Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė medinę bažnyčią. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1867 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus, pristatyti 2 koplyčias. Inžinierius Nikolajus Andrejevas 1900 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vertė 21 000 rublių). Leliūnuose 1899–1938 … [Skaityti toliau…]
Vilkijos klebono valdos minimos 1525 m. 1542 m. bažnyčiai dovanota 50 valakų žemės, Pikčiūnų, Dokelių ir Lebedžių kaimai (pastarieji 2 bažnyčiai priklausė iki 1842 m.), 2 sklypai miestelyje ir kasmetinė 80 auksinų duoklė. 1579 m. bažnyčios stogas buvo kiauras, metrikų knygos nerašomos, kapinės neaptvertos. Parapiją aptarnavo nuo 1573 m. Veliuonoje gyvenęs kunigas J. Laskovskis, kuris … [Skaityti toliau…]
Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis parapijai 1629 m. paskyrė 12 valakų žemės. 1644 m. įkurta parapija. Nuo 1650 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Iki 1677 m. Liškiavos dvaro savininkas Vladas Jurgis Kosila nugriovė senąją, o jos vietoje pastatė naują … [Skaityti toliau…]
Kunigas Juozas Šarkevičius Suosto dvare 1720 m. pastatė medinę bažnyčią, įrengė 3 altorius ir 8 registrų vargonus. Po J. Šarkevičiaus mirties koplyčioje pamaldas retkarčiais laikydavo Pabiržės kunigas. Dvaro savininkas Koscialkovskis paskyrė bažnyčiai 20 dešimtinių žemės. Apie 1828 m. Suoste apsigyveno kunigas Vincentas Tilvidavičius. Jis padidino koplyčią. Į pristatytą bokštą įkelti 2 varpai (1915 m. išvežti … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1604 m. Ji buvo Birštono parapijos filija. Vyskupas Benediktas Vaina Birštono bažnyčią 1609 m. pavertė Prienų parapijos filija. Prienų bažnyčiai 1609 m. dovanotas Bagrėno palivarkas su trobesiais ir Bagrėno kaimas su 33 valakais žemės. Klebonas įpareigotas išlaikyti vikarą. Klebonas turėjo būti lietuvis arba gerai mokėti lietuviškai. XVII a. pradžioje veikė parapinė … [Skaityti toliau…]
Antalieptės bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tų metų pradėtos rašyti metrikų knygos). Naujos bažnyčios ir basųjų karmelitų vienuolyno fundatoriai buvo Strutinskai. 1732–1734 m. pastatytas vienuolynas, 1732–1760 m. – bažnyčia (pašventinta 1763 m.). Vienuoliai buvo įkūrę parapinę mokyklą. 1804–1832 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną, parapinę mokyklą ir bažnyčią uždarė. Liturginiai reikmenys … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. 1732 m. minima maža, šiaudais dengta bažnyčia. Buvo tik grafų Morikonių išlaikomas kapelionas. Nuo 1798 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. Tada ji tapo Vabalninko parapijos filija ir turėjo nuolatinį kunigą. Kunigo Mykolo Dirvianskio rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815–1820 m. pastatyta dabartinė akmenų … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1630 m., nors dar 1622 m. buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Katalikus globojo Žemaičių seniūnas Liackis. Vietos gyventojai bažnyčią ir vietovę vadino jo vardu. 1644 m. bažnyčia sudegė. Dvarininkas pastatė kitą, didesnę, ir pakvietė 2 kunigus. Krikšto metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1700 m., santuokų – nuo 1706 m. Bažnyčia 1783 … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki 1529 m. 1539 m. minimas Rietavo klebonas. XVI a. antrojoje pusėje bažnyčia atiteko evangelikams reformatams; apie 1589 m. grąžinta katalikams. 1596 m. įsteigta parapinė mokykla. Bažnyčiai dovanotas Labardžių kaimas 1608 m. sukeistas su Vatušiais. Nuo 1612 m. rašytos metrikų knygos. 1721 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai 1820 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta ir parapija įsteigta apie 1500 m. Nauja medinė bažnyčia pastatyta 1590 m. Jai priklausė 18 valakų žemės, sklypas miestelyje. 1664 m. prie bažnyčios pastatyta Rokiškio dvaro savininkų Krošinskių koplyčia. 1666 m. minima klebonija ir varpinė. Nuo 1691 m. rašytos metrikų knygos. Iki 1700 m. pastatytas priebažnytis. Nuo 1700 m. veikė parapinė mokykla. … [Skaityti toliau…]
Lankeliškių bažnyčiai 1609 m. dovanoti 3 valakai Lankeliškių ir 3 valakai Skerpievių kaimuose. Nuo 1612 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Apie 1763 m. supuvusiai bažnyčiai pakeisti sienojai. 1805 m. griūvančioje bažnyčioje uždraustos pamaldos, pastatyta laikina stoginė. 1817 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ją 1845 m. konsekravo Seinų vyskupas Povilas Strašinskis. XVIII a. pab.-XIX a. pirmojoje … [Skaityti toliau…]