Tėve mūsų, kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto.
Amen.
„Tėve mūsų“ malda, taip pat žinoma kaip Viešpaties malda, yra viena iš pagrindinių krikščioniškosios tikėjimo maldų, kurią pats Jėzus Kristus mokė savo mokinius. Ši malda apima esminius krikščioniškojo gyvenimo ir tikėjimo aspektus – garbinimą, pasitikėjimą Dievo valia, prašymus dėl kasdieninių poreikių, atleidimo bei apsaugos nuo blogio.
Pradžia – „Tėve mūsų, kuris esi danguje“ – išreiškia tikinčiųjų kreipimąsi į Dievą kaip dangiškąjį Tėvą, primindama apie artimą ryšį tarp Dievo ir žmogaus. Žodžiai „Teesie šventas Tavo vardas“ parodo Dievo šventumą ir kviečia gerbti Jo vardą visais gyvenimo aspektais. Prašymas „teateinie Tavo karalystė“ reiškia troškimą, kad Dievo karalystė, kuri simbolizuoja Jo teisingumą, meilę ir ramybę, pasireikštų ir šioje žemėje.
„Teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ kviečia pasitikėti Dievo planu ir leisti, kad Jo valia, kuri yra tobula, vyktų tiek danguje, tiek mūsų gyvenimuose žemėje. Prašymas duoti kasdienės duonos primena, kad Dievas rūpinasi mūsų kasdieniniais poreikiais ir suteikia, ko reikia išgyvenimui.
Svarbi dalis yra prašymas atleisti mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame kitiems. Tai moko atleidimo svarbos – tiek mums gauti atleidimą iš Dievo, tiek patiems atleisti kitiems. „Neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto“ yra prašymas apsaugoti nuo pagundų, kurios galėtų mus nukreipti nuo Dievo, ir išvaduoti nuo blogio įtakos.
Ši malda moko pasitikėjimo Dievu, atleidimo ir meilės kitam, ji yra kasdienio dvasinio gyvenimo pagrindas.
Malda „Tėve mūsų“ yra biblijoje. Ji atsirado iš paties Jėzaus Kristaus mokymo ir yra užrašyta dviejose Naujojo Testamento evangelijose: Mato evangelijoje (Mt 6, 9–13) ir Luko evangelijoje (Lk 11, 2–4). Šiose rašto vietose Jėzus atsako į savo mokinių prašymą išmokyti juos melstis.
Mato evangelijoje ši malda pateikiama kaip dalis Jėzaus pamokslo ant kalno, kuris yra vienas iš svarbiausių Jėzaus mokymų. Šioje vietoje Jėzus ne tik moko apie maldos svarbą, bet ir kaip teisingai melstis – kukliai ir nuoširdžiai, nesiekiant viešai demonstruoti savo tikėjimo.
Luko evangelijoje malda „Tėve mūsų“ taip pat pasirodo, kai vienas iš mokinių prašo Jėzaus: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas mokė savo mokinius“. Jėzus tada pateikia šią trumpesnę maldos versiją.
Ši malda išreiškia krikščioniškojo tikėjimo esmę – pagarba Dievui, troškimas vykdyti Jo valią, prašymas kasdieninės paramos ir atleidimo, taip pat apsauga nuo blogio. „Tėve mūsų“ tapo pagrindine krikščionių bendruomenės malda ir yra naudojama visuose pasaulio kraštuose įvairiose pamaldose, asmeninėse ir bendruomeninėse maldose.