Mirties knyga religijoje paprastai reiškia tekstą ar dokumentą, kuris susijęs su pomirtiniu gyvenimu, mirusiųjų sielomis, laidotuvių apeigomis ar mirusiojo kelione į kitą pasaulį. Priklausomai nuo tradicijos, ši sąvoka gali apimti dvi skirtingas funkcijas: viena vertus, tai mistinis vadovas, skirtas padėti sielai įveikti pomirtines kliūtis, kita vertus – tai mirusiųjų katalogas, veikiantis kaip oficialus bendruomenės ar … [Skaityti toliau…]
Kamajų dvaro savininkas Adomas Lukianskis-Paulavičius 1635 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paskyrė 4 margų sklypą, o 1650 m. – Duokiškio palivarką ir 3000 auksinų. Metrikų knygos rašytos nuo 1637 m. Samuelis Lukianskis-Paulavičius 1677 m. įkūrė altariją ir skyrė jai išlaikymą. Bažnyčia 1737 m. sudegė. Jos vietoje pastatyta kita medinė. 1774 m. įsteigta parapinė mokykla. 1820 … [Skaityti toliau…]
1769 m. pastatyta medinė koplyčia. Jai sudegus, dvaro savininkas Kazimieras Moigis 1803 m. pastatė mūrinę bažnyčią. 1851 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1864–1904 m. Palėvenėlėje kunigavo Domininkas Šafronas, 1917–1920 m. – teologijos ir filosofijos mokslų daktaras Simonas Šultė (abu palaidoti šventoriuje). 1910 m. bažnyčia suremontuota, primūryta zakristija. Per Pirmąjį pasaulinį karą apdaužyta. Po karo suremontuota, … [Skaityti toliau…]
Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis 1759 m. pastatė koplyčią. Ji nuolatinio kunigo neturėjo. 1766 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1778 m. įkurta parapija. 1802 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Parapijai paskirti 3 valakai žemės. 1812 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina. 1829–1834 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. 1889 m. norėta padidinti, valdžia neleido. Kunigas M. Juodišius su parapijiečiais … [Skaityti toliau…]
Gedeonas Rajeckis iki 1516 m. pastatė bažnyčią. Ji XVI a. pabaigoje atiteko evangelikams reformatams. XVII a. antrojoje pusėje sunyko. Žemaičių kaštelionienės Marijos Rachelės Gorskienės lėšomis 1742 m. pastatyta eglinių rąstų bažnyčia su 2 bokšteliais ir 2 zakristijomis. 1788 m. įkurta parapija, pradėtos rašyti metrikų knygos. 1843 m. bažnyčiai duota 40 dešimtinių žemės. Klebono Juozapo Kuzmicko … [Skaityti toliau…]
Apie 1655 m. pastatyta ąžuolinė koplyčia. Ją aptarnavo Simno kunigas. Metrikų knygos rašytos nuo 1759 m. 1760 m. įkurta parapija. 1840–1842 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1843 m. konsekravo vyskupas Povilas Strašinskis. Bažnyčioje buvo įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius, 1911 m. įsteigta biblioteka – skaitykla. 1913 m. bažnyčia padidinta. 1915 m. Rusijos kareiviai pasiėmė varpus … [Skaityti toliau…]
Kapinėse 1760 m. pastatyta koplyčia. Rumšiškių seniūnas Jonas Truskauskas ir jo žmona Barbora 1794 m. pastatė medinę bažnyčią, jai skyrė 4 valakus žemes, išlaikė prieglaudą. 1796 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1813 m. lapkričio 17 d. įsteigta parapija, nustatytos jos ribos, 1854 m. pastatyta nauja, stačiakampio plano (18 × 13 m) bažnyčia. 1863 m. minima … [Skaityti toliau…]
Želva 1586 m. dovanota Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1753 m. pastatė bažnyčią, kuri 1755 m. sudegė. Bažnyčios metrikų knygos buvo išlikusios nuo 1778 m. 1849 m. Želva prijungta prie Telšių (Žemaičių), 1926 m. – prie Kaišiadorių vyskupijų. 1881 m. bažnyčia sudegė. Atstatyta ir baigiama įrengti bažnyčia 1887 m. vėl sudegė. Kunigas Antanas Stapulionis su parapijiečiais … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad XVII a. pabaigoje Daujėnų kapinėse buvo pastatyta medinė koplyčia (ji buvo ir 1750 m.). Į ją laikyti pamaldų vykdavo Krinčino kunigai. Krinčino klebono Jono Jeronimo Šarkevičiaus rūpesčiu 1794–1803 m. pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia. Vėliau klebono Juozapo Kubilinsko iniciatyva medinės lubos pakeistos mūriniais skliautais. 1894 m. pastatyta medinė klebonija. Nuolatinis kunigas čia apsigyveno … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1640 m. Metrikų knygos rašytos nuo 1642 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1701 m. Jai 1709 m. dovanota 1,5 valako žemės. 1744 m. buvo vėl statoma nauja bažnyčia, kuri 1806 m. buvo sena ir griūvanti (dalis bažnyčios ir bokštai buvę neseniai perstatyti, tik dėl blogo stogo virto griuvėsiais). Nuo XIX a. pradžios veikė … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1537 m. Apie 1564 m. Seirijų turtų savininkas Mikalojus Radvila Rudasis perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą. Jis į katalikų bažnyčią pakvietė evangelikų reformatų kunigą. 1584 m. pastatyta nauja mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Ją 1654 m. užėmė katalikai. 1664 m. bažnyčia jiems atiduota. Po 1687 m. evangelikams reformatams pastatyta nauja mūrinė bažnyčia (nugriauta … [Skaityti toliau…]
Prienų seniūnas Pašešupyje (taip vadinosi vienas Marijampolės vietoje buvusių kaimų) apie 1717 m. pastatė koplyčią. Ją kelis kartus per metus aptarnavo Kauno pranciškonai. Nuo 1732 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1750 m. pakviesti marijonai. Prienų seniūno žmona Pranciška Ščiūkaitė-Butlerienė 1758 m. marijonams pastatė medinį vienuolyną ir bažnyčią, iš Kvietiškio dvaro davė žemės miestui kurti. Gautą … [Skaityti toliau…]