Enciklika „Laudato Si’“, kurią 2015 m. paskelbė popiežius Pranciškus, yra viena svarbiausių jo mokymų apie aplinkos apsaugą ir socialinį teisingumą. Ši enciklika skirta „bendriems namams“ – Žemei ir visai kūrinijai, bei ragina visus žmones, nepriklausomai nuo tikėjimo, rūpintis planeta ir jos ištekliais.
Enciklika prasideda Šv. Pranciškaus Asyžiečio giesme „Laudato Si’“, kuri reiškia „Būk pagarbintas“. Šv. Pranciškus šioje giesmėje šlovino Dievą už kūriniją – saulę, mėnulį, vėją, vandenį ir žemę, ir būtent šis jo požiūris į gamtą kaip į Dievo kūrinį tapo pagrindu popiežiaus Pranciškaus enciklikai.
Pagrindiniai „Laudato Si’“ aspektai:
- Aplinkos krizė ir jos padariniai: Popiežius pripažįsta rimtą ekologinę krizę, kurią sukelia žmogaus veikla, ir pabrėžia, kad dabartinis gamtinių išteklių naudojimo būdas kelia grėsmę ne tik Žemei, bet ir žmonių gerovei, ypač skurdžiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems. Citata: „Dėl neatsakingo elgesio su planeta milijonai žmonių kenčia nuo klimato kaitos padarinių: skurdo, bado, vandens trūkumo ir kitų problemų.“ (LS, 25)
- Integralus ekologijos supratimas: Popiežius teigia, kad ekologinės problemos negali būti sprendžiamos atsietai nuo kitų socialinių ir ekonominių klausimų. Jis ragina priimti „integralią ekologiją“, kuri apima ne tik gamtos apsaugą, bet ir rūpinimąsi skurstančiaisiais, teisingumu ir bendrąja gerove. Citata: „Negalima atskirti rūpesčio aplinka nuo teisingumo skurdui. Viskas yra susiję.“ (LS, 137)
- Kritika vartotojiškumui ir technologinei pažangai: Popiežius kritikuoja šiuolaikinės visuomenės vartotojiškumą ir nevaldomą technologinę pažangą, kuri dažnai siekia pelno, o ne žmogaus ir gamtos gerovės. Jis ragina atsisakyti „mesti kultūros“, kurioje žmonės ir daiktai tampa vartojimo objektais, ir pasitelkti technologijas atsakingai bei etiškai. Citata: „Šiuolaikinė „mesti kultūra“ labai veikia ne tik gamtos išteklius, bet ir žmones – ypač skurstančius.“ (LS, 22)
- Pasaulinis dialogas ir bendradarbiavimas: Enciklika pabrėžia, kad ekologinė krizė yra globali problema, kuriai reikia bendro tarptautinio atsako. Popiežius Pranciškus ragina skirtingas tautas, religijas ir kultūras susivienyti, kad būtų išsaugota mūsų planeta. Citata: „Reikia atnaujinti dialogą dėl pasaulio likimo ir rasti bendrus sprendimus, kurie leistų apsaugoti mūsų bendrus namus.“ (LS, 164)
- Dvasinis ryšys su gamta: Popiežius ragina žmones atpažinti ne tik mokslinius ir socialinius gamtos vertinimo aspektus, bet ir dvasinį ryšį su ja. Kūrinija yra Dievo dovana, todėl jos išsaugojimas yra dvasinė pareiga. Tai apima pagarbą ne tik žmonėms, bet ir visai gyvybei. Citata: „Gamta yra Dievo dovana, kuria reikia rūpintis su meile ir pagarba.“ (LS, 76)
Enciklika „Laudato Si’“ sulaukė didžiulio atgarsio visame pasaulyje ir įkvėpė daugelį judėjimų už klimato kaitos stabdymą ir ekologinę atsakomybę. Tai dokumentas, kuris kviečia ne tik katalikus, bet visus geros valios žmones suvokti savo atsakomybę už planetą ir veikti drauge siekiant išsaugoti Žemę būsimoms kartoms.
Popiežius Pranciškus enciklikoje nurodo, kad tai nėra vien religijos ar politikos problema – tai kiekvieno žmogaus atsakomybė. Šis dokumentas yra kvietimas veikti ne tik institucijoms, bet ir pavieniams žmonėms, kad pasaulis būtų švaresnis, teisingesnis ir darnesnis.
„Laudato Si’“ – tai ne tik aplinkosaugos manifestas, bet ir giliai teologinis dokumentas, atspindintis krikščioniškąją antropologiją. Popiežius Pranciškus pabrėžia žmogaus integralumą, jo ryšį su Dievu ir visa kūriniją. Enciklikoje jis aiškiai nurodo, kad mūsų atsakomybė už aplinką kyla iš mūsų santykio su Dievu Kūrėju, kuriam priklausome ir kurio dalimi esame. Šis požiūris remiasi Biblijos pasakojimu apie sukūrimą, kur žmogus yra pašauktas valdyti, bet ne išnaudoti gamtą (Pr 1, 28).Įdomu, kad enciklika remiasi ne tik tradicine krikščioniška teologija, bet ir įtraukia ekologinės teologijos atradimus. Ji kalba apie „bendrąjį namą“ – ne tik kaip apie fizinę aplinką, bet ir kaip apie socialinę bendriją, kur visi esame tarpusavyje susiję. Šis požiūris atspindi krikščioniškąją meilės ir solidarumo doktriną, raginančią rūpintis pažeidžiamaisiais ir skurdžiausiais, kurie dažniausiai labiausiai kenčia nuo aplinkos degradacijos. Popiežius Pranciškus akcentuoja, jog rūpinimasis aplinka yra ne tik moralinė pareiga, bet ir dvasinė praktika, vedanti arčiau Dievo ir stiprinanti mūsų santykį su Juo. Kaip rašė Šv. Augustinas: „Mylėk ir daryk, ką nori.“ Meilė Dievui ir kūrinijai yra neatsiejama. Enciklikoje „Laudato Si’“ šis dvasinis aspektas yra itin svarbus, nes jis skatina ne tik veiksmus, bet ir vidinį apsivalymą, sąžinės ugdymą ir atgailą už žmonijos padarytą žalą gamtai. Tik per šį vidinį pasikeitimą galime tikėtis tikros ir ilgalaikės aplinkos apsaugos.