Paieškos rezultatai (5) pagal: Savasis protas

Liturginė konstitucija „Šventasis Susirinkimas“ (Sacrosanctum Concilium)

Konstitucija apie šventąją liturgiją (Liturginė konstitucija) Sacrosanctum Concilium – tai pirmasis dokumentas, kurį paskelbė Antrasis Vatikano Susirinkimas 1963 m. gruodžio 4 d. Neatsitiktinai liturgija buvo pasirinkta kaip pirmoji tema – ji laikoma „Bažnyčios gyvenimo viršūne ir šaltiniu“. Šiuo tekstu susirinkimo tėvai norėjo parodyti, kad visa krikščioniškoji tikrovė yra glaudžiai susijusi su Eucharistijos šventimu, malda ir … [Skaityti toliau…]

Saliamono odės

Saliamono odės – tai seniausias žinomas krikščioniškų giesmių rinkinys, parašytas II mūsų eros amžiuje. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ōdai (ὠδαί) – „giesmės“, o vardas „Saliamonas“ nurodo į karalių Saliamoną, tradiciškai siejamą su išmintimi ir poetiniu įkvėpimu. Angliškai kūrinys vadinamas Odes of Solomon, o originaliai, sirų kalba, – ܡܙܡܘܪܝ ܕܫܠܝܡܘܢ (Mazmure d-Šleimun). Autorius nėra žinomas. … [Skaityti toliau…]

Apie tikrą pasidavimą

„Apie tikrą pasidavimą“ (Of True Resignation, vok. Von der wahren Ergebung) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, priklausantis jo praktinių dvasinių raštų ciklui. Šis tekstas aiškina, ką reiškia kasdien „mirti sau“, atsisakyti savos valios ir gyventi visiškai Dievo valioje. Traktatas parašytas pamokomu tonu ir skirtas tiems, kurie siekia vidinės ramybės, nuolankumo ir dvasinio atsinaujinimo. … [Skaityti toliau…]

Anapus gėrio ir blogio

Friedricho Wilhelmo Nietzsche’s (Friedricho Wilhelmo Nietzschės) „Anapus gėrio ir blogio“ (Beyond Good and Evil)** yra vienas kertinių moderniosios filosofijos tekstų, kuriame Nietzsche griauna tradicinę moralę, kritikuoja vakarietišką metafiziką ir siūlo visiškai naują žmogaus vertinimo perspektyvą. Tai knyga, parašyta ne kaip nuoseklus traktatas, o kaip aštrių aforizmų, provokacijų ir filosofinių smūgių serija, nukreipta prieš viską, ką … [Skaityti toliau…]

Apie demonų apgaules (De Praestigiis Daemonum)

Johanno Weyerio knyga Apie demonų apgaules „De Praestigiis Daemonum“ (1563) yra vienas svarbiausių ir drąsiausių Renesanso laikų kūrinių. Tai tekstas, kuris stovėjo kryžkelėje tarp viduramžių tamsos ir moderniosios medicinos bei humanizmo aušros. Autorius: Johannas Weyeris (1515–1588), Nyderlandų gydytojas, humanistas ir garsaus okultisto Heinricho Cornelius Agrippos mokinys. Štai pagrindiniai aspektai, padėsiantys suprasti šios knygos esmę ir … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Savasis protas?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Teologinėje ir dvasinėje tradicijoje sąvoka „Savasis protas“ dažnai suprantama kaip žmogaus gebėjimas pažinti dieviškąją tiesą. Krikščioniškoje antropologijoje protas nėra tik biologinis instrumentas, bet ir dvasinė erdvė, kurioje vyksta žmogaus ir Kūrėjo dialogas. Švintant dvasiniam pabudimui, asmeninis mąstymas tampa tiltu, jungiančiu ribotą žemiškąją būtį su amžinąja išmintimi. Bažnyčios mokytojai pabrėžia, jog žmogus privalo naudoti savo intelektą tikėjimui pagrįsti, kad malda ir apmąstymai eitų greta. Viduramžių mąstytojai, pavyzdžiui, Tomas Akvinietis (Thomas Aquinas), teigė, kad teisingas protas padeda atpažinti Dievo valdymą visatoje. Šventajame Rašte raginama atnaujinti savo mąstymą, kad būtų galima suprasti, kas yra gera ir tobula. Todėl savasis protas krikščionybėje vertinamas kaip šventa dovana, skirta laisvai pasirinkti tiesos kelią. Dvasinėje kelionėje šis gebėjimas saugo nuo fanatizmo ir leidžia giliau išgyventi tikėjimo slėpinius kasdieniame gyvenime.