Timotis Keleris (Timothy J. Keller, 1950–2023) buvo amerikiečių pastorius, teologas ir krikščionių apologetas, plačiai žinomas dėl savo aiškaus, intelektualaus ir prieinamo požiūrio į krikščionybės gynimą. Kaip Redeemer Presbyterian Church Niujorke įkūrėjas, jis tapo vienu įtakingiausių šiuolaikinių krikščionių autorių, dažnai lyginamas su C.S. Lewisu dėl savo gebėjimo dialoguoti su skeptikais ir tikinčiaisiais. Timotis Keleris gimė 1950 … [Skaityti toliau…]
Lorenzo Valla traktatas De voluptate sive De vero bono („Apie malonumą, arba Apie tikrąjį gėrį“) yra vienas ankstyviausių ir drąsiausių renesanso bandymų iš naujo permąstyti malonumo, dorybės ir tikrojo gėrio santykį. Kūrinys parašytas 1431 m., o vėliau kelis kartus taisytas, todėl jo tekstinė istorija sudėtinga, tačiau pagrindinė idėja išlieka ta pati: žmogaus gyvenimo tikslas negali … [Skaityti toliau…]
1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Šiame puslapyje pristatomi islamo pasaulio šventieji, mokytojai, mąstytojai ir dvasiniai lyderiai, kurių gyvenimai ir darbai paliko gilų pėdsaką milijonų tikinčiųjų širdyse. Tai ne tik religijos veikėjai – jie buvo visuomenės reformatoriai, poetai, filosofai, politiniai vadovai, asketai ir kasdienybės mokytojai. Daugelis jų tapo dvasinės stiprybės, teisingumo ir artimo meilės simboliais. Šventieji šiame sąraše – tai asmenybės … [Skaityti toliau…]
1931 m. gegužės 15 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quadragesimo anno (lot. „Keturiasdešimtaisiais metais“), skirtą socialinei Bažnyčios doktrinai. Šis dokumentas buvo parengtas pažymint 40 metų jubiliejų nuo Levo XIII enciklikos Rerum novarum (1891), kuri pirmą kartą sistemingai išdėstė katalikų socialinį mokymą. Lietuviškoje literatūroje enciklika vadinama įvairiai: Keturiasdešimtaisiais metais, Socialinės teisės atnaujinimas, arba tiesiog Quadragesimo … [Skaityti toliau…]
Voltero Filosofijos žodynas (pranc. Dictionnaire philosophique, angl. Philosophical Dictionary) yra vienas iš ryškiausių Apšvietos epochos kūrinių, parašytas kaip alfabetinis straipsnių rinkinys, kuriame autorius nagrinėja religiją, moralę, istoriją ir žmogaus protą. Tai nėra sisteminis traktatas, o laisvos formos žodynas, leidžiantis Volterui kalbėti tiesiai, aštriai ir be jokių atsarginių formuluočių. Knyga pasirodė 1764 metais ir iškart sukėlė … [Skaityti toliau…]
Šventosios Jėzaus Teresės, Karmelio kalno Dievo Motinos ordino sesers, gyvenimas (isp. Libro de la vida de la Madre Teresa de Jesús, angl. The Life of St. Teresa of Jesus, of the Order of Our Lady of Carmel) yra Vakarų krikščioniškos mistikos tekstas. Šį kūrinį XVI amžiuje parašė pati Teresė Avilietė, karmelitų vienuolė ir vėliau Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Ezros apokalipsė, dar vadinama 4 Ezra arba 2 Esdras, yra senovinis žydų pasakojimas, parašytas po Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kristaus. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau šis kūrinys buvo plačiai skaitomas žydų ir ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse, nes jame keliami klausimai apie žmonių kančią, teisingumą ir pasaulio ateitį. Tekstas pateikiamas kaip pranašo Ezros pokalbiai su … [Skaityti toliau…]
„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]
Nors Biblijos kanonas apie Jėzaus gimimą ir pirmuosius Jo gyvenimo metus pateikia tik lakoniškus faktus, Rytų krikščionių tradicija šias spragas užpildė itin vaizdingais pasakojimais. Vienas išsamiausių tokių šaltinių – Armėnų kūdikystės evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal armėnus, Armėniškoji kūdikystės evangelija, Armėniškoji Jėzaus vaikystės evangelija; angl. Armenian Infancy Gospel). Manoma, kad šis tekstas galutinę … [Skaityti toliau…]
Mirties menas (Ars Moriendi) – dar vadinamas ir Menas mirti arba Mirimo menas vardais – yra vėlyvųjų viduramžių dvasinis vadovas, padėjęs krikščionims pasiruošti paskutinei gyvenimo kelionei. Šie lotyniški traktatai atsirado XV amžiaus pradžioje kaip tiesioginis atsakas į didžiulius demografinius ir socialinius sukrėtimus, kuriuos sukėlė Europą nusiaubusi maro epidemija. Tuo metu Bažnyčia susidūrė su rimtu iššūkiu, … [Skaityti toliau…]