso kūno ir sielos gyvybės šaltinis ir pradžia,
prašome, šį vandenį + palaiminti,
kuriuo pasitikėdami naudojamės
melsdami atleidimo už mūsų nuodėmes
ir siekdami Tavo malonės apsaugos
nuo visų ligų ir priešo pinklių.
Suteik, Viešpatie, kad, tarpininkaujant Tavo gailestingumui,
gyvieji vandenys mums visada trykštų į išganymą,
kad tyra širdimi prie Tavęs artintumės
ir išvengtume visų kūno ir sielos pavojų.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(43) Jei šventinant vandenį įmaišoma druska, egzorcistas palaimina druską, tardamas:
Nuolankiai Tave meldžiame, visagalis Dieve,
kad šį druskos kūrinį
savo maloningumu + palaimintum,
kurį per pranašą Eliziejų
liepei įberti į vandenį,
kad vandens nevaisingumas būtų išgydytas.
Suteik, Viešpatie, prašome,
kad visur, kur tik šis druskos ir vandens mišinys bus pašlakstytas,
atmetus bet kokį priešo puolimą,
Tavo Šventosios Dvasios artumas
mus nuolat saugotų.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
Tada jis įberia druską į vandenį, nieko nesakydamas.
(44) Tada egzorcistas, paėmęs švęstą vandenį, pašlaksto varginamą tikintįjį, esančius bei vietą, tardamas:
Štai švęstas vanduo.
Tebūna mums išganymas ir gyvybė,
vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Visi atsako:
Amen.
Arba sako:
Tebūna šis vanduo priimtojo Krikšto atminimas
ir teprimena Kristų,
kuris savo Kančia ir Prisikėlimu mus atpirko.
Visi atsako:
Amen.
Maldaujamoji litanija
(45) Tada egzorcistas šiais ar panašiais žodžiais kreipiasi į esančius ir kviečia melstis:
Visagalio Dievo gailestingumą,
broliai mielieji, nuolankiai melskime,
kad, visų Šventųjų užtarimo paskatintas,
maloningai išklausytų savo Bažnyčios balsą už mūsų brolį N. (seserį N.),
kurį (kurią) spaudžia didelė nelaimė.
(46) Ir netrukus egzorcistas, jei įmanoma, atsiklaupia, ką daro ir kiti dalyviai. Tada jis pats arba kas nors iš esančių pradeda litaniją, į kurią atitinkamose vietose galima įterpti kai kuriuos šventųjų vardus (pvz., vietos globėjo, varginamojo tikinčiojo ir t.t.) arba kai kurias intencijas, labiau tinkančias aplinkybėms. Dalyviai pagal galimybes atsako: melski už mus arba už jį (ją); gelbėk mus arba jį (ją), Viešpatie; pasigailėk mūsų arba jo (jos).
Kyrie, eleison.
Kyrie, eleison.
Christe, eleison.
Christe, eleison.
Kyrie, eleison.
Kyrie, eleison.
Šventoji Marija, Dievo Motina, melski už mus arba jį (ją).
Šventieji Mykolai, Gabrieliau ir Rapolai, melskite už mus arba jį (ją).
Visi šventieji Dievo Angelai, melskite už mus arba jį (ją).
Šventasis Elijau, melski už mus arba jį (ją).
Šventasis Jonai Krikštytojau, melski už mus arba jį (ją).
Šventasis Juozapai, melski už mus arba jį (ją).
Visi šventieji Patriarchai ir Pranašai, melskite už mus arba jį (ją).
Šventieji Petrai ir Pauliau, melskite už mus arba jį (ją).
Šventasis Andriejau, melski už mus arba jį (ją).
Šventieji Jonai ir Jokūbai, melskite už mus arba jį (ją).
Visi šventieji Apaštalai ir Evangelistai, melskite už mus arba jį (ją).
Šventoji Marija Magdalena, melski už mus arba jį (ją).
Visi šventieji Viešpaties Mokiniai, melskite už mus arba jį (ją).
Šventasis Steponai, melski už mus arba jį (ją).
Šventasis Laurynai, melski už mus arba jį (ją).
Šventosios Perpetua ir Felicita, melskite už mus arba jį (ją).
Visi šventieji Kankiniai, melskite už mus arba jį (ją).
Šventasis Grigaliau, melski už mus arba jį (ją).
Šventasis Ambraziejau, melski už mus arba jį (ją).
Šventasis Jeronimai, melski už mus arba jį (ją).
Šventasis Augustinai, melski už mus arba jį (ją).
Šventasis Martinai, melski už mus arba jį (ją).
Šventasis Antanai, melski už mus arba jį (ją).
Šventasis Benediktai, melski už mus arba jį (ją).
Šventieji Pranciškau ir Dominykai, melskite už mus arba jį (ją).
Šventieji Ignacai (Lojola) ir Pranciškau (Ksaverai), melskite už mus arba jį (ją).
Šventasis Jonai Marija (Vianėjau), melski už mus arba jį (ją).
Šventoji Kotryna Sieniete, melski už mus arba jį (ją).
Šventoji Teredė Aviliete, melski už mus arba jį (ją).
Visi Dievo Šventieji ir Šventosios, melskite už mus arba jį (ją).
Būk malonus, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Nuo visokio blogio, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Nuo visų nuodėmių, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Nuo velnio žabangų, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Nuo amžinosios mirties, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Dėl savo gimimo, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Dėl savo šventojo pasninko, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Dėl savo kryžiaus ir kančios, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Dėl savo mirties ir palaidojimo, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Dėl savo šventojo prisikėlimo, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Dėl savo nuostabaus įžengimo į dangų, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Dėl Šventosios Dvasios Ramintojos atsiuntimo, gelbėk mus, arba jį (ją), Viešpatie.
Kristau, gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk mūsų arba jo (jos).
Kuris dėl mūsų buvai velnio gundomas, pasigailėk mūsų arba jo (jos).
Kuris netyrųjų dvasių varginamus išlaisvinai, pasigailėk mūsų arba jo (jos).
Kuris savo mokiniams davei galią prieš demonus, pasigailėk mūsų arba jo (jos).
Kuris sėdi Tėvo dešinėje ir mus užtari, pasigailėk mūsų arba jo (jos).
Kuris ateisi teisti gyvųjų ir mirusiųjų, pasigailėk mūsų arba jo (jos).
Mes, nusidėjėliai, Tave meldžiame, išklausyk mus.
Kad mums atleistum, Tave meldžiame, išklausyk mus.
Kad mūsų pasigailėtum, Tave meldžiame, išklausyk mus.
Kad mus savo šventoje tarnystėje sustiprintum ir išlaikytum, Tave meldžiame, išklausyk mus.
Kad mūsų mintis į dangaus troškimus pakeltum, Tave meldžiame, išklausyk mus.
Kad savo Bažnyčiai suteiktum saugią laisvę Tau tarnauti, Tave meldžiame, išklausyk mus.
Kad visoms tautoms taiką ir tikrą santarvę suteiktum, Tave meldžiame, išklausyk mus.
Kad mus išklausytum, Tave meldžiame, išklausyk mus.
Kristau, išgirsk mus.
Kristau, išgirsk mus.
Kristau, išklausyk mus.
Kristau, išklausyk mus.
(47) Baigus litaniją, egzorcistas stovi ir sako šią maldą:
Dieve, kuriam būdinga visada pasigailėti ir atleisti,
priimk mūsų maldavimą,
kad šį Tavo tarną (šią Tavo tarnaitę) N.,
kurį (kurią) kausto velniškosios galybės grandinė,
Tavo švelnus gailestingumas išvaduotų.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
ir atsistoja.
(48) Arba:
Dieve, kuris matai,
kad dėl savo silpnumo mes palūžtame,
nuolankiai Tave meldžiame
už šį mūsų brolį (šią mūsų seserį) N.,
kad nuo jo (jos) nukreiptum piktąją dvasia
ir sugrąžintum jam (jai) pilną Tavo vaikų laisvę,
kad su Tavo šventaisiais ir išrinktaisiais
jis (ji) amžinai Tave šlovintų.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
ir atsistoja.
Psalmių skaitymas
(49) Tada egzorcistas gali sukalbėti, pagal aplinkybes, vieną ar daugiau psalmių arba tik kai kurias eilutes ar pasirinktus posmus. Čia pateikiama viena psalmė. Kitas galima pridėti iš tekstų, nurodytų II skyriuje (nr. 67-75). Psalmės gali būti pradedamos Naujojo Testamento sakiniu, pateikiamu prieš psalmę, ir užbaigiamos malda, kuri pateikiama apeigose.
Esantys gali dalyvauti įprastu būdu.
(50) 90 (91) Psalmė
Aukščiausiojo apsauga
Štai aš suteikiau jums galią trypti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę (Lk 10, 19).
K. Tu, Viešpatie, mano prieglauda.
Kas gyvena Aukščiausiojo pastogėje, *
pasilieka Visagalio pavėsy.
Sakys Viešpačiui: †
„Mano prieglauda ir tvirtove, *
mano Dieve, kuriuo pasitikiu!“
K. Tu, Viešpatie, mano prieglauda.
Juk tai jis tave išgelbės iš medžiotojo kilpos *
ir nuo mirtino maro.
Jis savo sparnais tave apgobs,
po jo plunksnomis rasi prieglaudą; *
jo ištikimybė – tai skydas ir šarvas.
Nereikės tau bijoti nei nakties siaubo, nei strėlės, kuri skrieja dieną, †
nei maro, kuris sėlina tamsoje, *
nei rykštės, kuri niokoja vidudienį.
K. Tu, Viešpatie, mano prieglauda.
Nors tūkstantis kristų tau iš kairės †
ir dešimt tūkstančių – tau iš dešinės, *
tačiau tavęs tai nepasieks.
Tik savo akimis žiūrėsi *
ir matysi nedorėlių atpildą.
K. Tu, Viešpatie, mano prieglauda.
Savo namais pasirinkai Viešpatį, *
Aukščiausiąjį – savo buveine.
K. Tu, Viešpatie, mano prieglauda.
Jokia nelaimė tavęs neištiks *
ir jokia rykštė nesiartins prie tavo palapinės.
Juk savo angelams jis lieps tave saugoti *
visuose tavo keliuose.
K. Tu, Viešpatie, mano prieglauda.
Ant rankų jie nešios tave, *
kad kojos į akmenį neužsigautum.
Sumindžiosi liūtą ir gyvatę, *
sutrinsi liūtuką ir slibiną.
K. Tu, Viešpatie, mano prieglauda.
„Kadangi jis manimi pasitiki, aš jį išgelbėsiu; *
aš jį apginsiu, nes jis žino mano vardą.
Kai jis manęs šauksis, aš jį išklausysiu;
būsiu su juo varguose, *
išgelbėsiu jį ir pagerbsiu.
Pasotinsiu jį ilgu amžiumi *
ir parodysiu jam savo išganymą“.
K. Tu, Viešpatie, mano prieglauda.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Tu, Viešpatie, mano prieglauda.
Malda
Mūsų Gynėjau ir Prieglauda, Viešpatie,
išlaisvink savo tarną (savo tarnaitę) N.
iš medžiojančių demonų kilpos
ir nuo žiaurių jo (jos) persekiotojų žodžio;
saugok jį (ją) savo sparnų šešėlyje,
apgaubk jį (ją) savo galybės skydu
ir maloningai parodyk jam (jai) savo išganymą.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
Evangelijos skaitymas
(51) Egzorcistas skelbia šią Evangeliją, visiems stovint ir klausant. Jis taip pat gali pasirinkti vieną iš ištraukų, pasiūlytų II skyriuje, nr. 76-80.
(52) Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų
Šventosios Evangelijos pagal Joną skaitinys (1, 1–14)
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsirado, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
Rankų uždėjimas
(53) Tada egzorcistas uždeda rankas ant varginamojo galvos ir sako:
K. Tebūna, Viešpatie, tavo gailestingumas su mumis, kaip mes viliamės tavimi.
Visi sako:
Kyrie, eleison. (Viešpatie, pasigailėk.)
K. Atsiųsk savo Dvasią, ir bus sukurti, ir atnaujinsi žemės veidą.
Visi sako:
Kyrie, eleison.
K. Išgelbėk savo tarną (savo tarnaitę), mano Dieve, kuris (kuri) pasitiki tavimi.
Visi sako:
Kyrie, eleison.
K. Būk jam (jai), Viešpatie, tvirtas bokštas prieš priešą.
Visi sako:
Kyrie, eleison.
K. Tenelaimi priešas prieš jį (ją) ir nedorybės sūnus tenedrįsta jam (jai) kenkti.
Visi sako:
Kyrie, eleison.
K. Atsiųsk jam (jai), Viešpatie, pagalbą iš šventovės ir iš Siono gink jį (ją).
Visi sako:
Kyrie, eleison.
Tikėjimo išpažinimas arba Krikšto pažadai
(54) Tada egzorcistas pakviečia esančius išpažinti tikėjimą, sakydamas (jei naudojamas Tikėjimo išpažinimas):
Štai pergalė, nugalinti pasaulį – mūsų tikėjimas.
Arba, jei naudojami krikšto pažadai ir atsižadėjimai:
Atnaujinkime šventojo Krikšto pažadus, kuriais kadaise atsižadėjome Šėtono bei jo darbų ir pažadėjome tarnauti Dievui šventoje Katalikų Bažnyčioje.
(55) Pirmoji forma
Tada visi kartu kalba Tikėjimo išpažinimą:
Tikiu į Dievą Tėvą, visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją.
Ir į Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,
gimė iš Mergelės Marijos,
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių;
įžengė į dangų;
sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu į Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią,
šventųjų bendravimą,
nuodėmių atleidimą,
kūno iš numirusių prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą.
Amen.
Arba:
Tikiu į vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo.
Gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.
Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventasis Raštas skelbė, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.
Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią.
Pripažįstu vieną krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžinojo gyvenimo.
Amen.
(56) Antroji forma
Egzorcistas:
Ar atsižadate Šėtono?
Visi:
Atsižadu.
Egzorcistas:
Ir visų jo darbų?
Visi:
Atsižadu.
Egzorcistas:
Ir visų jo puikybių?
Visi:
Atsižadu.
Arba:
Egzorcistas:
Ar atsižadate nuodėmės, kad gyventumėte Dievo vaikų laisvėje?
Visi:
Atsižadu.
Egzorcistas:
Ar atsižadate nedorybės vilionių, kad nuodėmė jums neviešpatautų?
Visi:
Atsižadu.
Egzorcistas:
Ar atsižadate Šėtono, kuris yra nuodėmės autorius ir kunigaikštis?
Visi:
Atsižadu.
Tada egzorcistas tęsia:
Ar tikite į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Kūrėją?
Visi:
Tikiu.
Egzorcistas:
Ar tikite į Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, gimusį iš Mergelės Marijos, kentėjusį ir palaidotą, kuris prisikėlė iš numirusių ir sėdi Tėvo dešinėje?
Visi:
Tikiu.
Egzorcistas:
Ar tikite į Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą?
Visi:
Tikiu.
Viešpaties malda
(57) Tada egzorcistas, sudėjęs rankas, įveda į Viešpaties maldą, sakydamas:
Kartu su mūsų broliu (mūsų seserimi)
melskime Dievą,
kad išgelbėtų mus nuo pikto,
kaip mūsų Viešpats Jėzus Kristus
mus išmokė melstis.
Arba:
Mes nežinome, ko turėtume deramai melsti,
todėl Šventoji Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui,
ji pati užtaria ir prašo už mus pagal Dievo valią.
Tad tarkime Dvasioje.
Ištiesia rankas ir kartu su visais esančiais tęsia:
Tėve mūsų, kuris esi danguje!
Teesie šventas tavo vardas,
teateinie tavo karalystė,
teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto.
Suglaudžia rankas ir kartu su esančiais užbaigia aklamacija:
Nes tavo valdžia ir galybė, ir garbė per amžius.
Kryžiaus ženklas
(58) Tada egzorcistas parodo kryžių ir juo palaimina varginamąjį, sakydamas:
Štai Viešpaties Kryžius: bėkite, priešiškosios jėgos.
Arba:
Per Kryžiaus ženklą teišlaisvina tave mūsų Dievas nuo priešo.
Arba:
Šventasis Kryžius tebūna tau šviesa ir gyvybė.
Pūstelėjimas (Exsufflatio)
(59) Jei atrodo tinkama, egzorcistas pučia į varginamojo veidą, sakydamas:
Savo burnos dvelkimu atstumk, Viešpatie, piktąsias dvasias:
įsakyk joms pasitraukti,
nes prisiartino tavo karalystė.
Egzorcizmo formulės
(60) Tada egzorcistas taria maldaujamąją didžiojo egzorcizmo formulę, kaip nurodyta nr. 61. Esant reikalui, prijungia ir įsakmiąją formulę, kaip nurodyta nr. 62. Kitos formulės, tiek maldaujamosios, tiek įsakmiosios, pateikiamos II skyriuje, nr. 81–84.
(61) Maldaujamoji formulė
Dieve, žmonijos kūrėjau ir gynėjau,
pažvelk į šį savo tarną (šią savo tarnaitę) N.,
kurį (kurią) sukūrei pagal savo paveikslą
ir pašaukei į savo garbės bendrystę:
senasis priešininkas jį (ją) žiauriai kankina,
spaudžia nuožmia jėga,
ir vargina laukiniu siaubu.
Atsiųsk jam (jai) savo Šventąją Dvasią,
kad ji sustiprintų jį (ją) kovoje,
išmokytų melstis varge
ir galinga savo apsauga apgintų.
Išklausyk, šventasis Tėve,
besimeldžiančios Bažnyčios dejonę:
neleisk, kad tavo sūnų (tavo dukterį)
užvaldytų melo tėvas;
kad tarną, kurį (tarnaitę, kurią) Kristus savo krauju atpirko,
laikytų velnio nelaisvė;
kad tavo Dvasios šventovėje
gyventų netyroji dvasia.
Išklausyk, gailestingasis Dieve,
Palaimintosios Mergelės Marijos maldas,
kurios Sūnus, mirdamas ant kryžiaus,
sutraiškė senosios gyvatės galvą
ir visus žmones tai pačiai Motinai patikėjo kaip sūnus:
tešviečia šiame tavo tarne (šioje tavo tarnaitėje) tiesos šviesa,
teįžengia į jį (ją) ramybės džiaugsmas,
šventumo Dvasia teužvaldo jį (ją)
ir apsigyvenusi padaro giedrą ir tyrą.
Išklausyk, Viešpatie,
palaimintojo Arkangelo Mykolo
ir visų tau tarnaujančių Angelų maldavimą:
Galybių Dieve, atremk velnio jėgą;
Tiesos ir atleidimo Dieve, pašalink jo klastingas pinkles;
Laisvės ir malonės Dieve, nutrauk nedorybės pančius.
Išklausyk, Dieve, žmonių išganymo mylėtojau,
tavo Apaštalų Petro ir Pauliaus
bei visų Šventųjų maldą,
kurie tavo malone tapo Piktojo nugalėtojais:
išlaisvink šį savo tarną (šią savo tarnaitę)
nuo bet kokios svetimos valdžios
ir saugok nepažeistą,
kad, sugrąžintas (sugrąžinta) į ramią tarnystę,
iš širdies tave mylėtų ir darbais tau tarnautų,
tave šlovintų gyriumi ir aukštintų gyvenimu.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(62) Įsakmioji formulė
Prisaikdinu tave,
Šėtone, žmonių išganymo prieše:
pripažink Dievo Tėvo teisingumą ir gerumą,
kuris tavo puikybę ir pavydą
nubaudė teisingu teismu;
pasitrauk nuo šio Dievo tarno (šios tarnaitės) N.,
kurį (kurią) Viešpats sukūrė pagal savo paveikslą,
papuošė savo dovanomis
ir įsivaikino kaip gailestingumo sūnų (dukterį).
Prisaikdinu tave,
Šėtone, šio pasaulio kunigaikšti:
pripažink Jėzaus Kristaus galią ir jėgą,
kuris tave nugalėjo dykumoje,
įveikė sode,
atėmė ginklus ant kryžiaus
ir, prisikeldamas iš kapo,
tavo trofėjus perkėlė į šviesos karalystę;
pasitrauk nuo šio kūrinio N.,
kurį (kurią) gimdamas padarė savo broliu (seserimi),
o mirdamas sau įsigijo savo krauju.
Prisaikdinu tave,
Šėtone, žmonijos suvedžiotojau:
pripažink tiesos ir malonės Dvasią,
kuri atremia tavo pinkles
ir suardo tavo melus;
išeik iš šio Dievo kūrinio N.,
kurį (kurią) jis pažymėjo dangišku antspaudu;
pasitrauk nuo šio vyro (šios moters),
kurį (kurią) Dievas dvasiniu patepimu
padarė šventove.
Tad pasitrauk, Šėtone,
vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios;
pasitrauk per tikėjimą
ir Bažnyčios maldą;
pasitrauk per ženklą šventojo + Kryžiaus
Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties,
kuris gyvena ir viešpatauja per amžių amžius.
Visi atsako:
Amen.
(Kitos maldaujamosios ir įsakmiosios formulės, kurias galima pridėti arba pakeisti čia nurodytomis, pateikiamos žemiau, II skyriuje, nr. 81–83.)
Padėka
(63) Išlaisvinus varginamąjį, egzorcistas ir esantys gieda Giesmę:
Mano siela *
šlovina Viešpatį,
ir mano dvasia džiaugiasi *
Dievu, savo Gelbėtoju,
nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. *
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Viešpats Galingasis, *
ir šventas yra jo vardas.
Jis maloningas iš kartos į kartą *
tiems, kurie jo bijo.
Jis parodė savo rankos galybę, *
išsklaidė išdidžios širdies žmones.
Jis numetė galiūnus nuo sostų *
ir išaukštino mažuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, *
turtuolius tuščiomis paleido.
Jis priglaudė Izraelį, savo tarną, *
atmindamas savo gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų tėvams, *
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
Arba:
Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, *
kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.
Jis pažadino mums galingą gelbėtoją *
savo tarno Dovydo namuose,
kaip nuo seniai buvo skelbęs *
savo šventųjų pranašų lūpomis,
kad mus išgelbės nuo priešų *
ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia;
kad mūsų tėvams parodys gailestingumą *
ir atsimins savo šventąją sandorą –
o ji yra priesaika, duota mūsų tėvui Abraomui, *
jog leis mums,
išvaduotiems iš priešų rankos, *
be baimės jam tarnauti
šventumu ir teisumu jo akivaizdoje *
per visas mūsų gyvenimo dienas.
O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, *
nes eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti;
tu mokysi jo žmones pažinti išganymą *
iš nuodėmių atleidimo,
kurį suteiks mūsų Dievo širdingas gailestingumas; *
su juo mus aplankė aušra iš aukštybių,
kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, *
kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
(64) Tada egzorcistas ištiestomis rankomis sako šią maldą:
Dieve, viso kūno kūrėjau ir gelbėtojau,
kuris šį savo mylimą tarną
(šią savo mylimą tarnaitę) N.
iš gailestingumo priėmei:
išsaugok jį (ją) savo apvaizda
ir išlaikyk toje laisvėje,
kurią jam (jai) padovanojo tavo Sūnus;
suteik, Viešpatie, kad nedorybės dvasia
daugiau nebeturėtų jam (jai) galios;
teįžengia į jį (ją),
tau įsakant, Šventosios Dvasios gerumas ir ramybė,
kad nebebijotų Piktojo,
nes Viešpats Jėzus Kristus yra su mumis.
Kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja per amžių amžius.
Visi atsako:
Amen.
Pabaigos apeigos
(65) Jei egzorcizmą reikia kartoti, atleidimas iš karto nevyksta; bet jei nereikia kartoti, egzorcistas apeigas užbaigia palaiminimu.
(66) Egzorcistas, atsigręžęs į esančius, ištiesęs rankas sako:
Viešpats su jumis.
Visi atsako:
Ir su tavo dvasia.
Egzorcistas laimina esančius, sakydamas:
Telaimina jus Viešpats ir tesaugo.
K. Amen.
Teparodo jums savo veidą ir tepasigaili jūsų.
K. Amen.
Tepigręžia į jus savo veidą ir tesuteikia jums savo ramybę.
K. Amen.
Telaimina jus visagalis Dievas:
Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia.
Į ką visi atsako:
Amen.
Arba:
Dievo ramybė, kuri pranoksta visokį supratimą,
tesaugo jūsų širdis ir jūsų mintis
Dievo ir jo Sūnaus,
mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, pažinime ir meilėje.
K. Amen.
Telaimina jus visagalis Dievas:
Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia.
Į ką visi atsako:
Amen.
II SKYRIUS
ĮVAIRŪS TEKSTAI,
KURIE GALI BŪTI PASIRENKAMAI NAUDOJAMI APEIGOSE
Psalmės
(67) 3 Psalmė
Viešpats mano gynėjas
Mes pasitikime ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius (2 Kor 1, 9).
K. Tu, Viešpatie, esi mano skydas.
Viešpatie, kiek daug tų, kurie mane vargina! *
Daugybė kyla prieš mane,
daugelis mano sielai sako: *
„Nėra jam išgelbėjimo Dieve“.
K. Tu, Viešpatie, esi mano skydas.
Bet tu, Viešpatie, esi mano skydas, *
mano garbė; tu pakeli mano galvą.
Balsu šaukiausi Viešpaties, *
ir jis išklausė mane nuo savo šventojo kalno.
K. Tu, Viešpatie, esi mano skydas.
Aš atsiguliau ir užmigau, *
atsikėliau, nes Viešpats mane palaiko.
Nebijosiu tūkstančių žmonių, apgulusių mane. *
Pakilk, Viešpatie! Išgelbėk mane, mano Dieve!
K. Tu, Viešpatie, esi mano skydas.
Juk tu smogei į veidą
visiems mano priešininkams, *
nusidėjėliams sutrupinai dantis.
Nuo Viešpaties ateina išganymas. *
Tavo tautai tebūna tavo palaiminimas.
K. Tu, Viešpatie, esi mano skydas.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Tu, Viešpatie, esi mano skydas.
Malda
Mūsų Gynėjau, Dieve, pažvelk
ir pamatyk, kaip padaugėjo tų,
kurie vargina tavo tarną (tavo tarnaitę) N.;
ateik, galingasis Kovotojau,
ir gausiai teišsilieja ant jo (jos) tavo palaiminimas,
kad pačiame velnio nugalėjime
pažintų tave, savo Gelbėtoją.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(68) 10 (11) Psalmė
Viešpats – teisiojo pasitikėjimas
Nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių (Mt 10, 31).
K. Viešpačiu pasitikiu.
Viešpačiu pasitikiu. Kaipgi galite sakyti mano sielai: *
„Skrisk į kalną kaip paukštis“?
K. Viešpačiu pasitikiu.
Štai nedorėliai įtempė lanką,
uždėjo strėlę ant templės,
kad iš tamsos šautų į tiesiaširdžius.
Kai pamatai sugriauti, *
ką gali padaryti teisusis?
K. Viešpačiu pasitikiu.
Viešpats savo šventovėje, *
Viešpats – jo sostas danguje.
Jo akys žvelgia į vargšą, *
jo žvilgsnis tiria žmonių vaikus.
Viešpats ištiria teisųjį ir nedorėlį; *
kas mėgsta klastą, to nekenčia jo siela.
Jis siųs ant nusidėjėlių žarijas, ugnį ir sierą, *
ir deginantis vėjas bus jų taurės dalis.
K. Viešpačiu pasitikiu.
Nes Viešpats teisus ir myli teisumą, *
teisieji regės jo veidą.
K. Viešpačiu pasitikiu.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Viešpačiu pasitikiu.
Malda
Dieve, kuris myli teisumą ir žvelgi į vargšą,
išlaisvink savo tarną (savo tarnaitę) N.
iš paslėptų žabangų
ir apgink nuo akivaizdžių pavojų,
kad, siekdamas to, kas tau patinka,
nusipelnytų regėti tavo veidą.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(69) 12 (13) Psalmė
Viešpačiu pasitikinčio teisiojo rauda
Vilties Dievas tepripildo jus visokio džiaugsmo ir ramybės tikėjime, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties (Rom 15, 13).
K. Mano širdis džiūgaus tavo išgelbėjimu.
Kiek ilgai, Viešpatie, visai mane užmirši?
Kiek ilgai slėpsi nuo manęs savo veidą?
Kiek ilgai sielos rūpesčiai mane kankins,
ir širdį grauš sielvartas kasdien? *
Kiek ilgai priešas džiūgaus mane nugalėjęs?
K. Mano širdis džiūgaus tavo išgelbėjimu.
Pažvelk į mane ir išklausyk, Viešpatie, mano Dieve! *
Apšviesk mano akis, kad mirties miegu neužmigčiau,
kad mano priešas nesakytų:
„Aš jį nugalėjau!“; *
kad mano engėjai nedžiūgautų man suklupus.
K. Mano širdis džiūgaus tavo išgelbėjimu.
Aš pasitikiu tavo gailestingumu. †
Mano širdis džiūgauja, kad mane išgelbėjai. *
Giedosiu Viešpačiui, kuris man daro gera.
K. Mano širdis džiūgaus tavo išgelbėjimu.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Mano širdis džiūgaus tavo išgelbėjimu.
Malda
Nenugręžk, visagalis Dieve, savo veido nuo savo tarno (savo tarnaitės) N.,
kad mūsų priešas prieš jį (ją) neišsaukštintų,
bet taip jo (jos) širdį pripildyk savo išganymo džiaugsmu,
kad leistum jam (jai) išvengti antrosios mirties duobės.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(70) 21 (22) Psalmė
Teisiojo kančia ir išklausymas
Kristus savo kūno dienomis, su balsiu šauksmu ir ašaromis, siuntė prašymus bei maldavimus tam, kuris galėjo jį išgelbėti nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo pagarbios baimės (Žyd 5, 7).
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?
Tolimas mano išgelbėjimui mano dejonės žodis.
Mano Dieve, šaukiuosi dieną, ir tu neišklausai; *
ir naktį, ir nėra man ramybės.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Bet tu esi šventas, *
gyvenantis Izraelio gyriuje.
Tavimi pasitikėjo mūsų tėvai, *
pasitikėjo, ir juos išvadavai;
į tave šaukėsi ir buvo išgelbėti, *
tavimi pasitikėjo ir nebuvo sugėdinti.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
O aš esu kirmėlė, o ne žmogus, *
žmonių pajuoka ir tautos panieka.
Visi, kurie mane mato, tyčiojasi iš manęs, *
kraipo lūpas, linguoja galvą:
„Pasitikėjo Viešpačiu: teišvaduoja jį, *
teišgelbsti jį, nes jį myli“.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Juk tu esi tas, kuris ištraukei mane iš įsčių; *
mano viltis prie motinos krūtinės.
Ant tavęs buvau užmestas nuo gimimo, *
nuo motinos įsčių tu esi mano Dievas.
Nebūk toli nuo manęs, †
nes sielvartas arti, *
nes nėra kas padėtų.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Apsupo mane daugybė veršių, *
Bašano jaučiai apgulė mane.
Atvėrė prieš mane savo nasrus *
lyg plėšrus ir riaumojantis liūtas.
Esu išlietas lyg vanduo, *
ir visi mano kaulai išnarstyti.
Mano širdis tapo lyg vaškas, *
ištirpęs mano viduje.
Mano gomurys išdžiūvo lyg molio šukė,
ir mano liežuvis prilipo prie gomurio, *
ir į mirties dulkes mane nuvedei.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Nes apsupo mane daugybė šunų, *
piktadarių gauja apgulė mane.
Pravėrė mano rankas ir kojas, *
ir aš suskaičiavau visus savo kaulus.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
O jie žiūrėjo ir vėpsojo į mane; †
pasidalijo mano drabužius,
ir dėl mano apdaro metė burtą.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Bet tu, Viešpatie, nebūk toli;
mano stiprybe, skubėk man padėti.
Išgelbėk nuo kalavijo mano sielą
ir iš šuns letenos mano vienintelę.
Išgelbėk mane iš liūto nasrų *
ir nuo vienaragių ragų mano menkystę.
Skelbsiu tavo vardą savo broliams, *
susirinkimo viduryje tave šlovinsiu.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Kurie bijote Viešpaties, šlovinkite jį, *
visa Jokūbo gimine, garbinkite jį.
Tebijo jo visa Izraelio giminė, *
nes jis nepaniekino ir neatstūmė vargšo skausmo,
ir nenugręžė nuo jo savo veido, *
o kai šaukėsi jo, išklausė.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Pas tave mano gyrius didžiajame susirinkime; *
savo įžadus vykdysiu akivaizdoje tų, kurie jo bijo.
Vargšai valgys ir pasisotins,
ir šlovins Viešpatį tie, kurie jo ieško: *
„Tegyvuoja jų širdys per amžių amžius!“
Atsimins ir sugrįš pas Viešpatį
visi žemės pakraščiai *
ir pagarbins jo akivaizdoje visos tautų šeimos.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Nes Viešpaties yra karalystė, *
ir jis viešpataus tautoms.
Jį vieną pagarbins visi, kurie miega žemėje; *
jo akivaizdoje parpuls visi,
kurie nužengia į dulkes.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
O mano siela jam gyvens, *
ir mano palikuonys jam tarnaus.
Bus pasakojama apie Viešpatį būsimai kartai,
ir skelbs jo teisumą tautai, kuri gims: *
„Tai padarė Viešpats!“
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Išgelbėk mane iš liūto nasrų.
Malda
Dieve, kuris savo Sūnaus kančia sutaikei pasaulį su savimi,
nuolankiai tave meldžiame,
kad nenutolintum savo pagalbos nuo savo tarno (savo tarnaitės) N.,
bet pažvelk į jo (jos) gynybą
ir išplėšk jį (ją) iš liūto,
kuris siekia jį (ją) pagrobti, nasrų.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(71) 30 (31) Psalmė
Kenčiančiojo maldavimas su pasitikėjimu
Šaukdamas galingu balsu Jėzus tarė: Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią (Lk 23, 46).
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Tavimi, Viešpatie, pasitikėjau, tenebūsiu sugėdintas per amžius; *
savo teisumu išlaisvink mane.
Palenk prie manęs savo ausį, *
skubėk mane išgelbėti.
Būk man uola-tvirtovė ir gynybiniai namai, *
kad mane išgelbėtum.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Nes tu esi mano stiprybė ir mano prieglauda, *
ir dėl savo vardo vesi mane ir ganysi.
Išvesi mane iš kilpos, kurią man paslėpė, *
nes tu esi mano stiprybė.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Į tavo rankas atiduodu savo dvasią; *
atpirkai mane, Viešpatie, tiesos Dieve.
Tu nekenti garbinančių tuščius stabus, *
o aš Viešpačiu pasitikėjau.
Džiūgausiu ir linksminsiuos dėl tavo gailestingumo, *
nes pažvelgei į mano nuolankumą;
pažinai mano sielos vargus,
ir neuždarei manęs priešo rankose; *
pastatei plačioje vietoje mano kojas.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes man sunku;
nuo sielvarto aptemo mano akys,
mano siela ir mano viduriai.
Nes mano gyvenimas nyksta skausme *
ir mano metai dejonėse;
mano jėga nusilpo skurde *
ir mano kaulai sunyko.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Visiems savo priešams tapau pajuoka, †
o kaimynams – didelė, ir baimė mano pažįstamiems: *
kurie matydavo mane lauke, bėgdavo nuo manęs.
Esu užmirštas širdyje lyg miręs;
tapau lyg sudaužytas indas.
Nes girdėjau daugelio apkalbas: *
siaubas aplinkui;
kai jie rinkosi kartu prieš mane, *
tarėsi atimti mano gyvybę.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Bet aš tavimi pasitikėjau, Viešpatie;
sakiau: „Tu esi mano Dievas, *
tavo rankose mano likimas“.
Išgelbėk mane iš mano priešų rankos *
ir nuo tų, kurie mane persekioja;
parodyk savo veidą savo tarnui, *
išgelbėk mane savo gailestingumu.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Viešpatie, tenebūsiu sugėdintas, nes tavęs šaukiausi; *
tebūna sugėdinti nedorėliai ir tenutyla pragare.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Tegul tampa nebylios klastingos lūpos,
kurios akiplėšiškai kalba prieš teisųjį *
su puikybe ir panieka.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Koks didis, Viešpatie, tavo gerumas, *
kurį paslėpei tiems, kurie tavęs bijo.
Suteikei tiems, kurie viliasi tavimi, *
žmonių vaikų akivaizdoje.
Paslėpsi juos savo veido prieglobstyje *
nuo žmonių sąmyšio;
apginsi juos savo palapinėje *
nuo liežuvių prieštaravimo.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Garbė Viešpačiui, *
nes jis nuostabiai parodė man savo gailestingumą
įtvirtintame mieste.
O aš sakiau savo išgąstyje: *
„Esu atskirtas nuo tavo akių žvilgsnio“.
Tačiau tu išklausei mano maldos balsą, *
kai šaukiausi tavęs.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Mylėkite Viešpatį, visi jo šventieji: †
tikinčiuosius saugo Viešpats *
ir su kaupu atlygina tiems, kurie elgiasi išdidžiai.
Būkite vyriški, ir tesustiprėja jūsų širdis, *
visi, kurie viliatės Viešpačiu.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Išgelbėk mane iš mano priešų rankos.
Malda
Būk, Viešpatie, uola-tvirtovė savo tarnui (savo tarnaitei) N.,
ir išvesk jį (ją) iš persekiojančio priešo kilpos,
nes brangiu savo Sūnaus krauju jį (ją) atpirkai:
apšviesk savo veidą virš jo (jos)
ir, kadangi žinai jo (jos) sielos nerimą,
išgelbėk jį (ją) savo gailestingumu.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(72) 34 (35) Psalmė
Teisk, Viešpatie, tuos, kurie mane teisia
Būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga. Apsiginkluokite Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas (Ef 6, 10–11).
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Teisk, Viešpatie, tuos, kurie mane teisia; *
kovok su tais, kurie kovoja prieš mane.
Paimk skydą ir šarvus
ir pakilk man padėti. *
Ištrauk ietį ir kirvį
prieš tuos, kurie mane persekioja. *
Tark mano sielai: „Aš esu tavo išganymas“.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Tebūna sugėdinti ir paniekinti *
tie, kurie ieško mano sielos;
tegrįžta atgal ir tebūna sugėdinti tie, *
kurie man planuoja pikta.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Tebūna jie lyg dulkės prieš vėją, *
ir Viešpaties angelas tevarinėja juos;
jų kelias tebūna tamsa ir slidumas, *
ir Viešpaties angelas tegu juos persekioja.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Nes be priežasties paslėpė man savo žabangas,
be priežasties iškasė duobę mano sielai.
Teužklumpa jį nelaimė, kurios nežino,
ir spąstai, kuriuos paslėpė, tesugauna jį patį, *
ir į tą pačią nelaimę jis teįkrenta.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
O mano siela džiūgaus Viešpatyje *
ir gėrėsis jo išgelbėjimu.
Visi mano kaulai sakys: *
„Viešpatie, kas panašus į tave?
Išgelbstintis vargšą iš stipresniojo rankos, *
beturtį ir vargšą nuo tų, kurie jį plėšia“.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Pakilo neteisingi liudytojai, *
klausinėjo manęs to, ko nežinojau;
atlygino man piktu už gera, *
apleista mano siela.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
O aš, kai jie sirgo, *
vilkėjau ašutine,
žeminau pasninku savo sielą, *
ir mano malda grįžo į mano prieglobstį.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Lyg su artimu ir lyg su savo broliu vaikščiojau, *
lyg gedėdamas motinos, nuliūdęs palinkau.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Bet kai aš suklupau, jie džiūgavo ir susirinko; *
susirinko prieš mane mušdami, o aš nežinojau.
Draskė ir nesiliovė;
bandė mane, tyčiojosi iš manęs patyčiomis, *
griežė ant manęs savo dantimis.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Viešpatie, kiek ilgai žiūrėsi?
Sugrąžink mano sielą nuo jų piktumo, *
nuo liūtų – mano vienintelę.
Dėkosiu tau didžiajame susirinkime, *
gausioje liaudyje tave šlovinsiu.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Tenesidžiaugia manimi mano melagingi priešai, *
kurie nekenčia manęs be priežasties ir mirksi akimis.
Juk jie ne taikiai kalbėjo, *
o prieš romiuosius žemėje rezgė klastas.
Ir išsižiojo prieš mane savo burna; *
sakė: „Gerai, gerai, matė mūsų akys“.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Matei, Viešpatie, netylėk; *
Viešpatie, nepasitrauk nuo manęs.
Pakilk ir pabusk mano teismui, *
mano Dieve ir mano Viešpatie, mano bylai.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Teisk mane pagal savo teisingumą, Viešpatie, mano Dieve, *
ir tenesidžiaugia manimi.
Tenesako savo širdyse: „Gerai mūsų sielai“; *
tenesako: „Mes jį prarijome“.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Tebūna sugėdinti ir paniekinti visi, kurie džiaugiasi mano nelaimėmis; *
teapsirengia gėda ir panieka tie,
kurie didžiuojasi prieš mane.
Tedžiūgauja ir telinksminasi tie, kurie nori mano teisumo,
ir tegul visada sako: „Tebūna didis Viešpats,
kuris nori ramybės savo tarnui“.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Ir mano liežuvis mąstys apie tavo teisumą, *
visą dieną apie tavo šlovę.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Pakilk, Viešpatie, man padėti.
Malda
Gynėjau tų, kurie tavimi viliasi, Dieve,
paimk skydą bei šarvus
ir pakilk padėti savo tarnui (savo tarnaitei) N.;
išpirk jį (ją) iš priešo žabangų
ir savo galybe nugalėk tuos, kurie su juo (ja) kovoja.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(73) 53 (54) Psalmė
Pagalbos maldavimas
Pasitikėkite, tai aš. Nebijokite (Mk 6, 50).
K. Viešpats yra mano sielos gynėjas.
Dieve, savo vardu išgelbėk mane *
ir savo galybe teisk mane.
Dieve, išklausyk mano maldą, *
ausimis išgirsk mano burnos žodžius!
K. Viešpats yra mano sielos gynėjas.
Nes svetimieji pakilo prieš mane, †
ir galingieji ieškojo mano sielos *
ir neturėjo Dievo savo akyse.
Štai juk Dievas man padeda, *
ir Viešpats yra mano sielos gynėjas.
K. Viešpats yra mano sielos gynėjas.
Nukreipk blogį į mano priešus *
ir savo tiesa sunaikink juos.
Savanoriškai aukosiu tau, *
šlovinsiu tavo vardą, Viešpatie, nes jis geras;
nes iš visų vargų išgelbėjo mane, *
ir į mano priešus iš aukšto pažvelgė mano akis.
K. Viešpats yra mano sielos gynėjas.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Viešpats yra mano sielos gynėjas.
Malda
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarną (savo tarnaitę) N.
ir savo galybe teisk piktąjį, kuris ieško jo (jos) sielos,
kad, išgelbėtas (išgelbėta) iš visų vargų,
tavo šventąjį vardą išpažinimu aukštintų.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(74) 67 (68) Psalmė, 2–4. 29. 33–36
Suteik, Viešpatie, galybę
Kristus, pakilęs į aukštybes, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų (Ef 4, 8).
K. Pakyla Dievas, ir išsisklaido jo priešai.
Pakyla Dievas, ir išsisklaido jo priešai, *
ir bėga nuo jo veido tie, kurie jo nekenčia.
Kaip išsisklaido dūmai, taip tu juos išsklaidai; †
kaip vaškas tirpsta nuo ugnies, *
taip tepražūva nusidėjėliai nuo Dievo veido.
O teisieji tesilinksmina ir tedžiūgauja Dievo akivaizdoje, *
ir tesigėri džiaugsmu.
K. Pakyla Dievas, ir išsisklaido jo priešai.
Įsakyk, Dieve, savo galybei; *
sutvirtink tai, Dieve, ką nuveikei mumyse.
K. Pakyla Dievas, ir išsisklaido jo priešai.
Žemės karalystės, giedokite Dievui, grokite Viešpačiui,
grokite Dievui, kuris skrieja virš aukščiausio dangaus į rytus; *
štai jis duos savo balsą, galybės balsą.
K. Pakyla Dievas, ir išsisklaido jo priešai.
Atiduokite galybę Dievui. †
Virš Izraelio jo didybė, *
ir jo galybė debesyse.
Nuostabus Dievas iš savo šventovės!
Izraelio Dievas pats suteiks galybę ir stiprybę savo tautai. *
Tebūna palaimintas Dievas!
K. Pakyla Dievas, ir išsisklaido jo priešai.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Pakyla Dievas, ir išsisklaido jo priešai.
Malda
Pažvelk, Viešpatie, į savo tarno (savo tarnaitės) N. kančią
ir pakilk jam (jai) padėti,
kad, išlaisvintas (išlaisvinta) iš velnio nelaisvės
ir sugrąžintas (sugrąžinta) į ramią tarnystę,
išpažintų, jog esi nuostabus.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
(75) 69 (70) Psalmė
Dieve, ateik manęs gelbėti
Viešpatie, gelbėk mus, žūvame (Mt 8, 25).
K. Tu esi mano padėjėjas ir mano gelbėtojas.
Dieve, ateik manęs gelbėti; *
Viešpatie, skubėk man padėti.
K. Tu esi mano padėjėjas ir mano gelbėtojas.
Tebūna sugėdinti ir paniekinti tie, *
kurie ieško mano sielos.
Tegrįžta atgal ir terausta tie, *
kurie linki man pikta.
K. Tu esi mano padėjėjas ir mano gelbėtojas.
Teatsigręžia dėl savo gėdos tie, *
kurie man sako: „Gerai, gerai“.
Tedžiūgauja ir tesilinksmina tavimi visi, kurie tavęs ieško,
ir tegul visada sako: „Tebūna didis Dievas“ tie,
kurie myli tavo išgelbėjimą.
K. Tu esi mano padėjėjas ir mano gelbėtojas.
O aš esu beturtis ir vargšas; *
Dieve, skubėk pas mane.
Tu esi mano padėjėjas ir mano gelbėtojas; *
Viešpatie, nedelsk.
K. Tu esi mano padėjėjas ir mano gelbėtojas.
Garbė Dievui Tėvui. Kaip buvo pradžioje.
K. Tu esi mano padėjėjas ir mano gelbėtojas.
Malda
Ateik mums padėti, Viešpatie,
ir skubėk padėti savo tarnui (savo tarnaitei) N.,
kad, nugalėjęs (nugalėjusi) priešo velnio gundymus,
visada būtų apsaugotas (apsaugota) tavo pagalba.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
Evangelijos
(76) Arba: Eik šalin, Šėtone!
- Šventosios Evangelijos pagal Matą skaitinys (4, 1–11)
Anuo metu: Dvasia Jėzų nuvedė į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis pagaliau išalko. Tada prisiartino gundytojas ir tarė jam: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šitie akmenys pavirstų duona“. Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų’“.
Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams tave saugoti,
ir jie nešios tave ant rankų,
kad neužsigautum kojos į akmenį’“.
Jėzus jam atsakė: „Taip pat parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’“.
Tada velnias jį paima į labai aukštą kalną, parodo jam visas pasaulio karalystes bei jų didybę ir taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“. Tada Jėzus jam taria: „Eik šalin, Šėtone! Juk parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’“.
Tada velnias jį paliko, ir štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.
(77) Arba: Mano vardu jie išvarinės demonus
Šventosios Evangelijos pagal Morkų skaitinys (16, 15–18)
Anuo metu: Pasirodęs Vienuolikai, Jėzus jiems tarė: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. O įtikėjusiuosius lydės šie ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.
(78) Arba: Atėjo jų pražudyti
Šventosios Evangelijos pagal Morkų skaitinys (1, 21b–28)
Kafarnaumo mieste sabatą Jėzus nuėjo į sinagogą ir pradėjo mokyti. Žmonės stebėjosi jo mokslu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai. Jų sinagogoje tada buvo žmogus, turintis netyrąją dvasia. Ji ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo Šventasis!“ Jėzus sudraudė ją: „Nutilk ir išeik iš žmogaus!“ Netyroji dvasia pradėjo jį tampyti ir, baisiai rėkdama, išėjo. Visi taip nustebo, jog klausinėjo vienas kitą: „Kas čia dabar? Naujas mokslas su galia! Jis net netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso“. Ir garsas apie jį netrukus pasklido visur po visą Galilėjos šalį.
(79) Arba: Net demonai mums paklūsta
Šventosios Evangelijos pagal Luką skaitinys (10, 17–20)
Anuo metu: Sugrįžo septyniasdešimt du mokiniai ir džiaugsmingai kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo!“ O Jėzus jiems atsiliepė: „Mačiau Šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią trypti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, ir niekas jums nepakenks. Vis dėlto džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.
(80) Arba: Aš išvarau demonus Dievo pirštu
Šventosios Evangelijos pagal Luką skaitinys (11, 14–23)
Anuo metu: Jėzus išvarinėjo demoną, kuris buvo nebylys. Kai demonas išėjo, nebylys prakalbo, ir minios stebėjosi. Tačiau kai kurie iš jų sakė: „Jis išvaro demonus padedamas demonų valdovo Belzebubo“. Kiti, norėdami jį mėginti, reikalavo ženklo iš dangaus. Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir namai sugrius ant namų. Jeigu tad Šėtonas suskilo, tai kaip išsilaikys jo karalystė? Jūs sakote mane išvarant demonus su Belzebubo pagalba. Jeigu aš išvarau demonus su Belzebubo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išvarau demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.
Kai galingas ginkluotas vyras saugo savo namus, jo turtas saugus. Bet jei užpuldamas jį nugali dar galingesnis, tai atima ginklus, kuriais anas pasitikėjo, ir išdalija grobį.
ĮVAIRŪS TEKSTAI
Egzorcizmo formulės
81. Kita maldaujamoji formulė
Dangaus Dieve, žemės Dieve,
Angelų Dieve, Arkangelų Dieve,
Patriarchų Dieve, Pranašų Dieve,
Apaštalų Dieve, Kankinių Dieve,
Kunigų Dieve, Mergelių Dieve,
Šventųjų ir visų palaimintųjų Dieve,
Dieve, kuris turi galią
suteikti gyvenimą po mirties,
poilsį po vargo:
nėra kito Dievo be Tavęs,
visų regimųjų ir neregimųjų dalykų Kūrėjau;
Dieve, kuris nori, kad visi žmonės būtų išganyti,
ir taip pamilai pasaulį,
jog atidavei savo Viengimį Sūnų,
kad jis sugriautų velnio darbus,
nuolankiai maldaujame Tavo šlovingą didybę,
kad šį savo tarną (šią savo tarnaitę)
nuo visos pragaro dvasių galybės,
spąstų, apgaulės ir nedorybės išlaisvintum
ir saugų (-ią) išlaikytum.
Atsiųsk, prašome, Viešpatie, tiesos Dvasią,
kurią Tavo Sūnus pažadėjo savo mokiniams;
atsiųsk savo Guodėją iš dangaus,
iš kurio išmetei velnią tarsi žaibą;
atsiųsk Guodėją, kad jis mūsų prigimties
kaltintoją ir prispaudėją tolyn nuvarytų
ir mus apsaugotų nuo viso, kas žalinga.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
82. Kita įsakomoji formulė
Egzorcizmuoju tave, senasis žmogaus prieše:
pasitrauk nuo šio Dievo kūrinio, N.
Tai tau įsako
mūsų Viešpats Jėzus Kristus,
kurio nuolankumas nugalėjo tavo puikybę,
dosnumas parbloškė tavo pavydą,
romumas sutrypė tavo žiaurumą.
Nutilk, melo tėve,
ir netrukdyk šiam Dievo tarnui (šiai tarnaitei)
laiminti ir šlovinti Viešpatį.
Tai tau įsako Jėzus Kristus,
Tėvo išmintis ir tiesos spindesys,
kurio žodžiai yra dvasia ir gyvenimas.
Išeik iš jo (jos),
netyroji dvasia,
užleisk vietą Šventajai Dvasiai.
Tai tau liepia Jėzus Kristus,
Dievo Sūnus ir Žmogaus Sūnus,
kuris, tyras gimęs iš Dvasios ir Mergelės,
savo krauju viską apvalė.
Tad pasitrauk, šėtone,
pasitrauk Jėzaus Kristaus vardu,
kuris, galingasis, Dievo pirštu tave išvarė
ir sugriovė tavo karalystę;
atsitrauk per tikėjimą
ir Bažnyčios maldą;
bėk per šventojo Kryžiaus galią,
kuriuo romus Avinėlis, už mus paaukotas,
išplėšė mus iš tavo žiaurios valdžios,
Jėzus Kristus, mūsų Viešpats,
kuris gyvena ir viešpatauja per amžių amžius.
Ir visi atsako:
Amen.
83. Kita maldaujamoji formulė
Šventas esi, Galybių Viešpatie,
pilnas yra dangus ir žemė Tavo šlovės,
nes Tu sukūrei viską, kas yra visatoje.
Kuris sėdi viršum Kerubų ir gyveni aukštybėse,
žvelgi į dangų bei žemę ir matai bedugnes,
atverk, Viešpatie, savo akis
ir pažvelk į N., tavo kūrinio, kančią,
už kurį (-ią) mes, maldininkai, meldžiamės:
sužadink savo galybę,
atsiųsk savo Dvasią Guodėją,
kuri savo galia atremtų
visą velnio priespaudą
ir pašalintų klastingas jo pinkles,
kad šis tavo tarnas (ši tavo tarnaitė),
širdimi pasikeitęs (-usi) ir nuoširdžiu protu,
galėtų tau tinkamai tarnauti.
Dieve, žmonių giminės kūrėjau ir atstatytojau,
kuris žmogų pradžioje sukūrei pagal savo paveikslą
ir jam patikėjai viso pasaulio globą,
kad, tarnaudamas tau, vieninteliam Kūrėjui,
viešpatautų visiems kūriniams,
prisimink, prašome, žmogiškąją prigimtį,
sužeistą nuodėmės,
ir šiam savo tarnui (šiai savo tarnaitei) N.,
parklupdytam (-ai) velniškos klastos,
parodyk savo gerumą,
kad išlaisvintas (-a) nuo priešo,
pažintų tave, vienintelį Dievą ir Viešpatį.
Dieve, begalinio gailestingumo,
kuris dėl mūsų atpirkimo
teikeisi siųsti į pasaulį savo Viengimį,
kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų,
bet turėtų amžinąjį gyvenimą;
kuris savo Sūnų išaukštinai ant kryžiaus,
kad, panaikinęs mirties raštą,
visus patrauktų prie savęs,
pasigailėk, prašome, besimeldžiančios Bažnyčios
už vargstantį tavo tarną (tavo tarnaitę) N.,
kad, nuvijus visas negandas,
Tavo dešinė apsaugotų tą,
kurį (kurią) brangiai pralietu savo krauju atpirko
Jėzus Kristus, mūsų Viešpats,
kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja
per visus amžių amžius.
Visi atsako:
Amen.
84. Kita įsakomoji formulė
Egzorcizmuoju tave,
gyvuoju Dievu, tikruoju Dievu, šventuoju Dievu,
netyroji dvasia, tikėjimo prieše,
žmonių giminės priešininke, mirties nešėjau,
melo tėve, blogybių šaknie,
žmonių suvedžiotojau, skausmų sukėlėjau.
Prisaikdinu tave, prakeiktasis slibine,
mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu:
būk išrautas ir bėk šalin nuo šio Dievo kūrinio.
Pats Kristus tau įsako,
kuris liepė tave iš dangaus aukštybių
nutrenkti į žemės gelmes.
Pats Kristus tau įsako,
kuris įsakė jūrai, vėjams ir audroms.
Pats Kristus tau įsako,
amžinasis Dievo Žodis, tapęs kūnu,
kuris dėl mūsų giminės išganymo,
tavo pavydo sužeistos,
pats save apiplėšė,
tapdamas klusnus iki mirties.
Bijok to,
kuris paaukotas Izaoke,
parduotas Juozape,
užmuštas avinėlyje,
nukryžiuotas žmoguje,
o paskui tapo pragaro nugalėtoju.
Užleisk vietą Kristui,
kuriame neradai nieko iš savo darbų.
Nusižemink po galinga Dievo ranka;
drebėk ir bėk,
mums šaukiantis šventojo Jėzaus vardo,
kurio dreba pragaras,
kuriam paklūsta dangaus Galybės, Valdžios
ir Viešpatystės,
kurį Kerubai ir Serafimai
nepailsdami šlovina, sakydami:
Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, Galybių Dievas.
Tad pasitrauk
vardan Tėvo + ir Sūnaus + ir Šventosios + Dvasios:
užleisk vietą Šventajai Dvasiai
per šį šventojo Kryžiaus ženklą
mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,
kuris gyvena ir viešpatauja per amžių amžius.
Ir visi atsako:
Amen.
APPENDIX I
4. Tada kunigas trumpai kreipiasi į susirinkusiuosius, kad nuteiktų jų dvasias apeigoms. Tuomet, jei tinka, vyksta Dievo žodžio skelbimas kartu su trumpa vadovaujančio kunigo homilija, kurioje, pradėdamas nuo skaitinių teksto, jis kalba žmonėms apie viltį Kristaus pergalėje ir apie Angelų pagalbą. Skaitinių tekstai ir atliepiamoji psalmė gali būti parinkti iš patvirtintų Lekcionarijų.
5. Gali būti kalbama Visų Šventųjų litanija, kurią kunigas gali užbaigti šia malda:
Šventoji Kūrėja Dvasia,
būk maloninga Katalikų Bažnyčiai
ir ją prieš priešų antpuolius
savo dangiška galybe sustiprink ir sutvirtink;
savo meile ir malone
atnaujink dvasią tavo tarnų, kuriuos patepei,
kad jie Tavyje šlovintų Tėvą ir jo Viengimį Sūnų,
mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Visi atsako:
Amen.
6. Taip pat gali būti surengta visuotinė malda ir galiausiai visada, kaip įprasta, kalbama Viešpaties malda.
7. Po to pats kunigas, sudėjęs rankas, priduria:
Vardan mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus,
užtariant Nekaltajai Mergelei Dievo Gimdytojai Marijai,
šventajam Arkangelui Mykolui,
šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui bei visiems šventiesiems,
ir pasitikėdamas šventa tarnystės, gautos iš Bažnyčios, valdžia,
saugiai imuosi atremti velniškos klastos antpuolius.
MALDAVIMAS IR EGZORCIZMAS
8. Visi kartu kalba:
Tepakyla Dievas ir tebūna išblaškyti jo priešai, (Plg. Ps 67, 2-3)
ir tebėga nuo jo veido tie, kurie jo nekenčia.
Kaip išsisklaido dūmai, taip Tu juos išblaškai;
kaip vaškas tirpsta nuo ugnies,
taip tenyksta nusidėjėliai Dievo akivaizdoje.
V. Štai Viešpaties Kryžius: bėkite, priešiškosios jėgos.
A. Nugalėjo Liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala.
V. Tebūna, Viešpatie, mums tavo gailestingumas.
A. Kaip mes viliamės tavimi.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
A. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.
9. Kunigas, sudėjęs rankas, taria:
Melskimės.
Ir visi kartu su kunigu kurį laiką meldžiasi tyloje.
Tada kunigas, iškėlęs rankas, kalba maldą:
Dangaus Dieve, žemės Dieve,
Angelų Dieve, Arkangelų Dieve,
Patriarchų Dieve, Pranašų Dieve,
Apaštalų Dieve, Kankinių Dieve,
Kunigų Dieve, Mergelių Dieve,
Šventųjų ir visų palaimintųjų Dieve,
Dieve, kuris turi galią
suteikti gyvenimą po mirties,
poilsį po vargo,
nes nėra kito Dievo be Tavęs,
ir negali būti kito, tik Tu,
visų regimųjų ir neregimųjų dalykų kūrėjau,
kurio karalystei nebus galo:
nuolankiai maldaujame Tavo šlovingą didybę,
kad nuo visos pragaro dvasių
galybės, apgaulės ir nedorybės
mus galingai išlaisvintum
ir saugius išlaikytum.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi atsako:
Amen.
10. Tada kunigas, jei atrodo tinkama, iškėlęs rankas, taria šią įsakomąją formulę egzorcizmo būdu. Tikintieji, net jei yra aplink kunigą, turi susilaikyti nuo jos tarimo.
Egzorcizmuoju tave,
visa netyroji dvasia,
visa tamsybių galybe,
visas pragaro priešininko antpuoli,
visas legione, susibūrime ir velniška sekta,
mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir galybe:
būk išrautas ir bėk iš Dievo Bažnyčios,
nuo sielų, sukurtų pagal Dievo paveikslą
ir atpirktų brangiuoju dieviškojo Avinėlio krauju.
Daugiau nebedrįsk, klastingas žaltį,
apgaudinėti žmonių giminės,
persekioti Dievo Bažnyčios
ir Dievo išrinktųjų kratyti bei sijoti kaip kviečių.
Tau įsako aukščiausiasis Dievas,
kuriam savo didelėje puikybėje vis dar drįsti dėtis lygiu,
kuris nori, kad visi žmonės būtų išganyti
ir pasiektų tiesos pažinimą.
Tau įsako Dievas Tėvas;
tau įsako Dievas Sūnus;
tau įsako Dievas Šventoji Dvasia.
Tau įsako Kristus,
amžinasis Dievo Žodis, tapęs kūnu,
kuris dėl mūsų giminės išganymo, tavo pavydo pražudytos,
pats save apiplėšė,
tapdamas klusnus iki mirties;
kuris pastatė savo Bažnyčią ant tvirtos uolos
ir pažadėjo, kad pragaro vartai jos niekada nenugalės,
pats pasilikdamas su ja per visas dienas
iki pasaulio pabaigos.
Tau įsako Kryžiaus slėpinys
ir visų krikščionių tikėjimo Slėpinių galia.
Tau įsako išaukštintoji Dievo Gimdytoja Mergelė Marija,
kuri tavo išpuikusį galvą
nuo pat pirmos savo Nekaltojo Prasidėjimo akimirkos
savo nuolankumu sutrynė.
Tau įsako šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus
bei kitų apaštalų tikėjimas.
Tau įsako Kankinių kraujas
ir maldingas visų Šventųjų užtarimas.
Tad, velniškas legione,
prisaikdinu tave gyvuoju Dievu,
tikruoju Dievu,
šventuoju Dievu,
Dievu, kuris taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo Viengimį Sūnų,
kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų,
bet turėtų amžinąjį gyvenimą:
liaukis apgaudinėti žmogiškuosius kūrinius
ir pilti jiems amžinosios pražūties nuodus;
nustok kenkti Bažnyčiai
ir spęsti spąstus jos laisvei.
Eik šalin, Šėtone,
melo tėve, žmonių prieše.
Užleisk vietą Kristui,
kuriame neradai nieko iš savo darbų;
užleisk vietą vienai, šventai, visuotinei ir apaštalinei Bažnyčiai,
kurią pats Kristus įgijo savo krauju.
Nusižemink po galinga Dievo ranka,
drebėk ir bėk,
dėl šventojo Jėzaus vardo,
kurio dreba pragaras,
kuriam paklūsta dangaus Galybės
bei Valdžios ir Viešpatystės,
kurį Kerubai ir Serafimai
nepailsdami šlovina, sakydami:
Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, Galybių Dievas.
11. Po to giedamas arba kalbamas šis antifonas:
Tavo apgynimo šaukiamės,
šventoji Dievo Gimdytoja;
mūsų maldų neatmesk mūsų reikaluose,
bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk,
Mergelė šlovingoji ir palaimintoji.
Taip pat gali būti kalbama ši malda į šv. Arkangelą Mykolą arba kita malda, labiau žinoma žmonėms:
Šlovingiausias dangiškosios kariuomenės kunigaikšti,
šventasis Arkangele Mykolai,
apgink mus kovoje
su kunigaikštystėmis ir valdžiomis,
su šių tamsybių pasaulio valdovais,
su dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštybėse.
Ateik į pagalbą žmonėms,
kuriuos Dievas sukūrė pagal savo panašumą
ir didele kaina atpirko iš velnio tironijos.
Tave kaip sargą ir globėją gerbia šventoji Bažnyčia;
tau Viešpats patikėjo atpirktųjų sielas,
kad jas nuvestum į aukščiausiąją laimę.
Melsk ramybės Dievą,
kad sutrintų Šėtoną po mūsų kojomis,
idant jis daugiau nebegalėtų laikyti žmonių nelaisvėje
ir kenkti Bažnyčiai.
Paaukok mūsų maldas Aukščiausiojo akivaizdoje,
kad mus greitai pasiektų Viešpaties gailestingumas,
ir sučiuptum slibiną, senąjį žaltį,
kuris yra velnias ir Šėtonas,
ir surištą įmestum į bedugnę,
kad daugiau nebegundytų tautų.
Amen.
12. Ir kunigas pašlaksto vietą švęstu vandeniu. Tada, kaip įprasta, palaimina susirinkusiuosius ir juos paleidžia.
APPENDIX II
MALDOVIMAI,
KURIUOS PRIVAČIAI GALI NAUDOTI TIKINTIEJI
KOVOJE SU TAMSYBIŲ GALYBĖMIS
Maldos
1. Pasigailėk, Viešpatie Dieve, manęs, tavo tarno,
kuris dėl daugybės tykančių pavojų
tapau tarsi sudužęs indas;
išplėšk mane iš mano priešų rankos
ir būk su manimi, kad surastum tai, kas pražuvę,
surastą sau sugrąžintum,
sugrąžinto neapleistum,
ir taip viskuo patikčiau tau,
iš kurio žinau esąs galingai atpirktas.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
2. Visagali Dieve,
kuris apleistuosius apgyvendini namuose
ir belaisvius išvedi į laisvę,
pažvelk į mano sielvartą
ir pakilk man į pagalbą,
nugalėk patį nedoriausią priešą,
kad, įveikus priešininko artumą,
gaučiau laisvę ir ramybę:
taip, sugrąžintas į ramią maldos dvasią,
išpažinsiu tave esant nuostabų,
kuris suteikei savo tautai galybę.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
3. Dieve, žmonių giminės kūrėjau ir gynėjau,
kuris sukūrei žmogų pagal savo paveikslą
ir Krikšto malone dar nuostabiau atkūrei,
pažvelk į mane, savo tarną,
ir būk maloningas mano maldavimams.
Teprateka, prašau, mano širdyje tavo šlovės spindesys,
kad pašalinus visą siaubą, baimę ir nerimą,
ramiu protu ir dvasia,
kartu su broliais tavo Bažnyčioje
galėčiau tave šlovinti.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
4. Dieve, visų gailestingumų ir viso gerumo šaltini,
kuris panorai, kad už mus tavo Sūnus
iškentėtų kryžiaus kančią,
idant nuo mūsų nuvytum priešo valdžią,
maloningai pažvelk į mano nuolankumą bei skausmą,
ir suteik, prašau,
kad mane, kurį atnaujinai Krikšto šaltinyje,
nugalėjus Piktojo antpuolį,
pripildytum savo palaiminimo malonės.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
5. Dieve, kuris per malonės įsūnystę
panorai, kad būčiau šviesos vaikas,
suteik, prašau,
kad nebūčiau apgaubtas demonų tamsybių,
bet tavo suteiktos laisvės spindesyje
visada galėčiau pasilikti matomas.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Kreipiniai į Švenčiausiąją Trejybę
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
Vienam Dievui garbė ir šlovė.
Šlovinkime Tėvą ir Sūnų su Šventąja Dvasia,
girkime ir aukštinkime jį per amžius.
Šaukiamės tavęs, šloviname tave, garbiname tave, o palaimintoji Trejybe.
Mūsų viltis, mūsų išgelbėjimas, mūsų garbė, o palaimintoji Trejybe.
Išlaisvink mane, gelbėk mane, gaivink mane, o palaimintoji Trejybe.
Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, visagalis Dievas,
kuris buvo, kuris yra ir kuris ateis.
Tau garbė ir valdžia, o palaimintoji Trejybe,
tau šlovė ir galybė per amžius.
Tau gyrius, tau šlovė, tau padėka
per amžių amžius,
o palaimintoji Trejybe.
Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Nemirtingasis,
pasigailėk manęs.
Kreipiniai į mūsų Viešpatį Jėzų Kristų
a.
Jėzau, gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk manęs.
Jėzau, Tėvo paveiksle, pasigailėk manęs.
Jėzau, amžinoji Išmintie, pasigailėk manęs.
Jėzau, amžinosios šviesos spindesy, pasigailėk manęs.
Jėzau, gyvybės Žodi, pasigailėk manęs.
Jėzau, Mergelės Sūnau, pasigailėk manęs.
Jėzau, Dieve ir žmogau, pasigailėk manęs.
Jėzau, vyriausiasis Kunige, pasigailėk manęs.
Jėzau, Dievo karalystės skelbėjau, pasigailėk manęs.
Jėzau, kelie, tiesa ir gyvenime, pasigailėk manęs.
Jėzau, gyvybės duona, pasigailėk manęs.
Jėzau, tikrasis vynmedi, pasigailėk manęs.
Jėzau, vargšų broli, pasigailėk manęs.
Jėzau, nusidėjėlių drauge, pasigailėk manęs.
Jėzau, sielos ir kūno gydytojau, pasigailėk manęs.
Jėzau, prispaustųjų išgelbėjimai, pasigailėk manęs.
Jėzau, apleistųjų paguoda, pasigailėk manęs.
Kuris atėjai į šį pasaulį, pasigailėk manęs.
Kuris išlaisvinai velnio prispaustuosius, pasigailėk manęs.
Kuris kabojai ant kryžiaus, pasigailėk manęs.
Kuris dėl mūsų priėmei mirtį, pasigailėk manęs.
Kuris gulėjai kape, pasigailėk manęs.
Kuris nužengei į pragarus, pasigailėk manęs.
Kuris prisikėlei iš numirusių, pasigailėk manęs.
Kuris įžengei į dangų, pasigailėk manęs.
Kuris atsiuntei Apaštalams Šventąją Dvasią, pasigailėk manęs.
Kuris sėdi Tėvo dešinėje, pasigailėk manęs.
Kuris ateisi teisti gyvųjų ir mirusiųjų, pasigailėk manęs.
b.
Per savo įsikūnijimą, gelbėk mane, Viešpatie.
Per savo gimimą, gelbėk mane, Viešpatie.
Per savo krikštą ir šventą pasninką, gelbėk mane, Viešpatie.
Per savo kryžių ir kančią, gelbėk mane, Viešpatie.
Per savo mirtį ir palaidojimą, gelbėk mane, Viešpatie.
Per savo šventą prisikėlimą, gelbėk mane, Viešpatie.
Per savo nuostabų įžengimą į dangų, gelbėk mane, Viešpatie.
Per Šventosios Dvasios atsiuntimą, gelbėk mane, Viešpatie.
Per savo šlovingą atėjimą, gelbėk mane, Viešpatie.
Kreipiniai į Viešpatį
Tariant kryžių, tikintysis gali persižegnoti.
Gelbėk mane, Kristau Gelbėtojau, per Kryžiaus galią,
Tu, kuris išgelbėjai Petrą jūroje, pasigailėk manęs.
Per Kryžiaus ženklą
nuo mūsų priešų išlaisvink mus, mūsų Dieve.
Per savo Kryžių gelbėk mus, Kristau Atpirkėjau,
kuris mirdamas sunaikinai mūsų mirtį
ir prisikeldamas grąžinai gyvenimą.
Tavo Kryžių garbiname, Viešpatie,
tavo šlovingą kančią mename:
pasigailėk mūsų, kuris už mus kentėjai.
Garbiname tave, Kristau, ir šloviname tave,
kad per savo Kryžių + atpirkai pasaulį.
Kreipiniai į palaimintąją Mergelę Mariją
Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja;
mūsų maldų neatmesk mūsų reikaluose,
bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk,
Mergelė šlovingoji ir palaimintoji.
Nuliūdusiųjų Paguoda, melski už mus.
Krikščionių Pagalba, melski už mus.
Leisk man šlovinti tave, šventoji Mergele;
Suteik man jėgų prieš tavo priešus.
Mano Motina, mano pasitikėjime.
Mergėle, Dievo Gimdytoja Marija, melsk Jėzų už mane.
Pasaulio Karaliene garbingiausia,
Marija, Mergele nuolatine,
užtarki mus dėl taikos ir išganymo,
Tu, kuri pagimdei Kristų, Viešpatį ir visų Gelbėtoją.
Marija, malonės Motina,
gailestingumo Motina,
apgink mus nuo priešo
ir priimk mirties valandą.
Padėk man, maloningiausia Mergele Marija,
visuose mano varguose,
sielvartuose ir reikaluose
ir išmelsk man iš savo mylimojo Sūnaus
išlaisvinimą nuo visų blogybių
bei sielos ir kūno pavojų.
Atsimink, o maloningiausia Mergele Marija,
jog amžiais nėra girdėta,
kad kas būtų kreipęsis į tave,
prašydamas tavo pagalbos,
maldaudamas tavo užtarimo, ir būtų apleistas.
Tokio pasitikėjimo kupinas,
į tave, Mergelių Mergele, Motina, skubu,
prie tavęs ateinu,
prieš tave, būdamas nusidėjėlis, dejuodamas stoviu.
Neatstumk, Žodžio Motina, mano žodžių,
bet maloningai išgirsk ir išklausyk.
Kreipinys į šventąjį Arkangelą Mykolą
Šventasis Arkangele Mykolai, apgink mus kovoje;
būk apsauga nuo velnio nedorybės ir žabangų.
Tepasmerkia jį Dievas, nuolankiai meldžiame,
o tu, dangiškosios kariaunos Kunigaikšti,
Šėtoną ir kitas piktąsias dvasias,
kurios slankioja po pasaulį siekdamos pražudyti sielas,
dieviška galybe nutrenk į pragarą. Amen.
Litanijos maldos
Kyrie, eleison. (Viešpatie, pasigailėk)
Christe, eleison. (Kristau, pasigailėk)
Kyrie, eleison. (Viešpatie, pasigailėk)
Šventoji Marija, Dievo Motina, melski už mus (arba: už mane).
Šventasis Mykolai, melski už mus (už mane).
Šventasis Gabrieliau, melski už mus (už mane).
Šventasis Rapolai, melski už mus (už mane).
Šventieji Angelai sargai, melskite už mus (už mane).
Šventasis Jonai Krikštytojau, melski už mus (už mane).
Šventasis Juozapai, melski už mus (už mane).
Šventasis Petrai, melski už mus (už mane).
Šventasis Pauliau, melski už mus (už mane).
Šventasis Jonai, melski už mus (už mane).
Visi šventieji Apaštalai, melskite už mus (už mane).
Šventoji Marija Magdaliete, melski už mus (už mane).
(Galima pridėti kitų Šventųjų ir Palaimintųjų vardus)
Nuo visokio blogio, gelbėk mus (arba: mane), Viešpatie.
Nuo visokios nuodėmės, gelbėk mus (mane), Viešpatie.
Nuo velnio žabangų, gelbėk mus (mane), Viešpatie.
Nuo amžinosios mirties, gelbėk mus (mane), Viešpatie.
Kristau, išgirsk mus (mane).
Kristau, išklausyk mus (mane).
TURINYS
DEKRETAS
ĮŽANGA
ĮVADINĖS PASTABOS
I. Apie Kristaus pergalę ir Bažnyčios galią prieš demonus
II. Apie egzorcizmus Bažnyčios šventinimo tarnystėje
III. Apie tarnautoją ir sąlygas Didžiajam egzorcizmui atlikti
IV. Apie naudojamą apeigyną
V. Apie aplinkybes ir pritaikymus
VI. Apie pritaikymus, kurie priklauso Vyskupų konferencijoms
I Skyrius — DIDŽIOJO EGZORCIZMO APEIGOS
Pradžios apeigos
Litaninis maldavimas
Psalmės kalbėjimas
Evangelijos skaitymas
Rankų uždėjimas
Tikėjimo išpažinimas arba Krikšto pažadų atnaujinimas
Viešpaties malda
Kryžiaus ženklas
Pūstelėjimas (Exsufflatio)
Egzorcizmo formulės:
Maldaujamoji formulė
Įsakomoji formulė
Padėka
Pabaigos apeigos
II Skyrius — ĮVAIRŪS TEKSTAI, KURIUOS GALIMA NAUDOTI APEIGOSE
I. Psalmės
II. Evangelijos
III. Egzorcizmo formulės
PRIEDAI
I. Maldavimas ir egzorcizmas, kuriuos galima naudoti ypatingomis Bažnyčios aplinkybėmis
II. Maldavimai, kuriuos privačiai gali naudoti tikintieji kovoje su tamsybių galiomis