Gyvenimo knyga yra biblinė sąvoka, kuri apibūdina simbolinį registrą ar sąrašą, kuriame užrašyti tų žmonių vardai, kurie yra išgelbėti ir turės amžinąjį gyvenimą Dievo Karalystėje. Ši sąvoka yra svarbi krikščionių teologijoje, ypač kalbant apie Paskutinįjį teismą, kai Dievas nuspręs kiekvieno žmogaus amžinąją lemtį. 1. Gyvenimo knygos paminėjimai Biblijoje 1.1 Senajame Testamente Gyvenimo knygos idėja pirmą … [Skaityti toliau…]
Mirties knyga religijoje paprastai reiškia tekstą ar dokumentą, kuris susijęs su pomirtiniu gyvenimu, mirusiųjų sielomis, laidotuvių apeigomis ar mirusiojo kelione į kitą pasaulį. Šios knygos ar tekstai gali būti rasti įvairiose pasaulio religijose ir kultūrose, kuriose jie atlieka svarbų vaidmenį ritualuose ir tikėjime apie gyvenimą po mirties. Čia yra keletas žinomiausių „Mirties knygų“: Egipto mirusiųjų … [Skaityti toliau…]
Paskutinis Teismas: Pasaulio Pabaigos Teismo Dienos Samprata Krikščionybėje ir Kitose Religijose Paskutinis Teismas yra religinė koncepcija, esanti krikščionybės, islamo ir judaizmo eschatologijoje (mokyme apie pasaulio pabaigą), kurioje Dievas teisia visus žmones pagal jų gyvenimo darbus ir tikėjimą. Šis teismas žymi žmonijos istorijos pabaigą ir yra laikomas galutiniu teismo aktu, kuris nulems amžinąją kiekvieno asmens lemtį … [Skaityti toliau…]
Dievas yra aukščiausia būtybė, kurią daugelis religijų laiko visatos kūrėju, valdytoju ir moraliniu autoritetu. Dievo samprata skiriasi priklausomai nuo religinių tradicijų, tačiau visose jos apima tam tikras esmines savybes, tokias kaip visagalybė, visžinystė, amžinybė ir tobulumas. Štai kaip Dievas suvokiamas kai kuriose pagrindinėse religijose: Krikščionybėje Krikščionybėje Dievas yra vienas, bet triasmenis – tai yra Trejybė, … [Skaityti toliau…]
Švenčiausioji Mergele,Kristaus Motina, Bažnyčios Motina,džiaugdamiesi ir stebėdamiesigiedame su Tavimi Magnificat,Tavo meilės ir padėkos giesmę. Drauge su Tavimidėkojame Dievui,„maloningam iš kartos į kartą“,už katalikų pasauliečių nuostabų pašaukimąir už tai, kad pavedė jiemsdaugeriopą misiją,pašaukdamas juos vardaisgyventi su juomeilės ir šventumo komunijoje,broliškai susijungusį didžiąją Dievo vaikų šeimą,ir siuntė juossavo gyvenimu visam pasauliuispinduliuoti Kristaus šviesąir nešti Dvasios ugnį. Magnificat … [Skaityti toliau…]
aut. Zigmas Zinkevičius Lietuviai kitas baltų gentis aplenkė tuo, kad sukūrė galingą valstybę. Kada ji atsirado, ne visaiaišku. Paprastai sakoma, kad lietuvių žemes į vieną valstybę Mindaugas suvienijo apie 1226–1236 m.Tačiau yra duomenų, kad to vienijimo pradžia buvo padaryta anksčiau. Livonijos eiliuotoji kronikakalba apie Mindaugo tėvą Ringaudą kaip labai galingą kunigaikštį, kuriam nebuvę lygaus. Greičiausiai … [Skaityti toliau…]
Milkomas, kurio originalus hebrajiškas vardas yra מִלְכֹּם (Milcom) arba מַלְכָּם (Malcam), o angliška versija – Milcom, yra figūra, kurios demoniškas įvaizdis yra tiesioginis jo vaidmens Hebrajų Biblijoje (Senajame Testamente) rezultatas. Nors jis įvardijamas kaip „amonitų velnias“, toks apibrėžimas yra teisingas tik iš senovės izraelitų perspektyvos. Patiems amonitams – tautai, gyvenusiai į rytus nuo Jordano upės, … [Skaityti toliau…]
Lilita, kurios originalus hebrajiškas vardas yra לִילִית (Lilit), o angliška versija – Lilith, yra viena iš labiausiai intriguojančių ir daugiasluoksnių figūrų, atsiradusių Artimųjų Rytų folklore ir vėliau įsitvirtinusių žydų mistinėje tradicijoje. Nors populiariojoje kultūroje ji geriausiai žinoma kaip pirmoji Adomo žmona, tapusi demoniška būtybe, jos šaknys yra kur kas senesnės ir siekia senovės Mesopotamijos mitologiją. … [Skaityti toliau…]
Adramelechas yra sudėtinga ir daugiasluoksnė figūra, kurios kilmė siekia senovės Artimųjų Rytų religijas, o vėlesnė interpretacija ją pavertė demoniška esybe krikščioniškojoje demonologijoje. Jo vardas ir prigimtis evoliucionavo per šimtmečius, pereidami iš dievybės statuso į velnio vaidmenį. Pirminis ir svarbiausias šaltinis, kuriame minimas Adramelechas, yra Senasis Testamentas, konkrečiai Antroji Karalių knyga. Čia jis pristatomas ne kaip … [Skaityti toliau…]
XVIII amžiaus pabaigoje, pačiame Švietimo epochos įkarštyje, kai protas ir mokslas metė iššūkį seniems prietarams, dienos šviesą išvydo vienas kontroversiškiausių to meto veikalų. 1786 metais buvo išleistas kūrinys, kurio pilnas pavadinimas – „A Discourse on the Worship of Priapus, and its Connexion with the Mystic Theology of the Ancients“, lietuviškai verčiamas kaip „Traktatas apie Priapo … [Skaityti toliau…]
Dievo vardai yra įvairūs ir priklauso nuo konkrečios religijos bei jos tradicijų. Daugelis religijų turi savo specifinius Dievo pavadinimus, atspindinčius jo savybes ir vaidmenį. Pavyzdžiui, krikščionybėje Dievas dažnai vadinamas Viešpačiu, Tėvu, arba Jėzumi Kristumi, kuris laikomas Dievo sūnumi. Judaizme Dievas dažniausiai vadinamas Jahve, o islame – Alachu. Hinduizme dievybių yra daugybė, o aukščiausia dievybė dažnai vadinama Brahmanu. Šie vardai nėra tiesioginiai Dievo vardo vertimai, o veikiau atspindi skirtingus jo aspektus ar apibrėžimus, kuriuos skirtingos religijos pabrėžia. Svarbu suprasti, kad skirtingi vardai atspindi skirtingas kultūrines ir teologines perspektyvas, o ne skirtingus Dievus. Visos šios religijos, nepaisant skirtingų vardų, dažnai tiki vienu aukščiausiu kūrėju. Todėl Dievo vardų įvairovė atspindi žmogaus pastangas suprasti ir apibūdinti neaprėpiamą Dievybę.