Paieškos rezultatai (508) pagal: 10 bažnyčios įsakymų

1920 m. gegužės 23 d., Sekminių dieną, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Pacem, Dei munus pulcherrimum“, kurios pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Taika – gražiausia Dievo dovana“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Apie taiką ir krikščionišką susitaikymą“. Enciklika buvo paskelbta po Pirmojo pasaulinio karo, kai Europa dar nebuvo atsigavusi nuo karo padarinių, o Versalio … [Skaityti toliau…]

Inter Caetera – kaip popiežiaus bulė padalijo pasaulį – tai popiežiaus Aleksandro VI bulė, paskelbta 1493 m. gegužės 4 d. Jos pavadinimas lotyniškai reiškia „Tarp kitų dalykų“. Šis dokumentas tapo vienu garsiausių viduramžių Bažnyčios teisinių aktų, turėjusiu didžiulę įtaką pasaulio istorijai. Po Kristupo Kolumbo pirmosios kelionės į Ameriką Ispanija ir Portugalija pradėjo ginčytis, kam priklausys … [Skaityti toliau…]

Encikliką Aeterni Patris paskelbė popiežius Leonas XIII 1879 m. rugpjūčio 4 d. Tai jau trečioji jo pontifikato enciklika. Šiuo dokumentu popiežius kreipėsi į visą katalikiškąjį pasaulį, siekdamas iš naujo atgaivinti krikščioniškąją filosofiją, o ypač – Tomo Akviniečio mąstymą. Enciklikos pavadinimas kilęs iš pirmųjų jos žodžių lotyniškai ir dažniausiai verčiamas taip: XIX a. antroje pusėje Bažnyčia … [Skaityti toliau…]

1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]

Encikliką Arcanum divinae sapientiae paskelbė popiežius Leonas XIII 1880 m. vasario 10 d. Tai viena svarbiausių jo pontifikato enciklikų, tapusi pagrindiniu Katalikų Bažnyčios santuokos mokymo dokumentu XIX amžiaus pabaigoje. Šis lotyniškas pavadinimas reiškia „Dieviškosios išminties paslaptis“. Dažniausi vertimo variantai: XIX a. Europoje sparčiai plito sekuliarizacija – daug šalių valstybės perėmė santuokos registravimą, įvedė civilines santuokas, … [Skaityti toliau…]

Encikliką Ad Apostolorum Principis paskelbė popiežius Pijus XII 1958 m. birželio 29 d. Tai buvo viena paskutiniųjų jo pontifikato enciklikų – jis mirė tų pačių metų spalį. Dokumentas skirtas Kinijos katalikų vyskupams, dvasininkams ir tikintiesiems, susidūrusiems su sunkiomis persekiojimo sąlygomis komunistinėje Kinijoje. Enciklikos pavadinimas lotyniškai reiškia „Prie Apaštalų Kunigaikščio“ – tai nuoroda į šv. Petrą, … [Skaityti toliau…]

Portugalijos ir Kastilijos karalystės daugiau nei šimtmetį varžėsi dėl įtakos ir kolonijinių teritorijų palei Afrikos pakrantę, dar prieš Kolumbo „atradimą“ vakarų jūrose. Abi šalys siekė praplėsti savo valdžią ne tik politiniu, bet ir religiniu pagrindu. Remdamosi prielaida, kad popiežius yra Dievo įgaliotas arbitras tarp tautų, jos įvairiais laikais kreipėsi į popiežių dėl teisinių ir moralinių … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Nostis et Nobiscum“ paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1849 m. gruodžio 8 d. Tai vienas pirmųjų reikšmingų Pijaus IX dokumentų po 1848–1849 m. revoliucijų bangos, kuri palietė didžiąją dalį Europos, įskaitant ir popiežiaus valstybę. Pats Pijus IX tuo metu buvo priverstas laikinai palikti Romą dėl politinių sukilimų ir Respublikos paskelbimo mieste, o grįžęs susidūrė su … [Skaityti toliau…]

Encikliką Ad Petri Cathedram paskelbė popiežius Jonas XXIII 1959 m. birželio 29 d., minint šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę. Tai buvo pirmasis jo pontifikato dokumentas, paskelbtas praėjus vos aštuoniems mėnesiams po išrinkimo. Šis tekstas žymi naują pastoracinį toną, kuriuo popiežius siekė atnaujinti Bažnyčios misiją šiuolaikiniame pasaulyje. Enciklikos pavadinimas Ad Petri Cathedram reiškia „Prie Petro … [Skaityti toliau…]

1920 m. spalio 5 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Principi Apostolorum Petro – dokumentą, kurio pavadinimas lietuviškai reiškia „Apaštalų kunigaikščiui Petrui“. Enciklika buvo skirta ypatingai progai: minint vieno iškiliausių Rytų Bažnyčios šventųjų – šv. Efrėmo Siriečio – paskelbimą Bažnyčios mokytoju (Doctor Ecclesiae). Tai buvo reikšmingas teologinis ir simbolinis žingsnis, kuriuo popiežius ne tik pagerbė … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Qui pluribus“, paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1846 m., yra vienas iš pirmųjų jo pontifikato dokumentų, kuriame nagrinėjami pagrindiniai Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje. Šis dokumentas rodo Bažnyčios susirūpinimą dėl klaidamokslių plitimo, racionalizmo ir sekuliarizacijos poveikio tikėjimui bei visuomenei. Enciklika yra raginimas krikščionims tvirtai laikytis tikėjimo tiesų ir atsakingai vykdyti savo misiją. Enciklikos „Qui pluribus“ … [Skaityti toliau…]

Encikliką Mater et Magistra paskelbė popiežius Jonas XXIII 1961 m. gegužės 15 d., minint 70-ąsias Rerum Novarum metines. Tai buvo penktoji jo enciklika, kuria jis siekė atnaujinti Bažnyčios socialinį mokymą, atsižvelgiant į tuo metu vykstančius pasaulinius pokyčius. Enciklikos pavadinimas Mater et Magistra reiškia „Motina ir Mokytoja“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Motina ir Mokytoja“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]