Encikliką Fin dal principio („Nuo pat pradžių“) paskelbė popiežius Leonas XIII 1902 m. gruodžio 8 d. Šis dokumentas skirtas Italijos vyskupams, o jo pagrindinis tikslas – aptarti ir sustiprinti kunigų ugdymo sistemą, ypač akcentuojant seminarijų svarbą. Enciklika parašyta italų kalba, o jos pavadinimas simboliškai nurodo į Bažnyčios pradines nuostatas dėl kunigiškosios tarnystės formavimo. Dažniausiai dokumentas … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad diem illum laetissimum („Iki tos laimingosios dienos“) paskelbė popiežius Pijus X 1904 m. vasario 2 d., minint 50-ąsias Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo metines. 1854 m. popiežius Pijus IX paskelbė, kad Švč. Mergelė Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės – tai tapo oficialiu katalikų tikėjimo teiginiu. Po pusės amžiaus Pijus X norėjo ne tik … [Skaityti toliau…]
Il fermo proposito, tai popiežiaus Pijaus X enciklika apie Katalikų veiklą Italijoje, paskelbta 1905 m. birželio 11 d. per Sekmines. Encikliką paskelbė popiežius Pijus X (Giuseppe Sarto), einantis pontifikato pareigas nuo 1903 m. Nors oficialaus lietuviško vertimo nėra, enciklikos pavadinimas dažnai verčiamas kaip „Tvirtas pasiryžimas“. Kiti galimi variantai: „Tvirtas apsisprendimas“, „Tvirtas ketinimas“. Enciklika buvo atsakas … [Skaityti toliau…]
1951 m. rugsėjo 15 d. popiežius Pijus XII paskelbė encikliką Ingruentium malorum (liet. „Besiveržiančių blogybių“ arba „Augančio pikto“). Šis dokumentas skirtas Rožinio maldos svarbai Bažnyčios ir katalikų gyvenime. Jis buvo parengtas pažymint 300-ąsias Rožinio maldos brolijos įkūrimo metines. Dokumentas lietuvių kalba gali būti vadinamas: Po Antrojo pasaulinio karo pasaulis susidūrė su: Pijus XII norėjo priminti … [Skaityti toliau…]
1906 m. vasario 11 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Vehementer Nos, kurioje griežtai pasisakė prieš Prancūzijos 1905 m. gruodžio 9 d. įstatymą dėl Bažnyčios ir valstybės atskyrimo. Šis įstatymas nutraukė 1801 m. Konkordatą tarp Napoleono I ir popiežiaus Pijaus VII, kuris buvo suteikęs Katalikų Bažnyčiai ypatingą statusą ir nustatęs bendradarbiavimo pagrindus tarp Prancūzijos vyriausybės … [Skaityti toliau…]
1954 m. spalio 11 d. popiežius Pijus XII paskelbė encikliką Ad caeli Reginam („Į dangaus Karalienę”), kuria oficialiai paskelbė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Karalienės titulą ir nustatė šventės atidavimo Bažnyčios liturginiam kalendoriui datą. Šis dokumentas buvo išleistas pažymint šimtąsias dogmos apie Nekaltąjį Marijos prasidėjimą paskelbimo metines. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas gali būti vadinamas „Į dangaus Karalienę” … [Skaityti toliau…]
„Populorum Progressio“ – tai popiežiaus Pauliaus VI enciklika, paskelbta 1967 m. kovo 26 d., pavadinimu „Apie tautų vystymąsi“. Tai vienas pagrindinių Bažnyčios socialinio mokymo dokumentų, skirtas ekonominei nelygybei, globaliniam teisingumui ir žmonijos bendrai pažangai. Enciklika išleista XX amžiaus viduryje, kai po kolonializmo griūties daug tautų ieškojo savarankiško kelio, o pasaulyje gilėjo skirtis tarp turtingųjų ir … [Skaityti toliau…]
1906 m. balandžio 5 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Tribus circiter, skirtą Varšuvos arkivyskupui bei Płocko ir Liublino vyskupams. Šiame dokumente jis griežtai pasmerkė Mariavitų judėjimą – lenkų kilmės dvasininkų grupę, kuri be Bažnyčios hierarchijos leidimo įkūrė pseudo-monaštinę bendruomenę. Enciklikos pavadinimas Tribus circiter iš lotynų kalbos reiškia „Maždaug prieš trejus metus“. Lietuviškai šis dokumentas … [Skaityti toliau…]
1956 m. spalio 28 d. popiežius Pijus XII paskelbė encikliką Luctuosissimi eventus („Labai liūdni įvykiai”), kuri buvo skirta Vengrijos revoliucijos ir sovietinės intervencijos įvertinimui. Dokumentas, nors trumpas, turėjo didelį politinį ir dvasinį atgarsį, ypač Vakarų pasaulyje ir pogrindinėse katalikų bendruomenėse komunistinėse šalyse. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas dažniausiai vadinamas tiesiogine pavadinimo reikšme – „Labai liūdni įvykiai” … [Skaityti toliau…]
Popiežystė yra viena seniausių ir įtakingiausių institucijų pasaulyje, jungianti dvasinį vadovavimą, moralinį autoritetą ir istorinę atsakomybę. Popiežius, kaip Romos Katalikų Bažnyčios vadovas, laikomas Šventojo Petro, Jėzaus Kristaus apaštalo ir pirmojo Romos vyskupo, įpėdiniu. Šis titulas suteikia jam aukščiausią autoritetą katalikų pasaulyje, apimantį ne tik religinius, bet ir moralinius bei tam tikru mastu politinius klausimus. Per … [Skaityti toliau…]
Otto Henne am Rhyn knyga „Mysteria: History of the Secret Doctrines and Mystic Rites of Ancient Religions and Medieval and Modern Secret Orders“ pirmą kartą pasirodė 1895 metais Čikagoje, Stockham Publishing Company leidykloje. Lietuviškai „Misterijos: Senovės religijų slaptųjų doktrinų ir mistinių apeigų istorija bei viduramžių ir modernių slaptųjų ordinų tradicijos“. Henne am Rhyn buvo šveicarų … [Skaityti toliau…]
Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas, lotyniškai Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium (sutrumpintai CCEO), yra pagrindinis teisinis dokumentas, reglamentuojantis Rytų apeigų katalikų Bažnyčių gyvenimą. Jį 1990 m. paskelbė popiežius Jonas Paulius II, siekdamas, kad visos Rytų katalikų Bažnyčios, išlaikydamos savo dvasinį paveldą ir savitą liturginę tradiciją, turėtų bendrą teisinį pagrindą, atitinkantį jų istoriją ir santykį su Romos Sostu. … [Skaityti toliau…]