Paieškos rezultatai (1404) pagal: Malda apie meile

Enciklika „Tiesos spindesys“ (Veritatis splendor)

Enciklika „Veritatis Splendor“, išleista 1993 metais popiežiaus Jono Pauliaus II, yra dokumentas, kuriame aptariamos moralinės tiesos ir jų reikšmė žmogaus gyvenimui. Ji skirta aiškinti katalikų tikėjimo moralinius principus ir pabrėžti tiesos vaidmenį priimant etinius sprendimus. Dokumentas išreiškia Bažnyčios poziciją, jog moraliniai sprendimai turi remtis objektyvia tiesa, o ne subjektyviomis nuostatomis ar aplinkos įtaka. Lietuviškai enciklika … [Skaityti toliau…]

Marija, Marija, Motina Dievo

„Marija, Marija” Marija, Marija, Motina Dievo,Užtark mus savo šventąja malda.Tavo širdis mums yra kaip saulė,Kuri šviečia mūsų sieloms kasdien. Priegiesmis: O, Marija, mes tau meldžiamės,Savo rankas į dangų keliame.Tavo globa mums saugumas,Tavo meilė – amžina malonė. Giesmė dažnai atliekama katalikiškose pamaldose ir yra skirta Dievo Motinai Marijai. Ji šlovina Marijos šventumą ir prašo jos užtarimo … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tikėjimas ir protas“ (Fides et ratio)

Enciklika „Fides et Ratio“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Tikėjimas ir protas“, buvo paskelbta 1998 metais popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumente nagrinėjamas tikėjimo ir proto santykis bei jų svarba žmogaus gyvenime. Enciklikoje pabrėžiama, kad tikėjimas ir protas nėra vienas kitam prieštaraujantys, o veikiau papildo vienas kitą, sudarydami harmoniją, kuri veda į tiesos pažinimą. Enciklikoje tikėjimas apibūdinamas … [Skaityti toliau…]

Islamo šventės

Islamo religinis kalendorius, dar vadinamas Hidžros kalendoriumi, yra pagrįstas mėnulio ciklais, todėl kiekviena šventė kasmet pasislenka maždaug dešimčia dienų ankščiau saulės kalendoriaus atžvilgiu. Ši dvasinė laiko skaičiavimo sistema pabrėžia laikinumą ir nuolatinį tikinčiojo atsidavimą Kūrėjui nepriklausomai nuo metų laikų. Kiekviena šventė musulmonams turi unikalią prasmę, žymi tam tikro dvasinio etapo pabaigą arba svarbų istorinį lūžį, … [Skaityti toliau…]

Ozėjo knyga

„Ozėjo knyga“ – tai viena iš Senajame Testamente esančių pranašų knygų, priskiriama vadinamajam „mažųjų pranašų“ rinkiniui, kuriame yra dvylika tekstų. Autorius – pranašas Ozėjas (hebrajiškai הוֹשֵׁעַ, Hōšēa), gyvenęs VIII amžiuje prieš Kristų Šiaurės Izraelyje, karaliaus Jeroboamo II valdymo metu. Originalus pavadinimas hebrajų kalba – Sefer Hoshea, o graikiškame Septuagintos vertime ji vadinama Hōsēe. Lotyniškoje Vulgatoje … [Skaityti toliau…]

Jonos knyga

Jonos knyga (hebrajiškai יוֹנָה Yônāh) – dar vadinama Jonos pranašyste, Jona, Pranašo Jonos knyga arba tiesiog Jona – viena iš dvylikos mažųjų pranašų knygų, bet iš visų jos išsiskiria kaip pasakojimas, o ne eilė pranašysčių. Vos keturi skyriai, o viduje – visas nuotykis, kuris labiau primena jūreivišką legendą nei įprastą Biblijos pranašystę. Būtina pabrėžti esminę … [Skaityti toliau…]

Michėjo knyga

Michėjo knyga (hebrajiškai מִיכָה Mîḵāh, reiškiantis „Kas panašus į Jahvę?“ arba „Kas kaip Dievas?“, Michæas) – dar vadinama Michėjo pranašyste, Micah, Pranašo Michėjo knyga, Knyga apie Michėją arba tiesiog Michėju – viena iš dvylikos mažųjų pranašų, sudaryta iš septynių skyrių. Michėjas gyveno VIII a. pr. Kr. pabaigoje, Judėjos kaime Moresete, netoli filistinų Gato – ten, … [Skaityti toliau…]

Malachijo knyga

Malachijo knyga — paskutinė Senojo Testamento ir ketvirtosios žydų Biblijos dalies (Pranašų knygų) knyga. Pavadinimas „Malachijas“ hebrajiškai reiškia „mano pasiuntinys“ arba „mano angelas“, todėl iki šiol diskutuojama, ar Malachijas yra tikras pranašo vardas, ar simbolinis titulas, pabrėžiantis jo misiją perduoti Dievo žinią. Lietuviškai: Malachijo knyga. Hebrajiškai: מַלְאָכִי (Malʼakhi). Angliškai: Book of Malachi. Malachijo knyga laikoma … [Skaityti toliau…]

O Betliejau, ar girdi?

O Betliejau, ar girdi?Jėzų įsileisk!Ir priglauski švelniai jį!Jėzų įsileisk!Aplankyt tave nor jis –šventas, mielas Kūdikis!O, įleisk, nes jau naktis!Jėzų įsileisk! Jėzų įsileisk! Prašo Juozapas globos.Jėzų įsileisk!Bet jis veltui jos ieškos…Jėzų įsileisk!Verkia Motina šventa:„Kur dings Kūdikis nakčia,jei nėra man vietos čia?“Jėzų įsileisk! Jėzų įsileisk! O širdie, išgirski jį –Jėzų įsileisk!Jam neleisk laukt prieangy –Jėzų įsileisk!Kai ateis … [Skaityti toliau…]

Šventa naktis. Visur tylu

Šventa naktis. Visur tylu.Varpai tik gaudžia, gaudžia.Švelni giesmė – tai angelųgijas mūs laimei audžia. Nes naktį tą – seniai, seniai –mums užgimė Vaikelis.Dabar jį sveikin maloniaiir garbin visos šalys. Tekyla jam dangaus erdvėndžiaugsminga mūs giesmelė.Pakvieskim jį širdies gelmėnįrengt sau prakartėlę. Ramybę duos mums savo jis,išgelbės mūsų sielą.Šviesesnė lauks mūs ateitis,meilesnė bus kas dieną. Šventa naktis. … [Skaityti toliau…]

Viešpaties gimimo štai diena brangi

Viešpaties gimimo štai diena brangi!Dievui duoda garbę kūriniai visi. Džiaugsmo giesmės žemėj skamba,piemenėliams žinią skelbiaangelų daugybė ir šviesa skaisti. Sklinda paslaptinga iš dangaus ugnis;piemenys nustebo: „Kas per reginys?“ Vienas kitą bailiai klausia:„Gal jau švinta? gal jau aušta?Net mėnulis temsta prieš šviesos vilnis.“ Angelai prabilo, džiaugsmą skelbdami,piemenys Betliejun bėgo tekini. Radę Jėzų Kūdikėlį,paguldytą prakartėly,sveikino su meile, … [Skaityti toliau…]

A, a, a, Jėzuli, Dievo Sūneli

Ši giesmė yra švelni ir meilės kupina Maldos, skirta kūdikiui Jėzui. Pirmoje strofoje prašoma, kad Jėzus, kaip pasaulio šviesa, būtų migdomas ir saugomas motinos. Antroje strofoje išreiškiama malda, kad mažasis Jėzus užmerktų akis ir miegotų saldžiai. Trečioje strofoje Jėzus prašomas parodyti kelią į dangų, o ketvirtoje išreiškiama noras regėti Jėzų danguje ir mylėti Jį žemėje.



Ieškote daugiau apie: Malda apie meile?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Meilė krikščioniškoje tradicijoje yra pati didžiausia dorybė, prilyginama pačiam Dievui, nes šventasis Jonas Rašytojas teigia, jog Dievas yra meilė. Kalbėdami apie meilę maldoje, mes kreipiamės į Kūrėją prašydami gebėjimo mylėti artimą taip, kaip Kristus pamilo žmoniją. Šventasis Paulius savo laiške korintiečiams (Epistula I ad Corinthios) paliko nuostabų meilės himną, kuris skelbia, kad meilė yra kantri, maloninga ir niekada nesibaigia. Tokia malda tampa tiltu tarp žemiškojo žmogaus troškimų ir dieviškosios malonės pilnatvės. Ji kviečia atleisti savo skriaudėjams, dalintis kasdienine duona bei priimti kiekvieną žmogų be išankstinio nusistatymo ar pykčio. Kai meldžiamės už meilę, mes išvalome savo širdis nuo egoizmo ir atveriame jas Šventosios Dvasios veikimui. Ši dvasinė praktika mus moko, kad tikra meilė nėra vien tik jausmas, o sąmoningas kasdienis pasirinkimas tarnauti kitiems. Galiausiai malda apie meilę perkeičia mūsų kasdienybę, suteikdama gyvenimui gilią prasmę ir amžinosios šviesos viltį.