Islamo tradicijoje Dievas, vadinamas Alachu (Allah), turi daug vardų, atskleidžiančių Jo savybes, galią ir begalinį tobulumą. Alachas arabų kalboje reiškia vienintelį Dievą, tą patį, kuris garbinamas ir judaizme bei krikščionybėje, nors islamas Jį supranta savaip, pagal savo Apreiškimą. Šie Alacho vardai žinomi kaip Asma’ul Husna – 99 gražiausi vardai. Jie kyla iš Korano ir hadiso … [Skaityti toliau…]
Religinėse tradicijose veikėjai vadinami įvairiais vardais ir titulais, atspindinčiais jų roles, savybes ar dieviškąją reikšmę. Vienas vardas gali pabrėžti gailestingumą, kitas – karališkumą, trečias – išganymo misiją ar kovą prieš blogį. Šis sąrašas pristato pagrindinius vardus ir jų alternatyvius pavadinimus, paaiškindamas jų kilmę, prasmę, vartojimo kontekstą ir religinę svarbą. Vardai apima tiek šventuosius asmenis, kaip … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino „Dievo miestas“ (lot. De Civitate Dei) yra vienas svarbiausių Vakarų filosofijos ir krikščioniškos teologijos veikalų. Šis monumentalus darbas buvo parašytas reaguojant į Romos imperijos žlugimą ir jį lydėjusią politinę bei socialinę krizę. Augustinas knygą pradėjo rašyti 410 metais, po to, kai vestgotai, vadovaujami Alariko, užėmė Romą, o baigė apie 426 metus. „Dievo miestas“ … [Skaityti toliau…]
Dievo meilė yra svarbus ir centrinis konceptas daugelyje religijų ir dvasinių tradicijų, dažnai suprantamas kaip besąlygiška, amžina ir neapsakoma meilė, kurią Dievas turi savo kūrinijai, ypač žmonėms. Ši meilė dažnai laikoma pagrindiniu Dievo charakterio bruožu ir turi daug interpretacijų bei pasireiškimų priklausomai nuo religijos, teologijos ir kultūrinio konteksto. Dievo Meilės Konceptas Pagal Pagrindines Religijas: Dievo … [Skaityti toliau…]
Knyga, iš kurios pateikiate ištraukas, yra tekstas apie Krišną, Dievo sampratą pagal Vedų filosofiją, orientuota į Dieviškosios sąmonės pažinimą ir praktiką. Šis kūrinys yra skirtas supažindinti skaitytoją su Krišnos sąmonės judėjimu, dvasiniais mokymais ir gyvenimo būdu, paremtu Vedų raštais bei jogos praktika. Tai nėra tik teorinis tekstas, bet daugiau kvietimas į praktinį Dievo patyrimą per … [Skaityti toliau…]
Pragaro vardai parodo žmonijos bandymus įvardyti tamsą, chaosą ir paslaptis, slypinčias už kasdienio pasaulio ribų. Šie vardai, kilę iš įvairių kultūrų ir mitologijų vaizduoja blogio įsikūnijimus ir atskleidžia, kaip skirtingos civilizacijos suprato moralės, nuodėmės ir antgamtinių jėgų sąvokas. Nuo senovės hebrajų raštų iki majų šventyklų – kiekvienas vardas slepia istoriją, kuri kartais gąsdina, o kartais … [Skaityti toliau…]
Daugelyje tikėjimų randame bendrų bruožų: istorijas apie pasaulio pradžią, didvyrius, moralės principus ar pomirtinio gyvenimo idėjas. Pavyzdžiui, potvynio mitai egzistuoja tiek Biblijoje, tiek senovės Mesopotamijos tekstuose. Tokios paralelės rodo žmonijos pastangas aiškintis gyvenimo prasmę. Nors panašumų yra, dievo supratimas skiriasi. Abraominės religijos (judaizmas, krikščionybė, islamas) tiki vienu dievu, bet krikščionybė pabrėžia Trejybę, o islamas ir … [Skaityti toliau…]
Šiame sąraše pateikiami vardai, kurių reikšmės tiesiogiai siejasi su Dievu, atspindėdami dieviškąją prigimtį, malonę ar tarnystę. Dauguma jų kilę iš hebrajiškos tradicijos, kur Jahvės vardas (Yāh) ar žodis „Dievas“ (El, Elohim) yra neatsiejama vardo dalis, pavyzdžiui, Zacharijas („Dievas prisimena“) ar Emanuelis („Dievas su mumis“). Taip pat įtraukti graikiškos kilmės vardai, tokie kaip Teodoras („Dievo dovana“), … [Skaityti toliau…]
Tarp šventų vardų, kuriais vadinamas Dievas, vardas Jahvė užima ypatingą vietą. Tai vienas seniausių ir paslaptingiausių Dievo vardų žydų, krikščionių ir islamo tradicijose, tiesiogiai susijęs su Dievo apsireiškimu žydų tautai. Jahvė (žydų rašmenimis – YHWH, vadinamasis tetragramatonas) pirmą kartą aiškiai paminėtas Senajame Testamente, kai Dievas pasirodė Mozei degančiame krūme (Išėjimo knyga 3, 14). Kai Mozė … [Skaityti toliau…]
Visame Šventajame Rašte, pradedant Senąja Sandora ir baigiant Apreiškimo knyga, nuolat pabrėžiama, jog ateis diena, kai Dievas teisingai teis visą žmoniją. Ši „Teismo diena“ išryškėja daugybėje ištraukų (Mt 12,36; Apr 20,11–15; Heb 9,27; 1 Kor 4,5; Rom 14,10 ir t. t.), kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir darbus. Dievo teismas … [Skaityti toliau…]
Dievo vardai yra įvairūs ir priklauso nuo konkrečios religijos bei jos tradicijų. Daugelis religijų turi savo specifinius Dievo pavadinimus, atspindinčius jo savybes ir vaidmenį. Pavyzdžiui, krikščionybėje Dievas dažnai vadinamas Viešpačiu, Tėvu, arba Jėzumi Kristumi, kuris laikomas Dievo sūnumi. Judaizme Dievas dažniausiai vadinamas Jahve, o islame – Alachu. Hinduizme dievybių yra daugybė, o aukščiausia dievybė dažnai vadinama Brahmanu. Šie vardai nėra tiesioginiai Dievo vardo vertimai, o veikiau atspindi skirtingus jo aspektus ar apibrėžimus, kuriuos skirtingos religijos pabrėžia. Svarbu suprasti, kad skirtingi vardai atspindi skirtingas kultūrines ir teologines perspektyvas, o ne skirtingus Dievus. Visos šios religijos, nepaisant skirtingų vardų, dažnai tiki vienu aukščiausiu kūrėju. Todėl Dievo vardų įvairovė atspindi žmogaus pastangas suprasti ir apibūdinti neaprėpiamą Dievybę.