Paieškos rezultatai (359) pagal: Kas yra lengva nuodemė o kas yra sunki

Knyga: Heidelbergo katekizmas

„Heidelbergo katekizmas“ yra vienas svarbiausių evangelinio išpažinimo tekstų, ilgą laiką tarnavęs kaip teologinis pagrindas ir mokymo įrankis evangelikams reformatoriams visame pasaulyje. Šis katekizmas pirmą kartą buvo išleistas 1563 m. Heidelberge, Vokietijoje, siekiant suvienyti skirtingas protestantiškas bendruomenes ir suteikti krikščionims išsamų teologinį pagrindą bei gaires dvasiniam gyvenimui. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia jį taip pat pripažįsta svarbiu … [Skaityti toliau…]

Pirmoji Samuelio knyga

Pirmoji Samuelio knyga (1 Samuel, hebrajiškai שְׁמוּאֵל – Šemu’el, „Dievas išklausė“) yra devintoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji žymi esminį lūžį Izraelio istorijoje – perėjimą nuo teisėjų laikų prie monarchijos. Knygos pavadinimas siejamas su pranašu Samueliu, kuris tampa centrine figūra šiame pereinamajame laikotarpyje: jis yra paskutinis teisėjas, pranašas ir pirmųjų dviejų Izraelio … [Skaityti toliau…]

Antroji Karalių knyga

Antroji Karalių knyga (2 Kings, hebrajiškai מְלָכִים ב׳ – Melachim Bet, „Karaliai II“) yra dvyliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia pasakojimą, pradėtą Pirmojoje Karalių knygoje, ir apima vieną dramatiškiausių Izraelio ir Judo istorijos laikotarpių – nuo pranašo Elijo veiklos pabaigos iki abiejų karalysčių žlugimo. Ši knyga yra esminis šaltinis suprasti, kaip … [Skaityti toliau…]

Tobito knyga

Tobito knyga (Tobit, lotyniškai Tobias) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, išsiskirianti savo pasakojimo šiluma, moraliniu aiškumu ir teologine gelme. Tai šeimos istorija, kurioje susipina ištikimybė Dievui, malda, apvaizda ir angelų veikimas. Knyga parašyta pasakojimo forma, turinčia tiek išminties literatūros, tiek pamokomosios istorijos bruožų. Jos centre – Tobito ir jo sūnaus Tobijo gyvenimas, atskleidžiantis, … [Skaityti toliau…]

Antroji Makabėjų knyga

Antroji Makabėjų knyga (2 Maccabees, graikiškai Δεύτερον Μακκαβαίων – Deuteron Makkabaion, lotyniškai Secundus Machabaeorum) yra istorinis ir religinis tekstas, parašytas graikų kalba nežinomo autoriaus diasporos žydų bendruomenėje Egipte. Ji nėra tęsinys Pirmosios Makabėjų knygos, bet savarankiškas pasakojimas apie žydų tautos kovą su Seleukidų imperija ir religinę priespaudą. Tekstas prasideda laiškais į Egipto žydus, primenančiais Šventyklos … [Skaityti toliau…]

Jobo knyga

Jobo knyga (Liber Iob, hebrajiškai אִיּוֹב – Iyyov, graikiškai Ἰώβ – Iōb) yra vienas labiausiai filosofinių Senojo Testamento tekstų, nagrinėjantis žmogaus kančios prasmę, teisingumo klausimą ir Dievo santykį su žmogumi. Tai poetiškas ir teologiškai sudėtingas veikalas, kuriame pasakojama apie Jobą – teisingą ir dorą žmogų, patiriantį netikėtą ir nepelnytą kančią. Knyga išsiskiria savo literatūriniu grožiu, … [Skaityti toliau…]

Patarlių knyga

Patarlių knyga (Liber Proverbiorum, hebrajiškai מִשְׁלֵי – Mišlėj, graikiškai Παροιμίαι – Paroimiai) yra viena svarbiausių Senojo Testamento išminties literatūros knygų, pateikianti praktinius ir dvasinius patarimus, skirtus teisingam, doram ir išmintingam gyvenimui. Tai rinkinys trumpų, koncentruotų išminties posakių, kurie apima žmogaus santykį su Dievu, artimu, bendruomene ir pačiu savimi. Knyga išsiskiria aiškumu, praktiškumu ir gebėjimu sudėtingas … [Skaityti toliau…]

Išminties knyga

Išminties knyga (Sapientia, Wisdom of Solomon) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, priklausanti išminties literatūros tradicijai. Ji išsiskiria filosofiniu tonu, teologiniu brandumu ir gebėjimu sujungti hebrajišką tikėjimo paveldą su helenistinės kultūros mąstymo formomis. Knyga pateikia išminties sampratą kaip dievišką dovaną, kuri veda žmogų teisingumo keliu ir atskleidžia Dievo veikimą pasaulyje. Tai vienas brandžiausių ir … [Skaityti toliau…]

Siracido knyga

Siracido knyga, dar vadinama Sirachidu, Siracho knyga, Ben Sira arba Ekleziastiko knyga, yra vienas iškiliausių judaizmo ir krikščionybės išminties literatūros tekstų. Ji priklauso vadinamajai deuterokanoninei literatūrai, kurią Romos katalikų ir Rytų ortodoksų tradicijos pripažįsta kanonine, o judaizmas ir protestantizmas dažniausiai laiko apokrifine. Ši knyga išsiskiria tuo, kad ją parašė žinomas autorius – Jėzus, Siracho sūnus, … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Nauji dalykai“ (Rerum novarum)

Encikliką „Rerum Novarum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 metų gegužės 15 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio oficialus Bažnyčios dokumentas, kuriame sistemiškai aptarti darbininkų, darbdavių ir valstybės tarpusavio santykiai bei socialinė nelygybė augančios industrinės visuomenės kontekste. Pavadinimas „Rerum Novarum“ pažodžiui verčiamas kaip „Apie naujus dalykus“, tačiau dažnai jis aiškinamas kaip „Apie socialinius pokyčius“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Būk pagarbintas“ (Laudato si)

Enciklika „Laudato Si’“, kurią 2015 m. paskelbė popiežius Pranciškus, yra vienas kertinių jo mokymų apie ekologinę atsakomybę, socialinį teisingumą ir dvasinį santykį su kūrinija. Dokumente pabrėžiama, kad aplinkosauga nėra tik techninis ar politinis klausimas – tai iš esmės moralinė ir teologinė pareiga, kylanti iš žmogaus santykio su Dievu ir artimu. Enciklika skirta „bendriems namams“ – … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Visi broliai“ (Fratelli tutti)

Fratelli Tutti parašė popiežius Pranciškus. Enciklika paskelbta 2020 m. spalio 3 d., Asyžiuje, ant šv. Pranciškaus kapo. Pavadinimas reiškia „Visi broliai“, paimta iš šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžių. Popiežius norėjo atsiliepti į vis labiau skylančio pasaulio problemas: socialinę atskirtį, politinius konfliktus, migrantų krizę, skurdą, ekologinę grėsmę. Pandemijos metu šios temos tapo dar aktualesnės. Enciklika turi 8 … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Kas yra lengva nuodemė o kas yra sunki?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Katalikų bažnyčios mokymas nuodėmes skirsto į dvi pagrindines grupes pagal jų sunkumą ir poveikį žmogaus santykiui su Dievu. Lengva nuodėmė įvyksta tuomet, kai pažeidžiami Dievo įstatymai mažesniuose dalykuose arba kai dideliame dalykuose nepaisoma moralės nesąmoningai. Ji silpnina mūsų dvasiškumą, tačiau visiškai nenutraukia malonės ryšio su Kūrėju. Tuo tarpu sunki arba mirtingoji nuodėmė yra sąmoningas bei laisva valia pasirinktas nusigręžimas nuo Dievo meilės. Kad nuodėmė būtų laikoma sunkia, būtinos trys sąlygos: rimta materija, visiškas proto sutikimas ir aiškus veiksmo suvokimas. Toks poelgis iš pagrindų sunaikina dieviškąją malonę žmogaus sieloje. Netekęs šios apsaugos, tikintysis praranda amžinojo gyvenimo viltį. Sunkioms nuodėmėms atleisti būtina atlikti išpažintį Sutaikinimo sakramente. Lengvas nuodėmes galima išpažinti, bet jas taip pat nuplauna nuoširdus gailestis, malda bei geros darbai.